- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-2434-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- RUAB ,,Skirnuva“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Skirnuva“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2645-470/2012 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei RUAB ,,Skirnuva“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2012-06-11 ieškiniu (b. l. 2-3), sutikslintu parengiamojo teismo posėdžio metu, vadovaudamasis atsakovės 2012-05-03 raštu Nr. B333 dėl ieškovo galutinio atsiskaitymo (b. l. 8), prašė priteisti iš atsakovės 7 265,56 Lt (4 732,68 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 296,58 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2 236,31 Lt išeitinę pašalpą) bei 4,36 Lt delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2012-05-08 iki pinigų išmokėjimo dienos bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas paaiškino, kad pagal 2005-01-14 sudarytą darbo sutartį atsakovės įmonėje dirbo tinkuotoju-dažytoju. 2012-04-30 darbo sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 127 str. 2 d., darbuotojo prašymu, kai darbdavys nevykdo įsipareigojimo išmokėti darbuotojui darbo užmokestį. Atsakovė, atleidusi jį iš darbo, neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio. Ieškovas delspinigių dalyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Ieškovo darbdavys (atsakovė) atleidimo iš darbo dieną (2012-04-30) ieškovui neišmokėjo 7 265,56 Lt, todėl už kiekvieną uždelstą dieną turi mokėti 4,36 Lt dydžio (7 265,56 Lt x 0,06 proc.) delspinigius.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 14) bei 2012-09-06 parengiamojo teismo posėdžio metu (b. l. 25-26) paaiškino, jog 2012-05-03 raštas Nr. B333 dėl ieškovo galutinio atsiskaitymo (b. l. 8) suformuluotas netinkamai ir jį patikslino 2012-06-27 raštu Nr. B724 (b. l. 15), nurodydama, jog iš tiesų atsakovė ieškovui yra skolinga ne 7 265,56 Lt, o 5 029,26 Lt, nes 2 236,31 Lt išeitinė pašalpa jau buvo įskaičiuota į 7 265,56 Lt sumą, todėl darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos bendrai sudaro 5 029,26 Lt (2 496,37 Lt neišmokėtas darbo užmokestis, 296,58 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 2 236,31 Lt išeitinė pašalpa), o delspinigiai yra ne 4,36 Lt, o 3,02 Lt (5 029,26 Lt x 0,06 proc.) dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-09-13 sprendimu (b. l. 27-29) ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės viso 5 029,26 Lt neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, 6 655,7 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 386,56 Lt delspinigius ir 150 Lt už advokato teisinę pagalbą, taip pat vidutinį darbo užmokestį (vienos dienos vidutinis darbo užmokestis lygus 99,76 Lt) bei po 3,02 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną delspinigių nuo 2012-09-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos; sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 1 471,26 Lt (70,06 Lt x 21 dienos) priteisimo nurodė vykdyti skubiai (DK 282 str. 2 d. 2 p.).
Apeliacijoje kilusio ginčo dalyje teismas sprendimas grindžiamas šiais motyvais:
1. Atsakovė uždelsė atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės, todėl iš atsakovės ieškovui teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d.). Iš atsakovės pateiktos pažymos apie ieškovo darbo užmokestį teismas nustatė, kad ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis lygus 70,06 Lt. Nuo 2012-05-02 iki sprendimo priėmimo dienos su ieškovu uždelsta atsiskaityti 95 darbo dienos, todėl teismas ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-05-02 iki teismo sprendimo priėmimo (2012-09-13), t. y. 6 655,7 Lt (70,06 x 95 d. d.) bei vidutinį darbo užmokestį nuo 2012-09-14 iki visiško atsakovės atsiskaitymo su ieškovu dienos.
2. Darbo užmokestį darbuotojui pavėlavus išmokėti ne dėl darbuotojo kaltės, turi būti sumokami delspinigiai po 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną (Įstatymo 2 str.). Todėl teismas iš atsakovės priteisė 3,02 Lt dydžio delspinigius ((5 029,26 Lt x 0,06 proc.). Nuo 2012-05-08 iki sprendimo priėmimo dienos su ieškovu uždelsta atsiskaityti 128 kalendorines dienas, todėl teismas ieškovui priteisė delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo priėmimo (2012-09-13) - 386,56 Lt (3,02 Lt x 128) bei 3,02 Lt dydžio delspinigius nuo 2012-09-14 iki visiško atsakovės atsiskaitymo su ieškovu dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 34-36) prašo pakeisti 2012-09-13 teismo sprendimą: atmesti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir sumažinti, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, ieškovui priteistas netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką) iki fiksuotos 2 000 Lt sumos šiais motyvais:
1. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo turėjo būti atmestas.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 2 punktu, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos jai sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Vadinasi, atsakovei vidutinio darbo užmokesčio, kaip ir kitų netesybų, skaičiavimas įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti sustabdytas (CK 6.71 str. 1 d., DK141 str. 3 d.). Minėta norma numato ir išimtį: nėra stabdomas delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimas. Tačiau nagrinėjamu atveju aptariama išimtis nėra aktuali, nes minėta sankcija (delspinigiai už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas ) yra numatyta DK 207 straipsnio 1 dalyje ir yra taikoma išmokant darbo užmokestį darbuotojams, su kuriais darbo sutartys nėra nutrauktos, o ne atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, kaip tai numato DK 141 straipsnis.
3. Be to, CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu netesybos (sankcijos) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas turėjo įvertinti teisės pažeidimo priežastis, kitas aplinkybes ir skirti atsakovei adekvačią sankciją (netesybas). Sprendžiant, kokio dydžio sankcija (netesybos) už uždelstą atsiskaitymą su ieškovu laiką būtų adekvati, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) atsakovė visuomet buvo geras, sąžiningas darbdavys, visada mokėjo atlyginimus oficialiai ir laiku, net 2009-2010 metų krizės laikotarpiu, o vėlavimai prasidėjo tik 2011 metų pabaigoje; 2) nevertinant išeitinės išmokos dydžio, atsakovė yra skolinga ieškovui 2 792,95 Lt darbo užmokesčio bei atostogų kompensacijos; 3) atsakovė neginčijo ieškovo teisės į išeitinę 2 236,31 Lt išmoką, kuri taip pat yra dalis DK nustatyto kompensacinio mechanizmo iš darbo atleidžiamam darbuotojui ir tuo pat metu sankcija darbdaviui; 4) vėlavimas atsiskaityti su ieškovu nėra tyčinis, nes su pačia atsakove laiku neatsiskaito užsakovai, sutrikus atsiskaitymams daug įmonės darbuotojų išėjo iš darbo, dėl ko pasidarė sudėtinga tinkamai ir laiku vykdyti pasirašytas rangos sutartis, užbaigti darbus ir gauti už juos užmokestį bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė supranta, kad, vėluodama atsiskaityti su ieškovu ir kitais buvusiais darbuotojais, rizikuoja patirti didelius nuostolius būtent dėl ypatingai griežtų DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų sankcijų. Bendrovės vadovai sąmoningai nedarytų tokios žalos bendrovei -neatsiskaitoma tik todėl, kad tokios galimybės objektyviai nėra. Gaunamas lėšas nukreipusi ne būtiniausioms reikmėms (kuro, elektros energijos pirkimui, mechanizmų nuomai ir kt.), o visiškam atsiskaitymui su buvusiais ir esamais darbuotojais, artimiausiu metu bendrovė turėtų pripažinti, kad yra bankrutavusi. Tai būtų blogiausias sprendimas visiems: bendrovei, esamiems ir buvusiems darbuotojams, kitiems įmonės kreditoriams; 5) bendrovės vadovai siekia išsaugoti įmonę ir atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, Kauno apygardos teismas 2012-06-21 nutartimi iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą, tačiau, priteisiant buvusiems atsakovės darbuotojams neadekvačiai dideles netesybas, šio siekio įgyvendinimas gali tapti labai komplikuotas arba neįmanomas; 6) nuo darbo sutarties nutraukimo su ieškovu (2012-04-30) iki teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo (2012-06-29), kuomet ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkto pagrindu buvo sustabdytas atsakovės prievolių kreditoriams vykdymas, praėjo tik 2 mėnesiai. Akivaizdu, kad už vėlavimą atsiskaityti šioje byloje atsakovei būtų pritaikyta adekvati sankcija (netesybos), jeigu iš jos ieškovui būtų priteista fiksuota 2 000 Lt suma.
Ieškovas, 2012-10-15 pateiktu prašymu atsilipdamas į apeliacinį skundą (b. l. 39), prašė palikti 2012-09-13 sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl priteisto 6 655,7 Lt (70,06 Lt vienos dienos vidutinis darbo užmokestis x 95 uždelstos atsiskaityti darbo dienos) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2012-04-30 dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-09-13), o nuo 2012-09-14 iki visiško atsiskaitymo skaičiuojant po 99,76 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliantė neginčija teismo sprendimo dalies dėl 5 029,26 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (tame tarpe ir atostogų kompensacija ir išeitinė pašalpa) priteisimo, tačiau prašo sumažinti ieškovui priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, teigdama, jog atsakovė su ieškovu neatsiskaitė dėl sunkios įmonės finansinės padėties, o priteisimas 6 655,7 Lt sumos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-09-13) bei nuo 2012-09-14 iki visiško atsiskaitymo po 99,76 Lt už kiekvieną uždelstą dieną būtų neproporcingas pažeidimui.
ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą dienos yra sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą savanoriški įmonės įsipareigojimai yra įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. ĮRĮ nėra įvardinta, jog ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkte nurodyta išimtis taikoma vien tik restruktūrizuojamos įmonės darbuotojams, nenutraukusiems darbo sutarties su įmone, todėl ieškovui uždelstas sumokėti vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas ne tik iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, bet ir iki visiško atsiskaitymo. Apeliacinio skundo motyvas, jog vidutinio darbo užmokesčio ieškovui skaičiavimas po teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo turi būti sustabdytas, atmestinas kaip nepagrįstas.
DK 141 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, 3 dalyje, dėl kurios taikymo ir aiškinimo šioje byloje ir kilo ginčas, numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsikirsdamas į ieškovo atsiliepimo skundo argumentus, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta konkretaus dydžio darbuotojo vidutinis darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmoka ir šioje normoje nereglamentuojama tokios išmokos sumažinimo galimybė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisės normos aiškinamos pagal jų paskirtį, ne atskirai, o sistemiškai, atsižvelgiant į viso teisės akto, kuriame išdėstyta tam tikra teisės norma, struktūrą, taip pat santykį su teisės principais, kitomis teisės normomis, siekiant, kad tam tikros teisės normos aiškinimu ir taikymu būtų išvengta prieštaravimų teisės principams ir teisės normų paskirčiai. Kadangi į DK 2 straipsnyje įtvirtintus principus nukreiptas visas darbo teisinių santykių reglamentavimas, tai aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę.
Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka negali būti mažinama. Ieškovas, atsiliepime į apeliacinį skundą prašydamas teismo sprendimą palikti nepakeistą, nepagrįstai remiasi LAT 2008 metų praktika. Kasacinis teismas, plėtodamas DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, vėlesnėse nutartyse yra išaiškinęs, kad taikant šią teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Paminėtina ir tai, jog aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi paminėta LAT formuojama praktika, sprendžia, jog pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos turi būti sumažinta, nes jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012-06-21 nutartimi (b. l. 40-41) atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla. Šioje nutartyje konstatuota, jog bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jos veikla nėra nutrūkusi, bendrovė siekia išvengti bankroto. Šios aplinkybės, taip pat Alytaus rajono apylinkės teisme atsakovei darbuotojų pareikštų ieškinių gausa patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, jog įmonė susiduria su finansinėmis problemomis, dėl kurių su atleistu iš darbo ieškovu (kaip ir su kitais atleistais darbuotojais) negalėjo atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną, nes atsiskaitymas su visais darbuotojais visa apimtimi būtų užkirtęs įmonei kelią į restruktūrizavimąsi.
Nevertinant išeitinės išmokos dydžio, atsakovė liko skolinga ieškovui 2 792,95 Lt darbo užmokesčio bei 296,58 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tokiu atveju teismo priteistas 6 655,7 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2012-05-02 iki 2012-09-13 bei vidutinis darbo užmokestis (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas vienos dienos vidutinis darbo užmokestis lygus 99,76 Lt, nors, kaip matyti iš visų bylos duomenų, vienos darbo dienos atlyginimas sudaro 70,06 Lt) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012-09-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos (kas iki 2012-12-18 už 3 mėn. ir 3 d. d. sudarytų 4 623,96 Lt (70,06 x 21 x 3 = 4 413,78; 70,06 x 3 = 210,18; 4 413,78 + 210,18 = 4 623,96), t. y. viso 11 280 Lt (6 655,7 + 4 623,96) suma, beveik keturis kartus viršija laiku nesumokėto atlyginimo su nepanaudotų atostogų kompensacija dydį, o vėlavimas atsiskaityti su ieškovu, kaip jau minėta, nėra tyčinis, kaip nurodo apeliantė, su ja pačia laiku neatsiskaito užsakovai, sutrikus atsiskaitymams daug įmonės darbuotojų išėjo iš darbo, dėl ko pasidarė sudėtinga tinkamai ir laiku vykdyti pasirašytas rangos sutartis, užbaigti darbus ir gauti už juos užmokestį bei atsiskaityti su kreditoriais. Vėluodama atsiskaityti su ieškovu ir kitais buvusiais darbuotojais, apeliantė rizikuoja patirti dar didesnius nuostolius būtent dėl ypatingai griežtų DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų sankcijų, todėl akivaizdu, kad jos veiksmuose nėra piktybiškumo. Kolegijos nuomone, visiškai tikėtina, jog apeliantė, gaunamas lėšas nukreipusi ne būtiniausioms reikmėms (kuro, elektros energijos pirkimui, mechanizmų nuomai ir kt.), o visiškam atsiskaitymui su buvusiais ir esamais darbuotojais, artimiausiu metu turėtų pripažinti, kad yra bankrutavusi. Kita vertus, apeliantė neginčija ieškovo teisės į išeitinę 2 236,31 Lt išmoką, kuri taip pat yra dalis DK nustatyto kompensacinio mechanizmo iš darbo atleidžiamam darbuotojui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuodamas, jog pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos kompensacijos už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LAT suformuota praktika, sprendžia, jog pakankamai adekvati sankcija darbdaviui šiuo atveju būtų fiksuoto dydžio 5 640 Lt (11 280 / 2) kompensacija ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką, lygi ½ jam priklausančios išmokėti kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2012-12-18.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos, ir dar per klaidą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas vienos dienos darbo užmokestį 99,76 Lt, kai tuo tarpu ieškovo vidutinis vienos darbo dienos atlyginimas buvo tik 70,06 Lt. DK 300 straipsnis numato, jog tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties (...), darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo iki jo įvykdymo dienos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, dar net neturėdamas duomenų, kad darbdavys nevykdys ir šio teismo sprendimo, be teisėto pagrindo priteisė vidutinį darbo užmokestį iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos, tuo pažeisdamas DK 300 straipsnio nuostatas.
Dėl delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio. Pagal įstatymą, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 str. 1 d.), kurie pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai turėjo būti sumokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos, numatytos darbo sutartyje bei teisės aktuose, ir mokami iki darbo santykių su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu pasibaigimo (DK 207 str. 1 d.; Įstatymo 2 str. 1, 3 d.). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei DK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010, Teismų praktika 34). Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad delspinigiai baigiami skaičiuoti darbo santykių tarp šalių nutraukimo dieną, t. y. 2012-04-30. Esant tokioms aplinkybėms, DK 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškovui priteisus kompensaciją už uždelsimo laiką, kolegijos nuomone, apylinkės teismas be pagrindo priteisė delspinigius už tą laiką, kai ieškovui buvo paskaičiuota kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės valstybei priteisė 362 Lt ((5 029,26 Lt + 6 655,70 Lt + 386,56 Lt) x 0,03 žyminį mokestį ir ieškovui 150 Lt advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus priteistų sumų dydį, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93, 96 str.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, o atsakovė nuo žyminio mokesčio yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.) ir žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d., 320 str. 2 d.). Be to, ieškinį patenkinus tik iš dalies, iki 100 Lt mažintinos advokato pagalbai (b. l. 9) priteistos 150 Lt išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 029,26 Lt neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, 5 640 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo 2012-04-30 dienos iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, ieškinį likusioje dalyje atmetant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeiti ir išdėstyti jį taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės RUAB „Skirnuva“ (į. k. 253663090) ieškovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 029,26 Lt neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, 5 640 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2012-12-18 bei 100 Lt už advokato teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (1 471,26 Lt ) priteisimo vykdyti skubiai.