- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-632-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07515-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- UAB „General Finansing“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „General Finansing“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „General Finansing“ 2010-04-22 su ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės I. G. 2016,65 Lt skolos, 1716,53 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-15 su atsakove sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, ir 2008-12-09 sudarė finansavimo sandorį Nr. 2. Pagal sutartį ieškovas suteikė atsakovei 3155,10 Lt dydžio vartojimo kreditą. Atsakovei nesilaikant sutartinių įsipareigojimų – nemokant įmokų daugiau kaip 60 dienų – ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovės nesumokėtas įmokas, delspinigius, išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu.
Atsiliepimas
Atsakovė I. G. 2010-05-27 atsiliepimu (b.l. 21) prašė atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad atsakovės skola ieškovui sudaro 929,63 Lt. Atitinkamai nuo šios sumos turėtų būti paskaičiuoti ir delspinigiai, kurie sudarytų 274,65 Lt sumą. Be to, ieškovo prašomos priteisti netesybos yra nepagrįstai per didelės, todėl prieštarauja šalių interesų pusiausvyros bei teisingumo ir protingumo principams.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimu (b.l. 32-34) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „General Finansing“ iš atsakovės 2016,65 Lt skolos, 363,60 Lt delspinigių, 71,41 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010-03-09 nuo priteistos 2380,25 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės 5,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2008-11-15 buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties finansavimo sandoris Nr. 1, kurio pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 1722,39 Lt vartojimo kreditą iki 2009-05-15 bei finansavimo sandoris Nr. 2, kurio pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 1432,71 Lt vartojimo kreditą iki 2011-09-20. Viso ieškovas suteikė atsakovei 3155,10 Lt dydžio kreditą. Atsakovė, pasirašydama šias sutartis, įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti ieškovui įmokas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir šios prievolės tinkamai nevykdė. Tarp šalių kilo ginčas dėl vartojimo kredito sutarties vykdymo. Pagal šalių sudarytos sutarties 5.4.1. p., atsakovei nevykdant sutarties sąlygų – nemokant įmokų daugiau kaip 60 dienų, ieškovui atsirado teisė reikalauti iš atsakovės sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovė prieštaravo dėl skolos dydžio ir teigė, kad skola sudaro ne 2016,65 Lt, bet 929,63 Lt sumą, tačiau ji remėsi tik ieškovo pateikta delspinigių skaičiavimo lentele ir nepateikė jokių įrodymų apie įmokų mokėjimą. Šalys susitarė dėl 3155,10 Lt dydžio vartojimo kredito, už kurį atsakovė sutartyje įsipareigojo mokėti 18 proc. dydžio palūkanas bei 0,5 proc. dydžio delspinigius. Pagal finansavimo sandorį Nr. 1 atsakovė įsipareigojo sumokėti 6 įmokas po 307,63 Lt, o pagal finansavimo sandorį Nr. 2 – sumokėti 33 įmokas po 60,39 Lt. Atsakovė 2009-01-15 ir 2009-02-17 įmokėjo po 61 Lt ir 2009-05-18 įmokėjo 1700 Lt įmoką, viso atsakovė įmokėjo 1822 Lt įmokų sumą. Teismas nustatė, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir neįmokėjo ieškovui sutartų įmokų, todėl ieškovo reikalavimą dėl 2016,65 Lt mokėtinų įmokų priteisimo yra patenkintino. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, jog atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį su ieškovu sudarė prisijungdama prie ieškovo parengtų standartinių sutarčių sąlygų ir sumažino sutartinių delspinigių dydį iki 0,1 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną, todėl iš atsakovės priteisė ieškovui 363,60 Lt dydžio delspinigius.
Šalies argumentai
Atsakovė I. G. 2010-07-23 apeliaciniu skundu (b.l. 37) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovės 1333,10 Lt skolos, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, taip pat iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant ir į atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusios su skolos dydžiu, todėl iš atsakovės nepagrįstai priteisė 2016,65 Lt skolą. Pats pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateikta delspinigių skaičiavimo lentele, teisingai nustatė, kad 2009-01-15 bei 2009-02-17 atsakovė įmokėjo ieškovui po 61 Lt įmoką bei 2009-05-18 įmokėjo ieškovui 1700 Lt, sumą, t.y. iš viso įmokėjo ieškovui 1822 Lt sumą. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, ieškovas atsakovei suteikė 3155,10 Lt dydžio vartojimo kreditą. Tačiau ieškovas neįrodė, kad atsakovė jam yra skolinga 2016,65 Lt sumą. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes atsakovė ieškovui yra skolinga 1333,10 Lt sumą (3155,10 Lt – 1822 Lt), tai reiškia, kad kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 683,55 Lt skolos daugiau, nei ji buvo pasiskolinusi iš ieškovo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamojoje jo dalyje faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas bylą išnagrinėjo teisingai, materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, kurie nulemtų šio teismo sprendimo pakeitimą ar panaikinimą, nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat nesudaro (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą paties ieškovo pateiktus įrodymus, dėl to padarė klaidingą išvadą apie jos įsiskolinimo ieškovui dydį. Analizuojant abiejų vartojimo kredito sutarčių turinį matyti, kad abi paskolos – ir dėl 1300 Lt, kuri kartu su sandorio sudarymo mokesčiu yra lygi 1432,71 Lt (b.l. 6), ir dėl 1500 Lt, o su sandorio mokesčiu tai yra 1722,39 Lt (b.l. 4), buvusios atlygintinėmis. Pirmuoju atveju sutarties šalys sulygo dėl 18,007 proc. dydžio palūkanų normos, dėl ko bendra kredito suma padidėjo iki 1992,87 Lt (33 įmokos x 60,39 Lt); antruoju atveju palūkanų norma sudarė 18,008 proc., o bendra kredito suma atitinkamai 1845,78 Lt ( 6 įmokos x 307,63 Lt). Todėl iš viso apeliantės skolos suma siekia 3838,65 Lt, ir priimant domėn jos sumokėtą 1822 Lt skolos dalį, lieka negrąžinta teismo priteista 2016,65 Lt skolos suma. Apeliantė, teigdama apie netinkamai apskaičiuotą jos įsiskolinimą ieškovui, šio fakto, kad buvo įsipareigojusi mokėti ir palūkanas už naudojimąsi kreditu, neįvertina, nepagrįstai sutapatindama palūkanas su kiekviena iš paskolų sumų bei sandorio sudarymo mokesčiais. Pastebėtina, kad ir pačiose sutartyse palūkanos yra išskirtos, jos padidina suteikto kredito sumą ir įvardintos sutarčių II dalyje „Finansavimo sąlygos“ grafose „Bendra kredito suma“, bei akivaizdžiai nurodytos III sutarčių dalyje „Mokėjimo tvarka“, priskaičiuojant jas prie atitinkamos įmokos dalies.
Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 str. CK 6.872 str. yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Esant vartojimo teisiniams santykiams, palūkanų normos įvardijimas paskolos (kreditavimo) sutartyje yra privaloma tokios sutarties sąlyga (CK 6.887 str. 3 d., 6.888 str.). Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, nustatyti sutartimi jų mokėjimo tvarką. Paskolos gavėjui laiku negrąžinant paskolos sumos (eilinės įmokos), palūkanos už naudojimąsi svetimais pinigais skaičiuojamos bei mokamos iki visiško skolos ar kredito grąžinimo dienos, be to, pareiga grąžinti prieš terminą visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis gavėją saisto ir tuomet, kai dėl sutarties pažeidimų (laiku negrąžinus eilinės paskolos sumos) paskolą grąžinti prieš terminą pareikalauja paskolos davėjas (CK 6.874 str.). Dar daugiau, vartojimo kredito atveju net ir nesant sutarties pažeidimų kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą prieš terminą, tačiau kartu sumokant iki kredito grąžinimo dienos paskaičiuotas palūkanas bei kitus mokesčius (CK 6.888 str. 2 d.).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimą įskaitytinai ir dėl palūkanų už iki šiol negrąžintą vartojimo kreditą (paskolą), kurios buvo priskaičiuotos prie kasmėnesinių apeliantės įmokų, pirmosios instancijos teismas patenkino pagrįstai. Ginčo dėl sutarčių sudarymo, jų ar nutraukimo nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.