Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-90-744/2009 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.3; 1.1.6; 1.1.6.3; 1.1.8; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.13; 1.2; 1.2.25; 1.2.25.4; 1.2.25.4.1; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.6. (S)

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) buhaltere, ištekėjusi, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. L. 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 12:55 val. Pakruojo mieste, P. M. ir Kruojos gatvių sankryžoje, vairuodama jai priklausantį automobilį „RENAULT VEL SATIS“, v/n (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu – P. M. gatve, nedavė kelio automobiliui „OPEL CALIBRA“, v/n (duomenys neskelbtini) , vairuojamam jo savininkės V. J., važiuojančiam pagrindiniu keliu – Kruojos gatve, tuo nevykdydama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 158 punkto bei 1 priedo pirmumo ženklo Nr. 203 „duoti kelią“ reikalavimų, ko pasekmėje, automobiliams susidūrus, automobilio „OPEL CALIBRA“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojai V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei dėl automobilio sugadinimo jai buvo padaryta nedidelė 3500 litų turtinė žala.

Kaltinamoji V. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 13 val. jai priklausančiu automobiliu „RENAULT VEL SATIS“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo P. M. gatve nuo parduotuvės „Kamanė“ link darbovietės. Važiavo viena. Netoli P. M. ir Kruojos gatvių sankryžos prieš ją iš daugiabučio namo kiemo išvažiavo žalios spalvos automobilis, kurio markės neatsimena, ir važiavo priešais ją. Sankryžoje su pagrindine Kruojos gatve tas žalios spalvos automobilis nusuko į dešinę t.y. į Kruojos gatvę, o jai reikėjo važiuoti tiesiai – kirsti pagrindinę Kruojos gatvę. Prieš sankryžą ji sulėtino greitį, pažiūrėjo į kairę ir į dešinę, jokių pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių nepastebėjo, ir kirto sankryžą. Tada pajuto stiprų smūgį ir pamatė, kad jos vairuojamas automobilis susidūrė su iš dešinės pusės pagrindine Kruojos gatve važiavusiu automobiliu „OPEL“. Prieš tai šio automobilio tikrai nematė. Gal sutrukdė saulė, gal tą automobilį šiek tiek užstojo tas prieš ją važiavęs ir sankryžoje į dešinę pusę pasukęs žalios spalvos automobilis. Į sankryžą` tikrai neįvažiavo greitai. Kaip ji suprato iš įvykio situacijos, jos vairuojamas automobilis priekiu trenkėsi į nukentėjusiosios automobilio kairės pusės priekinę dalį, po smūgio automobiliai liko stovėti sankryžoje, nukentėjusiosios automobilis dar trenkėsi į bordiūrą. Ji labai išsigando, tačiau nesusižalojo. Nukentėjusioji iškvietė policiją, o ji paskambino savo vyrui, kad atvažiuotų. Atvykę policijos pareigūnai pasiūlė pačioms užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į draudimą, kadangi sužalotų žmonių nebuvo, tačiau su tuo nesutiko nukentėjusioji, todėl eismo įvykį įformino policijos pareigūnai. Jos vyras dar klausė nukentėjusiosios, ar ji nesusižalojo, ar nereikia pagalbos, tačiau ji atsakė, kad nesusižalojo ir pagalbos nereikia. Kadangi automobilis buvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, ji buvo rami, kad draudimas nukentėjusiajai atlygins visus nuostolius. Ji už eismo taisyklių pažeidimą buvo nubausta 150 litų bauda, kurią susimokėjo. Praėjus po eismo įvykio apie trims mėnesiams, ją į policiją pasikvietė tyrėja, iš kurios sužinojo, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė galvos traumą, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji gailisi nusižengusi, atsiprašė nukentėjusiosios V. J., atlygino jai padarytą žalą, su ja susitaikė. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes automobilis pastoviai reikalingas – turi du mažamečius vaikus, neįgalius tėvus, kurie gyvena kaime ir dažnai juos tenka lankyti. Pasižadėjo ateityje vairuoti atidžiau ir laikytis kelių eismo taisyklių.

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, po pietų pertraukos savo automobiliu „OPEL CALIBRA“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo iš namų į darbą. Kruojos ir P. M. gatvių sankryžoje, jai važiuojant pagrindine Kruojos gatve, iš šalutinio kelio - P. M. gatvės išvažiavo kaltinamosios vairuojamas automobilis ir trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Kai jai iki sankryžos buvo likę apie 6-7 metrus, ji matė iš kairės pusės šalutiniu keliu važiuojantį kaltinamosios automobilį, kuris tuo metu nuo sankryžos buvo panašiu - apie 6-7 metrų – atstumu, tačiau ji savo automobilio nestabdė, galvojo, kad šalutiniu keliu važiuojantis automobilis stabdys. Jau betarpiškai įvažiavusi į sankryžą ir pamačiusi, kad šalutiniu keliu važiuojantis automobilis nestabdo, dar bandė padidinti greitį, kad galėtų „prašokti“ sankryžą, tačiau nepavyko,- kaltinamosios vairuojamas automobilis trenkėsi į jos vairuojamo automobilio kairės pusės priekinę dalį, po to dar trenkėsi ir į kairės pusės galinę dalį. Buvo du smūgiai. Po pirmo smūgio ji kaire kūno puse – galva, pečiu, šonu - trenkėsi į automobilio vairuotojo durelių staktą. Gerai, kad buvo prisisegusi saugos diržą, kitaip pasekmės būtų liūdnesnės. Po susidūrimo jos automobilis dar trenkėsi į bordiūrą ir sustojo. Ji labai išsigando, buvo šoko būsenos. Pamanė, kad automobilis gali užsidegti, todėl staiga per priekines keleivio duris išlipo iš automobilio. Kaltinamoji sėdėjo savo automobilyje. Ji paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai pasiūlė pačioms užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau ji su tuo nesutiko, kadangi savo automobilį privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudusi seniau ir neturėjo deklaracijos. Tada visus dokumentus užpildė policijos pareigūnai. Iš karto po įvykio policijos pareigūnai klausė, ar ji nesusižalojo, ji atsakė, kad nesusižalojo, nes tuo metu buvo šoko būsenos ir jokio skausmo nejautė, taip pat nebuvo jokių ir išorinių sužalojimų. Tik vakare galvoje atsirado guzas, šiek tiek ištino kairys petys. Po eismo įvykio nuvyko į darbą, ir, nors jautėsi blogai, baigė darbo dieną. Sekančią dieną taip pat atvyko į darbą, tačiau darbe pasijuto dar blogiau – skaudėjo ir svaigo galva, todėl kreipėsi į medikus. Jai buvo nustatytas galvos smegenų sumušimas. Buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, po to jis buvo tęsiamas. Viso į darbą nėjo 10 dienų. Tačiau ir po to, kai išėjo į darbą, dar juto galvos skausmus, galva svaigdavo, todėl konsultavosi su gydytojais. Jos automobilis po eismo įvykio buvo sugadintas nepataisomai. Draudimo kompanija jai už automobilį sumokėjo apie 3000 Lt dydžio draudimo išmoką, dar 500 litų gavo pardavusi automobilį į metalo laužą. Mano, kad automobilio vertė eismo įvykio metu tokia ir buvo - apie 3500 litų. Ji ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė, kad jai dėl eismo įvykio padarytą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, ir norėjo pareikšti tik 5000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau tyrėja jos, matyt, nesuprato, ir jai padarytą žalą įvardijo kitaip. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad po eismo įvykio patyrė šoką, baimę, dar ir dabar jaučia didelę baimę važiuojant automobiliu, vis atrodo, kad kas nors į jos automobilį atsitrenks. Apie pusę metų iš viso negalėjo vairuoti automobilio. Ilgą laiką juto galvos skausmą, svaigimą. Sveikata pagerėjo tik paskutiniu laiku. Dėl patirto sužalojimo apie pusę metų negalėjo sportuoti ir užsiimti mėgstama trenerio veikla. Be to, patyrė įvairių nepatogumų – reikėjo vykti į apklausas, pas medikus. Ji teismo posėdžio metu eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydį sumažino iki 2500 litų, o nuo likusios civilinio ieškinio dalies atsisakė. Kaltinamoji V. L. jos atsiprašė, atlygino padarytą neturtinę žalą, su ja susitaikė ir prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jokių pretenzijų kaltinamajai neturi.

Iš 2008-10-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2008-08-18 apie 12:55 val. Pakruojo mieste, P. M. ir Kruojos gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu V. L., vairuodama automobilį šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, kurį vairavo V. J., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai, duomenų apie sužalotus žmones nebuvo, todėl 2008-08-25 nutarimu V. L. buvo nubausta 150 Lt bauda už KET 196, 53 p. pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 2008-09-11 buvo gautas V. J. protokolas – pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad eismo įvykio metu jai buvo sutrikdyta sveikata, ką patvirtino ir 2008-10-16 jos pateikta specialisto išvada (b.l. 3).

Iš 2008-09-11 V. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną į Pakruojo rajono PK kreipėsi V. J., pranešdama, kad 2008-08-18 apie 12:55 val. Pakruojo mieste, P. M. ir Kruojos gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu jai buvo sutrikdyta sveikata (b.l. 5).

Iš administracinėje byloje Nr. 81504 esančių dokumentų matyti, kad 2008-08-18 V. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E 702951 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., kurio ir surinktos medžiagos pagrindu 2008-08-25 nutarimu V. L. buvo nubausta 150 Lt bauda už KET 196, 53 p. pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (b.l. 6-21).

Iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009-02-19 nutarimo matyti, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2008-08-25 nutarimu V. L. paskirta administracinė nuobauda buvo panaikinta, o administracinė byla nutraukta (b.l. 40).

Iš specialisto išvadų Nr. G 1412/08(04) ir Nr. PG 115-1412/08(04) matyti, kad V. J. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 22, 24).

Iš UADB „ERGO LIETUVA“ transporto priemonės apžiūros – defektų akto Nr. TPA 214401 matyti, kokie sugadinimai buvo padaryti automobiliui „OPEL CALIBRA“, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 32).

Iš UADB „ERGO LIETUVA“ 2008-09-11 pranešimo matyti, kad V. J. dėl automobilio „OPEL CALIBRA“, v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimo buvo išmokėta šios transporto priemonės likutinė vertė – 2941,00 Lt (b.l. 33).

Iš 2008-09-06 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad po eismo įvykio sudaužytą automobilį „OPEL CALIBRA“ V. J. pardavė už 500 litų.

Iš 2008-09-10 V. J. prašymo matyti, kad ji kreipėsi į UADB „ERGO LIETUVA“ su prašymu dėl eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Iš verslo liudijimų matyti, kad V. J. verčiasi trenerių veikla.

Iš 2009-06-23 nukentėjusiosios V. J. ir kaltinamosios V. L. prašymo teismui, tos pačios dienos žalos atlyginimo sutarties ir pinigų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad nukentėjusioji V. J. ir kaltinamoji V. L. susitaikė, V. L. atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusioji V. J. atsisakė nuo likusios civilinio ieškinio dalies.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios V. L. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Kaltinamoji V. L., vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „RENAULT VEL SATIS“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 158 punkto bei 1 priedo pirmumo ženklo Nr. 203 „duoti kelią“ reikalavimų), ko pasekmėje įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – nukentėjusiosios V. J. – sveikata, taip pat buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas - automobilis, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Tikslintinas kaltinime V. L. nurodytos turtinės žalos, patirtos dėl automobilio „OPEL CALIBRA“, v/n (duomenys neskelbtini) , sugadinimo, dydis, nes, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusioji V. J., jai dėl šio automobilio sugadinimo buvo padaryta ne 5000 litų, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o 3500 litų turtinė žala, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Kaltinamoji V. L. teisiama pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (b.l. 62), padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 1 d., 16 str.), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, per dešimt mėnesių, kurie praėjo po nusikaltimo padarymo, naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija nusiskundimų kaltinamosios elgesiu nėra gavusi (b.l. 67), kaltinamoji dirba, darbovietėje charakterizuojama gerai (b.l. 65), administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta (b.l. 63), susitaikė su nukentėjusiąja, teismui pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji V. L. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, atsižvelgus į nukentėjusiosios V. J., kuri prašė kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, poziciją, kaltinamoji V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, jai susitaikius su nukentėjusiąja V. J., o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Nors kaltinamoji V. L. nusikalto naudodamasi jai suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, jai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.), nes kaltinamoji V. L. vairavo blaivi, jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nepriskiriamas prie labai grubių, jis padarytas daugiau per neapsižiūrėjimą, per dešimt mėnesių, kurie praėjo po nusikaltimo padarymo, naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, išlaiko nepilnamečius vaikus, rūpinasi neįgaliais tėvais, todėl teisė vairuoti transporto priemones kaltinamajai V. L. paliktina.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai V. L. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys atmestinas, nes žala atlyginta, o nuo likusios civilinio ieškinio dalies V. J. atsisakė (BPK 115 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. L. kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas L. Z.