- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- AN15.-1205-903/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- E. P.
dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) atstovams M. Ž., V. L.,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P. (sūnui) ir jo įstatyminiam atstovui E. P. (tėvui),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo surašytas Institucijos 2018-07-25 administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018-07-20, 18.59 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
Teismo posėdžio metu E. P. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, paaiškino, kad 2018-07-20, 18.59 val., jis automobiliu važiavo su tėčiu, keleivio sėdynėje. Jį vežė į stotelę nuo miesto ligoninės link miesto centro. Tėtis jį išleido prie Klaipėdos universiteto Parko stotelėje. Jis nuėjo į autobusų stotelę laukė autobuso. Po 10 min. atvažiavo policija bei jo paklausė ar jis yra blaivas, jis atsakė, jog taip, tada paklausė ar yra vairavęs, jis atsakė, jog taip. Sakydamas, kad jis yra vairavęs turėjo omenyje, jog yra kelis kartus perstatęs tėčio automobilį. Su policijos pareigūnais, jų automobilyje, buvo dar vienas vyras, kaip vėliau jis susižinojo pranešėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinis kaltinimas E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas Ž. M. parodė, kad jis E. P. yra matęs. Jie gavo pranešimą apie nesaugų vairavimą. Juos (duomenys neskelbtini) gatvėje susistabdė kito automobilio vairuotojas, kuris nurodė, jog kvietė į policiją dėl neaugaus vairavimo. Asmuo paaiškino, jog automobilį vairavo gana jaunas vaikinas, kuris netoli (duomenys neskelbtini) išlipo iš vairuojamo automobilio ir nuėjo į sustojimą. Tada jie asmenį pasiėmė į savo automobilį ir nuvažiavo link stotelės. Asmuo nurodė jaunuolį sėdintį stotelėje, kuris nesaugiai vairavo automobilį. Tada jis jaunuolio paprašė pateikti dokumentus, jis pateikė vairuotojo pažymėjimą su A kategorija. Asmuo kvietęs policijos pareigūnus jų automobilyje parašė paaiškinimą. Kadangi jis nepilnametis, jam buvo iškviesta mama. Atvykus mamai, jis atsisakė paaiškinti. Vėliau jis buvo iškviestas į policijos komisariatą, atvykęs į komisariatą su tėveliu vėl atsisakė ką nors paaiškinti nurodęs, jog viską paaiškins teisme. Jis dar klausė jaunuolio, ar automobilis nebuvo su vairu dešinėje, jam sakė, kad ne. Klausė jaunuolio, ar jis vairavo, jam atsakė, jog vairavo. Jis, sėdėdamas automobilyje, aiškiai klausė, ar vairavo, nes važiuoti gali ir keleivis. Jie surašė protokolą pagal liudytojo P. M. parodymus, nes jis pats nematė, kaip jaunuolis vairavo. Imdamas liudytojo paaiškinimą, jis išaiškino jam atsakomybę dėl melagingų parodymų. Tuo metu turėjo tik tokį blanką, kuriame neįrašė dėl atsakomybės. Liudytojas informavo, jog yra ne vietinis, jis pats nurodė savo duomenis. Su jaunuoliu bendravo jo kolega R. Š., jis buvo išlipęs iš automobilio.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. (tėvas) paaiškino, kad lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo jis. Vežė sūnų iki (duomenys neskelbtini) stotelės, nes sūnus norėjo važiuoti prie jūros, o jis važiavo į futbolo varžybas. Liepojos gatve važiuojant gal ir įvyko tokia situacija, jog jis bandydamas persirikiuoti kiek ir priartėjo prie kito automobilio. Tačiau pamatęs automobilį jis sugrįžo į savo juostą. Jo manymu, turbūt, todėl pareiškėjas pamanė, jog jis yra neadekvatus. Nuvežęs savo sūnų iki stotelės, jis iš automobilio nebuvo išlipęs. Jo manymu, nėra jokių įrodymų, jog vairavo jo sūnus, pareiškėjas galėjo ir suklysti. Pareigūnai nematė, kad jo sūnus vairavo. Teisinėje valstybėje nesant įrodymų nereikėtų asmens traukti administracinėn atsakomybėn.
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių E. P. (sūnaus) versiją, kad jis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo, jį iki autobusų stotelės atvežė tėtis, o jis automobilyje važiavo keleivio vietoje.
Liudytojas E. P. (tėvas) teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo jis. Iš policijos pareigūno Ž. M. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis bei kolega R. Š. E. P. (sūnaus), vairuojančio automobilį, nematė, administracinio nusižengimo protokolą E. P. (sūnui) už vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės surašė pagal pareiškėjo P. M. 2018-07-20 paaiškinimą. Nors pareiškėjas P. M. 2018-07-20 paaiškinime nurodė, jog automobilį vairavo E. P. (sūnus), tačiau šis liudytojas į 2018-09-18 ir 2018-11-02 teismo posėdžius neatvyko, nurodęs, jog dirba užsienyje, savo paaiškinime nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Be to, Institucija nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas P. M. buvo apklaustas kaip liudytojas bei jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių P. M. 2018-07-20 paaiškinime nurodytas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikyti pareiškėjo P. M. paaiškinimus apie asmenį vairavusį automobilį itin patikimais ir nulemiančiais E. P. (sūnaus) kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo neturi pagrindo.
Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. P. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, E. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
nutraukti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.