Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4676-358/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-09
Bylos Nr.
A2.6.-4676-358/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01793-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
D. N.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4676-358/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01793-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant institucijos Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovei R. G.,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. 2016 m. vasario 28 d., 19.25 val., Kaune, Savanorių pr./Kampo g., vairavo transporto priemonę Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai jos nėra įgijęs, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, sankryžoje suko į kairę iš juostos skirtos važiuoti tiesiai, t. y. iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, neįsitiko, kad tai daryti yra saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir sukdamas į kairę kliudė kitą transporto priemonę, kuri taip pat suko į kairę iš juostos, skirtos sukti į kairę. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui, vairuotojas iš karto įvykio vietoje nesustojo, neaptarė su nukentėjusiuoju eismo įvykio aplinkybių, apie įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 106, 126, 219.1, 219.2, 220, 226, 1 priedo 508 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, neatvykimo priežasčių iš anksto nepranešė, todėl laikytinos nesvarbiomis. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. N. pripažino, kad vairavo neturėdamas teisės, taip pat, kad apgadino kito eismo dalyvio transporto priemonę, tačiau tvirtino, kad iš eismo įvykio vietos neketino pasišalinti. Kliudęs kitą transporto priemonę iš karto nesustojo, nes eismo įvykis įvyko judrioje sankryžoje ir jis nenorėjo, jog susidarytų eismo spūstis. Pavažiavęs sustojo už kelių šimtų metrų Maximos automobilių stovėjimo aikštelėje. Tai padarė pats, niekieno neverčiamas, taip pat iš karto pripažino savo kaltę (b.l.28-29).

Institucijos atstovė paaiškino, kad D. N. protokolas surašytas pagrįstai už padarytus administracinius teisės pažeidimus, kadangi asmuo, kaip matyti iš bylos medžiagos, pasišalino iš įvykio vietos, turėdamas tikslą išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jis neturėjo teisės vairuoti, jo transporto priemonė buvo neįregistruota nustatyta tvarka ir be draudimo. Kaip matyti iš liudytojų paaiškinimų ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kontaktą asmuo turėjo jausti, kadangi žala nors ir nežymi, tačiau, kaip matyti iš fotonuotraukų, automobiliai yra apgadinti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimas, iš kurių matyti, kad 2016-02-28 buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr./Kampo g. 4 sankryžoje įvyko eismo įvykis, kaltininkas bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, abu vairuotojai laukia prie Mašimos automobilių stovėjimo aikštelėje (b. l. 3, 26), eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 4), R. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-02-28 apie 19.25 val., vairavo jai priklausantį automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustojo Savanorių pr. trečioje juostoje prie sankryžos su Kampo gatve ir laukė kol užsidegs papildoma šviesoforo nuoroda sukti į kairę. Jai užsidegus, pradėjo vykdyti manevrą, kai automobilis iš antros eismo juostos, blokuodamas jai kelią, taip pat suko į kairę. Po smūgio automobilis nesustojo ir nuvažiavo Kampo g. Ji bandė jį pasivyti, kad sužinotų, kokie automobilio valstybiniai numeriai. Už 300 m nuo eismo įvykio automobilis įsuko į „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje ir sustojo (b. l. 5), D. N. paaiškinimas (b. l. 6), E. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-02-28 apie 19.00 val. Savanorių pr. stovėjo prie šviesoforo, sukti į kairę, į parduotuvę „Hyper Maxima“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš antros (vidurinės) juostos, automobilis Ford Ka, staiga suko į kairę. Pirmoje eilėje stovėjęs automobilis jau buvo pajudėjęs ir dešiniu kampu atsitrenkė į Ford Ka vairuotojo pusės galinę dalį, pažiro plastikinės detalės. Ford Ka vairuotojas turėjo jausti smūgį, nes jis matėsi akivaizdžiai. Ford Ka automobilis nesustojo ir nuvažiavo toliau Kampo gatve. Ford Ka sustojo tik pavažiavęs apie 500 m, nors tai galėjo padaryti ir anksčiau, kadangi trukdžių tam nebuvo. Mano, kad vairuotojas nenorėjo piktybiškai pasitraukti iš eismo įvykio vietos (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 9), fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilių apgadinimai (b. l. 10, 11), informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“, iš kurios matyti, kad transporto priemonės Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. N. (b. l. 19), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 24).

Administracinio teisės pažeidimo protokole D. N. veika kvalifikuota ir pagal ATPK 124¹ str. 2 d., kurioje be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent nepaisydamas kelio ženklinimo ir sukdamas į kairę iš eismo juostos, iš kurios tai daryti nebuvo galima, D. N. kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Pažymėtina, kad ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. už bet kurios iš Kelių eismo taisyklių nepaisymą, kurio pasekmė – apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Kaip minėta, D. N. eismo įvykį sukėlė nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau jo veiką kvalifikuojant ir pagal ATPK 124¹ str. 2 d., antrą kartą jam būtų inkriminuojama ta pati veika, taip pažeidžiant non bis in idem principą, draudžiantį už tą pačią veiką asmenį bausti du kartus. Tokiu būdu teisena dėl ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo nutrauktina.

Taigi, iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad D. N. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai jos nėra įgijęs, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, sankryžoje suko į kairę iš juostos skirtos važiuoti tiesiai, t. y. iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, neįsitiko, kad tai daryti yra saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir sukdamas į kairę kliudė kitą transporto priemonę, kuri taip pat suko į kairę iš juostos skirtos sukti į kairę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Taip pat vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota ir neapdrausta privalomuoju draudimu. Šiais veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 106, 126, 219.1; 219.2, 220, 226, KET 1 priedo 508 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 1, 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog D. N. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenis priklausantį turtą, ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, kadangi neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais D. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl kurio jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. N. vairuotas automobilis Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų padarymo metu priklausė V. B.. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. N. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, tačiau nėra baustas administracine tvarka, yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad jam netaikytina papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. N. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo gailisi padaręs teisės pažeidimus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į pažeidėjo asmenybę D. N. skirtinos nuobaudos, numatytos ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijų ribose. Teismo įsitikinimu ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 123 str., 127 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., skirti 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimu.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimu.

Administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d., bylos teiseną D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16055701789.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė