- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-23961-1184/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07769-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja I. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusi jos motina J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė J. K. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti per įstatymo nustatytą terminą.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. K., gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos mama J. K., gimusi (duomenys neskelbtini). J. K. ir J. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Santuokoje gimė sūnus J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir dukra I. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Iki pat J. K. mirties sutuoktiniai gyveno dviese bute, esančiame (duomenys neskelbtini). ir vedė bendrą ūkį. Šis butas įgytas santuokos metu pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Kartu su butu įsigyta ¼ dalis pastato – tvarto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėjos mama J. K. liko gyventi viena jai ir velioniui J. K. priklausančiame bute, jį išlaikė, toliau rūpinosi butu ir naudojosi visais buities daiktais bei mirusio sutuoktinio J. K. asmeniniais daiktais. Tai, jog pareiškėjos mama J. K. rūpinosi ir išlaikė jai ir mirusiam sutuoktiniui priklausantį butą patvirtina pateikta UAB „Ignitis“ priskaitymų ir mokėjimų ataskaita bei atsakymas į pateiktą užklausą, kur nurodyta, jog iki 2020 m. gruodžio 31 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) elektros energija buvo tiekiama pagal visuomeninio tiekimo sutartį, kurios vartotoja nurodyta J. K.. UAB „Ignitis“ pateikė priskaitymų ir mokėjimų nuo 2001 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už suvartotą elektros energiją ataskaitą, kurioje matyti informaciją apie objektui išrašytas sąskaitas, priskaitytas sumas ir atliktus mokėjimus. Nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki mirties adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjos mama buto adresu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, jog po J. K. mirties praėjo daug metų, pareiškėja nerado išlikusių kitokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jos mama J. K. išlaikė butą, juo naudojosi. Kaip minėta, buvo mokama už elektros suvartojimą, tuo tarpu, kitokių mokesčių mokėti nereikėjo, nes vanduo ir kanalizacija buvo ir yra vietinė. Pareiškėjos mama J. K. neturėdama teisinių žinių ir niekada anksčiau nesusidūrusi su palikimo priėmimu, manė, kad paveldėtas mirusio sutuoktinio J. K. turtas - butas, buities bei asmeniniai daiktai, savaime perėjo jai, kaip sutuoktinei, kuriais ji toliau naudojosi, prižiūrėjo bei išlaikė. Niekas niekada nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjos mama J. K. faktiškai valdydama paveldėjo mirusio sutuoktinio J. K. turtą. Juridinę reikšmę turinti faktą reikalinga nustatyti, kad pareiškėja galėtų kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisės įregistravimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjo palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje nustatyta, kad J. K. ir J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (sutuoktuvių liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2025 m. rugsėjo 11 d. Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad J. K. ir J. K. turėjo du vaikus – pareiškėją I. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad J. K. ir J. K., gyvendami santuokoje, įgijo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį pastato – tvarto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjos motinos J. K. vardu registruotas dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kartu su jam priklausančia ¼ dalimi tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu: (duomenys neskelbtini), įgyti 1992 m. rugsėjo 30 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-4425 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiškėjos motina J. K. šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki (duomenys neskelbtini) (savo mirties).
6. Byloje esantys mirties įrašą liudijantys išrašai patvirtina, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro notarė Nijolė Masiliūnienė 2025 m. kovo 18 d. liudijime nurodė, kad Šiaulių rajono pirmajame notarų biure J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. kovo 18 d. paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Testamentų registro išrašai patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. K. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, o palikėjos J. K. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja I. B..
7. Pareiškėja savo pareiškime taip pat nurodė, kad palikimą, likusį po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė pareiškėjos motina J. K.: viena liko gyventi jai ir velioniui J. K. priklausančiame bute, jį išlaikė, toliau rūpinosi butu ir naudojosi visais buities daiktais bei mirusio sutuoktinio J. K. asmeniniais daiktais, ten buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Nors pareiškėja nurodė, kad po J. K. mirties praėjo daug metų ir pareiškėja nerado išlikusių kitokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jos mama J. K. išlaikė butą, juo naudojosi, tačiau pareiškėja pateikė 2025 m. spalio 1 d. UAB „Ignitis“ raštą ir Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2001 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. objektui elektros energija buvo tiekiama pagal visuomeninio tiekimo sutartį, kurios vartotoja nurodyta J. K., buvo išrašomos sąskaitos, atliekami mokėjimai.
8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
9. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina J. K. po savo sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. liko gyventi bendrai įgytame būste, toliau juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, atliko kitus buvusio bendro turto priežiūros veiksmus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu, kartu užgyventu turtu, naudojosi mirusio sutuoktinio J. K. asmeniniais daiktais. Taigi, J. K. po vyro mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau iki pat savo mirties rūpinosi turimu turtu ir perėmė visą palikėjo turėtą turtą, pasilikdama gyventi tame pačiame būste. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos motina J. K. savo sutuoktinio J. K. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius po palikėjo mirties. J. K. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. J. K. turto priėmimas po sutuoktinio J. K. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjos motina J. K. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. J. K. sūnus J. K., kuris taip pat buvo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, mirė (duomenys neskelbtini) ir savo tėvo palikimo taip pat nėra priėmęs. Kitas suinteresuotas šioje byloje asmuo – valstybės įmonė Turto bankas dėl pareiškėjos prašymo jokių pretenzijų nereiškė.
12. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjos motina paveldėjo, praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
13. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.