Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2017 m. gegužės 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. skundą bei jo patikslinimą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko patvirtintu 2017-01-19 nutarimu Nr. 30-IL-1048 (b. l. 6, 64) pareiškėjui H. A. taikyta prevencinė poveikio priemonė - Oficialus perspėjimas, Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, vieneriems metams. Vykdydamas minėtą nutarimą, Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, nurodydamas, kad H. A. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė pareiškėjui Oficialų perspėjimą (b. l. 3, 17, 63), kadangi jo veiksmai vertinami kaip varžantys kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2017-02-09 prašymu „Dėl papildomų duomenų suteikimo dėl 2017-01-19 patvirtinto nutarimo Nr. 30-IL-1048 pareikšti LR piliečiui H. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) oficialų perspėjimą vieneriems metams” (b. l. 7 – 8, 18 – 19, 66 – 67) Klaipėdos apskrities VPK viršininko prašė: atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos apskrities VPK KPONTV 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto M. G. veiksmų, pareiškiant pareiškėjui Oficialų perspėjimą, pateikti papildomų duomenų, 2017-01-19 nutarimo kopiją bei panaikinti 2017-01-19 Oficialų perspėjimą. 2017-02-20 raštu „Dėl duomenų pateikimo” Nr. 30-9-7975(4.68) (b. l. 4 – 5, 18 – 19, 71 – 72) nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos apskrities VPK KPONTV 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto veiksmų nepradėtas, nes neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių, taip pat pažymėta, kad Oficialus perspėjimas buvo pareikštas ne be pagrindo, nes jau pareiškiant Oficialų perspėjimą buvo gauta duomenų apie tai, jog pareiškėjas linkęs daryti nusikaltimus.

Dėl oficialaus perspėjimo teisėtumo ir pagrįstumo

Atsakovas teigia, kad remdamasis tiek įslaptintų, tiek neįslaptintų įrodymų visuma, padarė išvadą, jog Oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (toliau – ir ONUĮ), kuris nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (ONUĮ 1 straipsnis). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (ONUĮ 3 straipsnis). Pagal ONUĮ 4 straipsnį šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Remiantis ONUĮ 5 straipsniu, oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Aiškindamas ONUĮ 4 straipsnio taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Minėtos informacijos turinio ir jos rinkimo būdų požiūriu LVAT yra nurodęs, kad nors nurodyta informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr., pvz., LVAT 2008-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, 2008-07-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2008-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-803/2008, 2008-11-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1859/2008, 2017-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A1425-575/2017 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis (iki 2016-07-01 buvo ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis) nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Pasisakant dėl ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies aiškinimo, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, spręsdamas ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijai klausimą, 2007-05-15 nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: 2007-11-27 Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 p.; 2009-04-21 Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 p.; 2009-04-21 Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 p.; 2008-12-16 Gulijev prieš Lietuvą, pareiškimas Nr. 10425/03 ir kt.).

Atsižvelgiant į ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumus, šios kategorijos bylose buvo pateikti išaiškinimai dėl šio straipsnio taikymo: 1) nustatyti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurioms esant pareiškėjui galėjo būti pareikštas ONUĮ 3 ir 4 straipsniuose numatytas oficialus perspėjimas. Tai nustatęs, teismas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti oficialų perspėjimą nepagrįstu; 2) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai yra patikimi ir pakankami tam, kad būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjui pareikšto oficialaus perspėjimo pagrįstumą ONUĮ 4 straipsnio taikymo prasme. Tokiu atveju teismas, laikydamasis pakankamumo (užtektinumo) kriterijaus ir vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 3 dalyje nurodyta bendro pobūdžio nuostata, kad valstybės ar tarnybos paslaptį sudarantys faktiniai duomenys (įrodymai) paprastai negali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje, taip pat turi atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme; 3) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai leidžia daryti pakankamai pagrįstą prielaidą apie ONUĮ 4 straipsnyje nurodytus pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, tačiau jų nepakanka padaryti vienareikšmišką išvadą dėl būtinumo taikyti pareiškėjui šią prevencinę poveikio priemonę. Tokiais atvejais teismas turi motyvuotai pripažinti įslaptintą informaciją leistinu įrodymu administracinėje byloje ir ją įvertinti kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko” (toliau – ir „Liteko”) bei rašytinės bylos medžiagoje esančio 2017-04-05 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 30 – 41) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas H. A. yra ne kartą teistas: už vagystę, sukčiavimą, oficialaus dokumento suklastojimą ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimą ar panaudojimą, plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo pažeidimą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Taip pat nustatyta, kad nuo 2016-02-12 Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-145-972/2017, kurioje iš 2016-02-09 Kaltinamojo akto (b. l. 42 – 62) matyti, jog pareiškėjas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kokainą, taip pat šią medžiagą pardavė: iki 2015-04-30, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,886 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,157 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos, išfasuotus į ne mažiau kaip vieną polietileninį maišelį, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė, kol tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė A. B.; taip pat ir tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kokainą, taip pat šią narkotinę medžiagą pardavė: iki 2015-10-01, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 1,724 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,158 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos išfasuotus į ne mažiau kaip du polietileninius maišelius, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė; pareiškėjas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-10-01 apie 19.50 val., automobiliu „Mersedes Benz E250”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą kiekį išfasuotos narkotinės medžiagos atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur už 160,00 Eur pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 285-2; taip pat ir tuo, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kokainą: iki 2015-10-06, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 1,713 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,474 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos, išfasuotus į ne mažiau kaip du polietileninius maišelius, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė; tęsdamas nusikalstamą veiką, pareiškėjas 2015-10-06 vakare du polietileninius maišelius su 1,713 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,474 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasiėmė su savimi bei automobiliu „BMW X5”, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iki tos pačios dienos 19.30 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju pareikšto Oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais viešaisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla. Pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kokainą, taip pat šią narkotinę medžiagą pardavė. 2015-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui skirtas suėmimas, kuris 2016-06-28 nutartimi pakeistas ir pareiškėjui skirta intensyvi priežiūra. Nustatyta, jog prie galimai padarytos nusikalstamos veikos prisidėjo A. B. – įtariama, jog nenustatytomis aplinkybėmis iš pareiškėjo, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,886 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,157 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurios laikydamas pas save, 2015-04-30 pardavė anoniminiam liudytojui. Kriminalinės žvalgybos duomenimis pareiškėjas ir A. B. siejami su organizuotu nusikalstamumu.

ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, byloje atlikusi įrodymų bei aplinkybių, kurias patvirtina vieši duomenys, vertinimą, nesiejant jų su teismui teismo posėdžio metu pateikta nevieša medžiaga, sutinka su atsakovo išvada, kad pakanka duomenų apie pareiškėjo ryšius, jo padarytas nusikalstamas veikas bei įtarimus dėl naujai daromų nusikalstamų veikų. Taikytų priemonių nusikalstamų veikų užkardymui apimtis nagrinėjamu atveju sukuria pakankamas prielaidas byloje sprendžiant dėl prevencinio pobūdžio priemonių taikymo pareiškėjui pagrįstumo pripažinti įslaptintą informaciją leistina įrodinėjimo priemone ir ja remtis. Įslaptinta medžiaga buvo pateikta teisėjų kolegijai susipažinti. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius nusikaltimus ar labai sunkius nusikaltimus. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobūdžio padarinių – reikalavimo asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimą. Teisėjų kolegijos vertinta įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina kaip papildoma medžiaga, papildanti neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieš pareiškėją, ir padedanti visiškai užtikrinti teisingumą. Taigi, tiek įslaptintų, tiek neslaptų įrodymų visuma, bylojanti ne pareiškėjo naudai, sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog Oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo paskirtas pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Klaipėdos apskrities VPK 2017-02-20 rašto Nr. 30-9-7975(4.68)

Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčija ir 2017-02-20 raštą Nr. 30-9-7975(4.68). Ginčijamu 2017-02-20 raštu „Dėl duomenų pateikimo” Nr. 30-9-7975 (4.68) (b. l. 4 – 5, 18 – 19, 71 – 72) Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojas atsakydamas į pareiškėjo 2017-02-09 prašymą (b. l. 7 – 8, 18 – 19, 66 – 67), kuriuo prašyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos apskrities VPK KPONTV 3-ojo vyresniojo specialisto M. G. veiksmų, pareiškiant pareiškėjui oficialų perspėjimą, pateikti papildomų duomenų, 2017-01-19 nutarimo kopiją bei panaikinti 2017-01-19 Oficialų perspėjimą, pareiškėjui nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos apskrities VPK KPONTV 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto veiksmų nepradėtas, o oficialus perspėjimas buvo pareikštas ne be pagrindo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Atsakovo į bylą pateiktame Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimo poskyrio vyresniosios tyrėjos G. N. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos patikslinimo” nuoraše (b. l. 68 – 70) nurodyta, kad tikrinant informaciją dėl Klaipėdos apskrities KPONTV 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto M. G. veiksmų, pareiškiant pareiškėjui Oficialų perspėjimą, nustatyta, kad policija neturi įgaliojimų vertinti Įstatyme nustatytų prevencinių priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėta, kad tarnybinis patikrinimas neinicijuotinas, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 10.3 punkte nustatytais pagrindais.

Pažymėtina, jog atsakovo pateikta vieša informacija apie pareiškėjo ryšius su A. B. (kriminalinės žvalgybos duomenimis siejamas su organizuotomis grupėmis ir jų nariais), 2017-04-05 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (H. A. teistumai, jam taikytos kardomosios priemonės ir kiti duomenys), 2016-02-09 kaltinamasis aktas (surašytas pareiškėjui H. A. ir A. B.), „Liteko” duomenys bei kiti byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad atsakovas nutarimo skirti Oficialų perspėjimą priėmimo metu disponavo informacija apie pareiškėjo ryšius bei veiksmus, suteikiančius pagrindą taikyti ONUĮ numatytą prevencinę priemonę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau aptarta bylos medžiaga nustatyta, jog pareikšti kaltinimai pareiškėjui nagrinėjamu atveju negali būti vertinami tik kaip neigiamai jį charakterizuojanti medžiaga, o aptarti duomenys apie pareiškėjo ryšius, jo padarytas nusikalstamas veikas bei įtarimus dėl naujai daromų nusikalstamų veikų, taikytų priemonių nusikalstamų veikų užkardymui apimtis, nagrinėjamu atveju sukuria pakankamas prielaidas byloje sprendžiant dėl prevencinio pobūdžio priemonių taikymo pareiškėjui pagrįstumo. Pripažinus, kad ginčijamas Oficialus perspėjimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu 2017-02-20 rašto „Dėl duomenų pateikimo”, kuriame nurodyta, jog tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos apskrities VPK KPONTV 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto veiksmų nepradėtas, nes neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių, taip pat pažymėta, kad Oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo pareikštas ne be pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo akto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jis yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau ir įvertinus skundžiamą aktą teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2017-02-20 raštą „Dėl duomenų pateikimo” Nr. 30-9-7975(4.68) taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo H. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2017-01-19 Oficialaus perspėjimo Lietuvos Respublikos vardu Nr. 30-IL-1048 ir 2017-02-20 rašto Nr. 30-9-7975(4.68) panaikinimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.