- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-330-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- E. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Elenos Vainienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. T. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 15 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. P. K. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2016 m. spalio 26 d., apie 21 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie miesto turgaus, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje gatvės vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas kartu su G. A., O. K., K. P., dėl chuliganiškų paskatų ir dėl menkavertės priežasties, jog nukentėjusysis nepasitraukė ir nepraleido jų einančių gatve, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. P. K., jam suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau 9 smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. E. T., sudavus ne mažiau kaip 1 smūgį R. P. K. ranka į galvą, dėl to šiam nugriuvus, E. T., G. A., O. K., K. P., kiekvienas sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip 8 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. P. K. padarydami sužalojimus: dešinės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir dešinėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, todėl nuo patirto galvos sumušimo-kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio nukentėjusysis R. P. K. mirė.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2016 m. gruodžio 15 d. E. T. buvo laikinai sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Šiaulių apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam E. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviems mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas nustatė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog E. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. E. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas įvertino, kad kaltinamasis, gyvendamas pas globėją, be pateisinamų priežasčių nelankė mokyklos, bendraudavo su neigiamą įtaką jam darančiais asmenimis, bėgdavo iš namų, todėl jam du kartus buvo paskelbta paieška. E. T. globėjos prašymu, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi, ji atleista nuo kaltinamojo rūpintojos ir turto administratorės pareigų ir nuolatiniu rūpintoju bei turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai. Teismas įvertino ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. posėdyje kaltinamasis nurodė, kad jo dėdė gyvena Norvegijoje ir jį kviečia ten atvažiuoti, atvažiuoti į užsienį jį kvietė ir kaimynas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis E. T. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis E. T. skunde prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog suėmime jis laikomas jau 10 mėnesių, pakeitė savo elgesį, mokosi, neturi nuobaudų.
4.2. Pasak kaltinamojo, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis bandė bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taip pat būtina įvertinti, kad jis pripažįstą kaltę ir nuoširdžiai gailisi.
4.3. Skunde kaltinamasis nurodo ir tai, jog su dėde, gyvenančiu užsienyje, jis nepalaiko ryšių, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis gali bėgti (slėptis). Kaltinamasis prašo paskirti švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, intensyvią priežiūrą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
8. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis E. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo E. T. bei kitų kaltinamųjų (apklaustų įtariamaisiais), parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose bei jų prieduose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.
9. Kardomosios priemonės - suėmimo terminas E. T. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
10. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10.1. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. E. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys). Už jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas E. T. suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Teismas atsižvelgė ir į E. T. charakterizuojančius duomenis: E. T. iki suėmimo be pateisinamų priežasčių nelankė mokyklos, bėgdavo iš globėjos namų, du kartus buvo paskelbta jo paieška. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi globėja atleista iš kaltinamojo rūpintojos ir turto administratorės pareigų. Nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (t. 3, b. l. 79-82). Būtina įvertinti ir tai, kad E. T. nors ir neteistas, tačiau buvo įtariamas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, E. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą. E. T. baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 27). Šios aplinkybės charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Bylos duomenys patvirtina, kad E. T. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, jas įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. T. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Įtariamojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nors iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. T. pareiškė pripažįstantis kaltę tik iš dalies, taip pat jog, su dėde, gyvenančiu užsienyje, nepalaiko ryšių, nepaneigia nurodyto suėmimo taikymo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne.
11. Kaltinamasis teisus skunde nurodydamas, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Aptariamu atveju taikoma kardomąją priemone E. T. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas E. T., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.
12. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti E. T., nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo teismo, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo konkrečiu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo E. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės ir (ar) švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.
13. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo E. T. skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. T. skundą atmesti.
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam E. T. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.