Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-565-317/2010

2010 m. rugsėjo 24d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui Vytautui Gustui, nuteistajam M. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 281 str.6 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems ) metams;

- pagal LR BK 144 str.- laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant-prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridėjus švelnesnės bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. ( įstatymo redakcija galiojusi iki 2007-07-21 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

M. Š. įpareigotas be sutikimo institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 67 str., M. Š. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis specialiomis teisėmis, t.y. teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, jog 2006-12-07 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) g., neblaivus vairuodamas automobilį AUDI 80(v/n (duomenys neskelbtini)), pažeidė kelių eismo taisyklių saugumo reikalavimus, t.y. Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08) 53 p., nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių; 68 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų ), vairuoti susirgus ar pavargus, jei gali kilti pavojus saugiam eismui; 172 p. nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklės ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. To pasėkoje kelio vingyje jis nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Autoįvykio metu buvo sužalotas R. J., kuris nuo eismo įvykyje patirtų sužalojimų, t.y. dešinės momeninės srities sumušimo, kaukolės pamato priekinės daubos dešinės pusės ir vidurinės daubos abipusio lūžio, kietojo smegenų dangalo pažeidimo, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimo, 2006-12-12 mirė.

Taip pat M. Š. nuteistas už tai, jog 2006-12-07 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) g., būdamas eismo dalyviu- automobilio AUDI -80, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoju, sukėlęs eismo įvykį, kuriame buvo sužalotas R. J., pažeidė kelių eismo taisyklių 269.3 p. (red. galiojusi nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08), nurodančio, kad jeigu eismo įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus, turi pranešti apie tai policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija jam leidžia palikti eismo įvykio vietą; jis turi suteikti pagalbą nukentėjusiajam asmeniui arba jam pačiam turi būti suteikta pagalba. Jis pažeidė reikalavimus LR 2000-10-12 įstatymo Nr. VIII-2043“ Dėl saugaus eismo automobilių keliais“ (įst. redakcija galiojusi nuo 2006-06-27 iki 2006-12-11) 23 str. 4 p., nurodančio imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą arba prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai t.y. turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir galimybę jam suteikti pagalbą, jis nepagelbėjo R. J., kai grėsė pavojus jo gyvybei, ir iš įvykio vietos pasišalino.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis kaltu prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi. Skunde teigiama, jog pagal formuojamą teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, yra objektyvių esminių ir asmens padarytos veikos kvalifikavimui juridinę reikšmę turinčių aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Prokuroro teigimu, M. Š. nuo pat eismo įvykio iki teisminio bylos nagrinėjimo savo kaltę neigė, iš karto po eismo įvykio ėmėsi priemonių paslėpti nusikaltimą, klaidinti tyrimą, nes žuvusiojo keleivio kūnas buvo rastas vairuotojo vietoje. Be to, M. Š. tik praėjus daugiau kaip trims metams po įvykio ir prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui, nukentėjusiosios atsiprašė ir atlygino žalą. Apelianto įsitikinimu, būtent dėl šių priežasčių nėra pagrindo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi.

Skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nepakankamai įvertino M. Š. asmenybę, netinkamai taikė LR BK 54 str. 1 d., 2 d. ir 62 str. 2 d. nuostatas, todėl nepagrįstai paskyrė minimalias sankcijoje numatytas bausmes. Prokuroro nuomone, teismas nepakankamai skyrė dėmesio nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui, kaltininko asmenybei bei jo elgesiui po nusikalstamų veikų padarymo, kadangi M. Š. po eismo įvykio pasišalino, nesuteikė pagalbos keleiviui, po šių nusikaltimų girtavo, trejus metus nesiėmė priemonių atlyginti žalą, klaidino ikiteisminį tyrimą, bandė išvengti atsakomybės, o prisipažino kaltu ir atlygino žalą tik prispirtas surinktų įrodymų. Be to jis eilę kartų yra baustas administracinėmis nuobaudomis, o 2009-05-09 Kauno mieste vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (3,06 ‰) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo kitą asmenį. Visa tai rodo jo nenorą paisyti įstatymų ir taisytis.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką, taikant bausmių vykdymo atidėjimą, 2008-05-16 apžvalgos išvadų 8.3 p. yra nurodęs, jog nepritartina teismų praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles ir pan. bei sukėlusių labai sunkius padarinius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis bei jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus ir nuteistojo M. Š. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai. Tačiau, kolegijos įsitikinimu, teismas padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė LR baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, bei neteisingai paskyrė nuteistajam bausmę, todėl nuosprendis keistinas (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.3p.).

Dėl išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių bei LR BK 59 str. 1 d. 2 p. taikymo

Apylinkės teismas nepagrįstai M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo pats savanoriškai, o ne verčiamas įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurią jis betarpiškai padarė.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog M. Š. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoširdus- savo parodymais jis klaidino tyrimą bei siekė išvengti atsakomybės. Ne vieną kartą apklaustas įtariamuoju, jis aiškino, jog automobilį vairavo ne jis, o R. J. t.y. kaltę dėl autoįvykio jis siekė perkelti R. J.. Tik susipažinęs su surinktais įrodymais bei jų verčiamas, teisiamojo posėdžio metu jis savo kaltę tik formaliai pripažino. Akivaizdu, jog M. Š. kaltu prisipažino ne savo noru, o dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų. Esminių bylos aplinkybių pripažinimas ne savo noru, o dėl surinktų įrodymų, negali būti įvertintas kaip nuoširdus prisipažinimas bei gailėjimasis dėl padarytos veikos. Nėra objektyvaus pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad M. Š. teisme tik formaliai pripažino savo kaltę, o ne akivaizdžiai įrodytas bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, tokį nuteistojo prisipažinimą apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina.

Dėl bausmės dydžio

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, jog skirdami bausmes, teismai turi įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdis (ar kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, sąmoningai, ar šis pažeidimas padarytas susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms). Būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę: ankstesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio (ar suteikė pagalbą nukentėjusiems ir siekė išvengti sunkesnių padarinių, ar iš eismo įvykio vietos pasišalino ir buvo abejingas padariniams), jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – tokio apsvaigimo laipsnį ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas M. Š., už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė per švelnią bausmę. Teismų praktikoje griežtos bausmės skiriamos tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Skiriant bausmes už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės. Todėl kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė.

LR BK 61 str. įpareigoja teismus skiriant bausmes įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo BK 281 str. 6 d. sankcijos vidurkio. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas nesilaikė šių reikalavimų ir neteisingai paskyrė per mažą laisvės atėmimo bausmę.

Nors M. Š. padarė vieną nesunkų ir vieną neatsargų nusikaltimus, tačiau kelių eismo taisyklės buvo pažeistos itin šiurkščiai, veika buvo padaryta sąmoningai apsvaigus nuo alkoholio. Dėl tokio M. Š. elgesio atsirado sunkios, negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus. Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog po įvykusio autoįvykio buvo imtasi priemonių paslėpti nusikalstamą veiką.

Dėl LR BK 75 str. taikymo

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jos tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek ir kaltininko asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes..

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo M. Š. padarytos veikos aplinkybės, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, administracinių teisės pažeidimų darymas rodo jo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų ir, vis stiprėjančias antivisuomenines nuostatas. Kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, pagrįstai galima konstatuoti, kad nėra pagrindo manyti, kad M. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti realiai jam jos neatliekant. Apylinkės teismo sprendimas taikyti nuteistajam LR BK 75 str. nuostatas, yra neteisingas būtent dėl to, kad jau po kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, M. Š. ir toliau darė grubius administracinės teisės pažeidimus. Galiausiai, jis ir toliau vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio bei sukėlė eismo įvykį, kuris taip pat galėjo baigtis tokiomis pat sunkiomis pasekmėmis. Būtent tai ir rodo nuteistojo polinkį daryti teisės pažeidimus, atsainų požiūrį į kitų eismo dalyvių saugumą. Kolegija daro išvadą, kad LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų galima pasiekti tik realiai M. Š. atliekant laisvės atėmimo bausmę ir nėra objektyvaus pagrindo taikyti jam LR BK 75 str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2d. 2p., 328 str. 1p., 2p., 3p. kolegija

nusprendė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas M. Š., pakeisti:

-pagal LR BK 281 str.6 d. – skirti M. Š. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal LR BK 144 str.- skirti M. Š. 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., naujai paskirtas bausmes subendrinus, iš dalies jas sudedant, skirti M. Š. galutinę 5(penkių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimus 2010-06-02 nuosprendyje: sprendimą atidėti M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. nuostatomis; sprendimą paskirti įpareigojimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą; panaikinti sprendimą pripažinti M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi.

Kitoje dalyje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.