- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 1S-26-185/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. K. įstatyminei atstovei D. K.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, bei jo įstatyminės atstovės D. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimas ir E. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-04-25 nutartimi E. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyrius 2017-12-15 teikimu (teisme gautas 2018-01-02) kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas E. K. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą pratęsti.
Skundžiama 2018-01-22 nutartimi apylinkės teismas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą tenkino ir E. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, motyvuodamas tuo, kad E. K. diagnozuota paprastoji šizofrenija ir lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo, pacientas keletą kartų (5 kartus) gydytas psichiatrijos stacionaruose, šiuo metu jis nereguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, jo psichikos būsena dažnai permaininga, nes nėra nuolatinių galimybių gauti pakankamai adekvatų gydymą. Po stacionarinio gydymo ambulatoriškai skirtus vaistus vartoja nereguliariai ar visai jų nevartoja, galimas atkrytis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. K. ir jo įstatyminė atstovė D. K. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti, nes ji neteisėta. Nurodo, kad E. K. netinkamai buvo gydomas stacionare, pasidarė jautrus, yra jauno amžiaus, jo esama būklė pasikeis į gerąją pusę, jam labiau tiktų lankytis pas neurologą, psichologą, o ne pas psichiatrą. Gynėjas apylinkės teismo posėdyje netinkamai atliko savo pareigas, todėl buvo pažeista E. K. teisė į gynybą.
Teismo posėdyje E. K. įstatyminė atstovė D. K. prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiama 2018-01-22 nutartimi pagrįstai tenkino VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą ir pratęsė E. K. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. K. nustatyta paprastoji šizofrenija ir lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, jis keletą kartų gydytas stacionaruose, kaip pats yra pripažinęs, vartojo narkotines medžiagas, rūkė žolę ir dar kartais to nevengia. E. K. dėl smurtinės uždraustos nusikalstamos veikos padarymo priverstinai stebimas nuo 2017-04-25. Iš paminėto centro Panevėžio skyriaus teikimo ir 2017-12-15 medicininės pažymos Nr. 111 matyti, kad E. K. šiuo metu reikalingas dėmesys ir gydymas, jis nereguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, jo psichikos būsena dažnai permaininga, nes nėra nuolatinių galimybių gauti pakankamai adekvatų gydymą. Po stacionarinio gydymo ambulatoriškai skirtus vaistus vartoja nereguliariai ar visai jų nevartoja, galimas atkrytis. Esant šioms aplinkybėms gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo E. K. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros stebėjimo sąlygomis pratęsti. Teikimą palaikė bei būtinumą E. K. toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę teismo posėdyje patvirtino ir VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus įgaliotas atstovas, kuris papildomai parodė, jog E. K., būdamas stacionare, vaistus vartojo reguliariai, o iš jo išėjęs, juos vėl vartoja savaip, dėl ko galimas ligonio atkrytis, juolab kad daug neigiamos įtakos jam daro jo motina, kuri savaip interpretuoja ligų eigą bei reikalingus gydymo metodus.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.
Nors apeliantai, kaip galima suprasti iš jų skundo, mano, kad E. K. nebereikalingas ambulatorinis stebėjimas, aukštesnysis teismas pažymi, kad priverčiamoji medicinos priemonė jam buvo paskirta ne be pagrindo, o dėl jo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, todėl tokios priemonės yra skiriamos atsižvelgus ne tik į paties asmens ar jo įstatyminės atstovės, šiuo atveju motinos, interesus, bet ir siekiant apsaugoti visuomenę nuo galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog E. K. psichinė būklė yra tiek pagerėjusi, o jo socialinis pavojingumas sumažėjęs, jog išnyko būtinumas jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, dėl ko ji turėtų būti panaikinta. Priešingai, aptarti duomenys verčia pagrįstai manyti, kad siekiant užtikrinti tinkamą E. K. elgesio kontrolę, kad jam nustatyti psichikos sutrikimai nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams, jį dar reikia stebėti ir gydyti ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl darytina išvada, kad E. K. šios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės terminas pratęstas pagrįstai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pacientui gydymo metodiką, t. y. jam vaistus parenka ir jų vartojimo intensyvumą nustato priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vykdantys specialistai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2018-01-22 nutartis, kuria E. K. pratęstas gydymas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
nutaria:
E. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, ir jo įstatyminės atstovės D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.