Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1070-254/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-21
Bylos Nr.
2A-1070-254/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Izolda Nėnienė, Algimantas Kukalis
Ieškovas
B. N.
Atsakovas
K. L.
Advokatai
Diana Vaitkevičienė
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1070-254/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas S. J.
Procesinio sprendimo kategorija 121.18; 121.21; 78.2.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei B. N., jos atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, atsakovui K. L., jo atstovei advokatei I. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovui K. L., byloje dalyvaujanti institucija Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo padidinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pakeisti Alytaus raj. apylinkės teismo 2005-03-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-59-59/2005 priteisto išlaikymo dydį sūnui N. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti nuo 150 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su amžiumi padidėjo sūnaus poreikiai, jo išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 800 Lt. Ieškovės turtinė padėtis sunki, ji bedarbė, viena išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, šeimos pajamos tik 435 Lt iš gaunamų socialinių išmokų, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis sutiko sūnaus N. išlaikymui skirti po 200 Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-02-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad per 5 metus nuo teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės, ir tai yra pakankamas teisinis pagrindas išlaikymą padidinti. Teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepakito, todėl iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui N. padidino iki 270 Lt per mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos - 2009-06-08, tačiau konstatavus, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009-06-08 iki teismo sprendimo priėmimo dienos teikė išlaikymą sūnui N. po 150 Lt per mėnesį, jo įsiskolinimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra 1 041 Lt (8 mėn. 9 dienos). Atsakovas 2009 m. pabaigoje padovanojo sūnui kompiuterį, todėl teismas išlaikymą padidino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bei įsiskolinimą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo sumažino iki protingos ribos - 500 litų. Teismas nepriteisė ieškovei iš atsakovo jos kelionės į teismą išlaidų, kadangi ieškovė jų nepagrindė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė B. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad po 2005 m. priimto sprendimo ieškovės padėtis pagerėjo, nors jo teismas nelaikė esmingu. Ieškovė nurodė, kad ji ir keturi vaikai gyvena iš socialinės pašalpos, registruoti jos vardu automobiliai jai nepriklauso, sutikus įregistruoti gavo papildomų lėšų. Pirkdama seną gyvenamąjį namą už užaugintus gyvulius pagerino vaikams gyvenimo, tuo tarpu atsakovas yra dirbantis žmogus, todėl dėl laikinų ligų nėra pagrindas išlaikymą sumažinti. Teismas, priimdamas sprendimą nepagrindę, kodėl sūnui N. išlaikyti užtenka 500 Lt, nors LR CK numato, kad būtiniems poreikiams žmogui tenkinti reikia minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Ieškovė pateikė vaiko poreikius patvirtinančius įrodymus. Taip pat ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovė buvo pateikusi tiek kvitą už advokato suteiktas paslaugas, tiek kvitus už kurą. Apeliantė nesutinka, kad teismas sumažino įsiskolinimo dydį iki 500 Lt, atimdamas iš skolos kompiuterio vertę. Jos nuomone, teismas neturėjo teisės sumažinti įsiskolinimo dydį dėl dovanos, kurią sūnus grąžino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad teismas objektyviai įvertino faktines aplinkybes ir padidino išlaikymą sūnui beveik dvigubai, t.y. nuo 150 Lt per mėnesį iki 275 Lt per mėnesį. Toks išlaikymas atitinka CK 3.192 str. nuostatas. Pažymėtina, kad sūnaus N. N. poreikiai išaugo ne tiek, kiek nurodo ieškovė, taip pat ji padidėjusių vaiko poreikių ir dėl to patiriamų didesnių išlaidų nepagrindė įrodymais. Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą : dalį žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 98 248,00 Lt, esančio (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi 0,15 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, kurių bendra vertė 20 051,00 Lt. Ieškovė verčiasi žemės ūkio veikla, augina gyvulius, daržoves, turi dirbamos žemės. Taipogi, ieškovė 2008 m. įgijo šešis lengvuosius automobilius ir nors teigia, jog jie jai nepriklauso, bet to neįrodė. Atsakovas pastaruoju metu nuolat serga, rūpinasi darbingumo netekimo dokumentais, per mėnesį vaistams išleidžia vidutiniškai po 75 Lt ir daugiau. Dėl užsitęsusio nedarbingumo, jo pajamos sumažėjo, turto neturi, išskyrus 1987 m. gamybos automobilį AUDI 80. Dėl pablogėjusios materialinės padėties apsigyveno priemiestyje pas motiną jos sodyboje. Atsakovas nurodė, kad ieškovės tris nepilnamečius vaikus turi išlaikyti jų biologinis tėvas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kokį išlaikymą jis teikia, todėl reikalaudama iš jo didesnio išlaikymo vienam iš vaikų, jį panaudos ir kitų vaikų išlaikymui.

Atsakovas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovės pateikti kvitai už kurą neturėtų būti pripažįstami išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir neturėtų būti priimti bei nagrinėjami, nes šiuos kvitus ieškovė pateikė tik prie apeliacinio skundo, o pagal LR CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas privalo atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CK 3.201 str. 1 d. nustatyta bei kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2009). Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal bylos duomenis N. N., gim. (duomenys neskelbtini) tėvų turtinė padėtis esminiai nepasikeitė. Vienok, po 2005-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ieškovė B. N. 2006-03-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,1500 ha žemės sklypą, kurio vertė 433 Lt, gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 717 Lt. (b.l. 31-35). Taip pat 2008-03-27 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį 11.3100 ha žemės sklypo. Ieškovės vardu per laikotarpį nuo 2008-05-22 iki 2008-06-26 įregistruotos šešios transporto priemonės, viena iš jų Ford Siera v.n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 1991-12-30) ieškovė naudojasi pati. Dėl kitų transporto priemonių ieškovė paaiškino, kad sutiko jas įregistruoti savo vardu, kad gautų papildomų lėšų, todėl šiuo metu rūpinasi, kad registracija būtų panaikinta. Šiuo metu ieškovė yra motinystės atostogose, kai dirbo, jos darbo užmokestis buvo minimalus. Jos 5 asmenų šeimai - ieškovei ir keturiems jos nepilnamečiams vaikams valstybė skiria kas mėnesį 930,71 Lt socialinę pašalpą bei 208 Lt išmoką vaikams (b.l. 110).

Atsakovas po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo įsigijo 1987 m. gamybos automobilį AUDI80, v.n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27), taip pat 1820,76 Lt vertės kompiuterinę įrangą (b.l. 52). Atsakovo pajamos 2005 m. buvo vidutiniškai 816,93 Lt, 2006 m. padidėjo vidutiniškai iki 845,12 Lt , 2007 m. – iki 1279,68 Lt., 2008 m. – iki 1841,10 Lt , o 2009 m. ( byla iškelta 2009-06-08) jos padidėjo vidutiniškai iki 1579,09 Lt. per mėnesį. Atsakovo pajamos per 2010 m. 03-04 mėn., net turint nedarbingumo pažymėjimą, be VSDFV išmokų, pagal atsakovo apeliacinei instancijai pateiktą pažymą, yra vidutiniškai 1104,33 Lt. Vertinant VSDFV Kauno skyriaus duomenis, išreikalautus apeliacinės instancijos teismo bei byloje esančius rašytinius įrodymus (b.l. 130-132, 67) tenka konstatuoti, kad atsakovas per visus laikotarpius, sekusius po išlaikymo priteisimo, periodiškai sirgdavo, todėl akivaizdu, kad jo pateikti duomenys apie paskutinius mėnesius, jau bylą nagrinėjant teisme, neatspindi atsakovo vidutiniškai per mėn. gaunamų pajamų, todėl jos vertintinos pagal duomenis iki bylos iškėlimo teisme, juolab, kad darbo sutarties pakeitimo ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės jo darbo užmokesčio sumažėjimui atsakovas neįrodinėjo. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į teismo vaidmenį šios kategorijos bylose (CPK 376 str. 1 d.), turėjo būti aktyvus ir išreikalauti duomenis apie atsakovo pajamas nuo išlaikymo priteisimo iki bylos iškėlimo teisme tam, kad galėtų padaryti teisingą išvadą apie jų pasikeitimą. Vienok, tokiai išvadai padaryti turėjo tik pažymą apie išlaikymo išieškojimo dydį, kai jis buvo nustatytas konkrečia pinigų suma (b.l. 9,47) bei 2009-11-11 pažymą apie darbo užmokestį 2009 m. 07-09 mėn. (b.l. 83), kai dalį 07 mėn. ir 08 mėn. atsakovas sirgo, todėl tokie duomenys buvo nepakankami.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad per laikotarpį sekusį po 2005-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, abiejų šalių turtinė padėtis pagerėjo – ieškovė įgijo nekilnojamojo turto, kurį tikslingai naudojant galima gauti papildomų pajamų, o atsakovo darbo užmokestis, padidėjęs dvigubai arba beveik dvigubai. Atsakovo atsikirtimo aplinkybės, kad jo sveikata gali ateityje tik pablogėti, šioje byloje nėra reikšmingos. Pasikeitimai gali būti pagrindu reikšti naują ieškinį ir reikalauti išlaikymą pakeisti (CPK 279 str. 5 d., CK 3.201 str.).

Šalys neginčijo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnaus N. N. poreikiai su amžiumi pasikeitė ir todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendžiant dėl jo dydžio teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad išlaikymo vertė pagal CK normas yra lygi 800 Lt. Pirmiausia, įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sūnaus Nojaus, būtinų vystytis sąlygų užtikrinimui, abu tėvai pagal savo turtinę padėtį išsigali skirti ne daugiau kaip 500 Lt. išlaikymą. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teisme apeliantė nurodė būtent tokią vaiko išlaikymo vertę. Ieškovė turi pareigą išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus ir šiuo metu jos šeimos pajamos 1138,71 Lt, iš kurių 208 Lt yra išmokos vaikams. Ieškovė, kuri laukiasi penktojo vaiko, sūnui N. kas mėnesį gali skirti ne daugiau kaip po 150 Lt, todėl likusi dalis – 350 Lt priteistina iš atsakovo, objektyviai išsigalinčio tokį išlaikymą vaikui teikti, juolab, kad jis daugiau išlaikytinių neturi, vaiko auklėjime visiškai nedalyvauja ir jo poreikius užtikrina tik mokėdamas teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą. Atsakovo paaiškinimas, kad nusipirko sau kompiuterį nežinodamas, jog bus keliama išlaikymo padidinimo byla, todėl dabar dėl prievolės mokėti įmokas, negali skirti daugiau, yra ne vaiko interesais. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, kuri suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (CK 3.3. str. 1 d.). Kolegija taip pat nesutiktina su atsakovo argumentais, kad padidinus išlaikymą juo bus remiami kiti ieškovės vaikai. Šalių sūnaus N. N. kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui yra reikalinga ne mažiau kaip 500 Lt per mėnesį, iš kurių net apie 2/3 sumos ieškovei tenka skirti vaiko maitinimui, todėl likusi suma galės patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, nesvarstant apie tai, kad likusias atsakovo lėšas galima bus panaudoti kitų vaikų išlaikymui. Ryšium su tuo pirmosios instancijos teismo nustatyta 270 Lt išlaikymo suma yra neproporcinga tėvų pajamoms ir neleis užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas, todėl teismo sprendimas pakeistinas, išlaikymą padidinant iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.201 straipsnį anksčiau priteistas išlaikymas vaikui padidinamas dėl tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo ar būtinų papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimo. Sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytų CK straipsnių teisės normas, darytina išvada, kad teismas, pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, kartu konstatuoja (pripažįsta) ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo jo priėmimo ar įsiteisėjimo diena. Nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos pirmosios instancijos teismas paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, jį sumažinęs padovanoto naudoto kompiuterio kaina, kuri bylos duomenimis nepagrįsta. Kolegija sprendžia, kad ši dovana negali būti kvalifikuotina kaip išlaikymas, pirmiausia, kad ji nėra būtiniems poreikiams tenkinti, be to, jos kainos atsakovas neįrodė ir dėl to nelaikytina atsakovo teikto išlaikymo sudedamąja dalimi. Dargi, apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad padovanotas kompiuteris buvo sugedęs ir yra grąžintas atsakovui. Dėl šių argumentų skundžiamo sprendimo dalis dėl 500 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-06-08 iki 2010-02-17 panaikintina ir išlaikymo padidinimo data nustatytina nuo ieškinio pareiškimo – 2009-06-08.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jos reikalavimas dėl priteisimo iš atsakovo 176 Lt kelionės išlaidų bei 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas apeliantė turėjo pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, tačiau nei prie prašymo pridėjo (b.l. 88), nei pateikė teismo posėdžio metu, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė jų neįrodė (CPK 178 str., 185 str., b.l. 93). Prie apeliacinio skundo ieškovė galėjo pateikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tik jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti (CPK 314 str.), tačiau tokių aplinkybių nebuvo, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo teismo sprendimą šioje dalyje laikyti nepagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, žyminio mokesčio dalyje. Pirmosios instancijos teismas žyminį mokestį išlaikymo padidinimo byloje turėjo skaičiuoti pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p., todėl net ir padidinus išlaikymą nuo 150 Lt iki 350 Lt., priteistas žyminis mokestis sumažintinas iki 72 Lt (350 Lt – 150 Lt x 12 mėn. x 3%, CPK 93 str. 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 6,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-03-03 sprendimu Nr. TP-(2.2)-10-T-539-625 apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 %. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2010-06-07 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-593 yra 475,10 Lt. Apeliantės skundas patenkintas iš dalies (62 %), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 294,56 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 str.).

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, kurių 38 % arba 190 Lt priteistina atsakovui iš ieškovės (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo dydžio ir pradžios pakeisti ir ją išdėstyti taip: Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 31 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį pakeisti ir nuo 2009 m. birželio 8 d. priteisti iš atsakovo K. L. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui N. N. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo K. L. buvo priteista 500 Lt išlaikymo įsiskolinimo panaikinti.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio valstybei pakeisti ir jį sumažinti nuo 108 Lt iki 72 Lt., todėl viso valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 117,30 Lt iki 81,30 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakovo K. L. valstybei 294,56 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 6,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės B. N. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. L. 190 Lt išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėTeisėjai Algimantas KukalisIzolda Nėnienė