Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas skunde ir procesiniame dokumente „Skundas dėl neturtinės ir turtinės žalos“ (Nr. DOK-27339; toliau – ir skundas) nurodė, kad atliekant bausmę 5-o lokalinio sektoriaus, 12-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje 2019 m. rugsėjo 10 d. 13.45 val. buvo atlikta bendroji planinė krata, po kurios jis nerado savo rankšluosčio, paklodės, užrašų knygelės ir rankų darbo vėrinio. Kratos metu vaizdo registratoriai nebuvo naudojami. Teikė skundus, kurie nebuvo iš esmės nagrinėjami, pateikti tik formalūs atsakymai, nes nebuvo apklausti kratoje dalyvavę ir jas atlikę pareigūnai, neatlikti tyrimai dėl jo ir kitų nuteistųjų žalojimųsi. Atsakymuose nurodoma, jog kratos metu buvo rasti ir paimti daiktai, kurių nuteistiesiems neleidžiama turėti, tačiau nutylima, kokie tai daiktai, kur jie saugomi, kaip užfiksuotas jų paėmimo faktas, nenurodomi kratą atlikę pareigūnai. Darė išvadą, kad jo daiktus pareigūnai pasisavino ir vėliau sunaikino. Akcentavo, kad pagal Europos kalėjimų taisyklų 54.8 punktą kaliniai turi dalyvauti atliekant jų asmeninės nuosavybės kratą, nebent dėl kratos technikos ir galimos grėsmės tai yra uždrausta. Visi kratos veiksmai neatitiko Europos kalėjimų taisyklių nuostatų, todėl atlikti neteisėtai. Dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų patyrė 5 000 Eur turtinę žalą – tiek vertina prarastus daiktus, įrodymų patvirtinančių turtinę žalą neturi, ir 5 000 Eur neturtinę žalą– prarado socialinius ryšius, pablogėjo santykiai su draugais ir artimaisiais, jautė priklausomybę nuo kitų valios, depresiją, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, fizinį ir psichologinį skausmą, kankino nemiga, prarado pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, pradėjo savižalotis, nes parastą rankšluostį padovanojo sesuo, todėl jo vertė neįkainojama, užrašų knygelėje buvo labai svarbūs duomenys, vėrinį darė pats ir įdėjo labai daug darbo, paklodę buvo atsiuntę artimieji. Nurodė teismų praktiką, kurioje neretai konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 3), pareiškėjas ir jo atstovė advokatė pareiškė sutinkantys dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant (Nr. Dok-27737). Byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų atliekant kratą, po kurios dingo jo asmeniniai daiktai.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (ginčui aktuli redakcija, galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 53 punkte reglamentuojama, kad nuteistųjų kratos darymo atvejus ir tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojo iki 2020 m. balandžio 3 d.; toliau – ir Instrukcija), 148-165 punktai reglamentuoja Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrąsias nuostatas, jų organizavimą ir atlikimo tvarką.

Nuteistųjų kratos yra viena iš priemonių, kuria siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, jų priežiūrą. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 p.). Jos atliekamos siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius (Instrukcijos 148 p.). Kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai, kurie privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys (Instrukcijos 149 p.). Atlikus bendrąją kratą, jei ji neįforminama šios instrukcijos 174 punkte nustatyta tvarka, t. y. rezultatai nėra įrašomi į kamerų kratų ir techninių apžiūrų apskaitos žurnalus (Instrukcijos 33 ir 34 priedai), surašomas suvestinis protokolas. Paėmus iš suimtųjų ir nuteistųjų daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas (Instrukcijos 157 p.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad kratų atlikimo organizavimas, jų tikslai bei atlikimo tvarka yra pakankamai detaliai reglamentuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo atliekama planinė krata. Bendrosios kratos plane pažymėta, jog kratos tikslas – uždraustų daiktų paėmimas. Kratos metu buvo surašytas „Bendrosios planinės kratos protokolas“ (toliau – ir Protokolas), kuriame pažymėta, kokie daiktai kratos metu buvo rasti ir paimti. Pareiškėjo nurodyti dingę daiktai (rankšluostis, paklodė, užrašų knygelė, vėrinys) Protokole nėra įrašyti. Kratą atliko penki pareigūnai, kurie tos pačios dienos pranešimu apie kratos atlikimą ir jos metu rastus bei Saugumo valdymo skyriui perduotus nuteistiesiems neleidžiamus turėti daiktus, informavo Alytaus PN direktorių. Kratos atlikimo faktas registruotas Kratų ir apžiūrų atlikimo registro žurnale. Minėti faktiniai bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad planinės kratos įforminimas atitiko kratų organizavimą reglamentuojančias teisės normas (Instrukcijos 158-164 punktai).

Pareiškėjas teigia, kad, atsakant į jo skundus (pretenzijas), nebuvo apklausti kratoje dalyvavę ir jas atlikę pareigūnai, neatlikti tyrimai dėl jo ir kitų nuteistųjų žalojimųsi.

Pastebėtina, kad į pataisos įstaigos administraciją dėl dingusių daiktų pareiškėjas raštu kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus penkioms dienoms po kratos atlikimo. 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. raštuose pareiškėjas nurodė, kad krata buvo atliekama jam esant pas psichologę, kad kratos metu patalpoje turėjo pasilikti nuteistasis, pareigūnai turėjo surašyti suvestinį protokolą, kuriame kratą stebėjęs nuteistasis turėjo pasirašyti, nurodydamas, ar turi pretenzijų dėl atliktos kratos, kratos metu turėjo būti įjungti vaizdo registratoriai. Kratą atlikę pareigūnai jam priklausančius daiktus, t. y. rankšluostį, paklodę, užrašų knygelę ir vėrinį, išnešė ir išmetė, yra liudytojai, galintys paliudyti daiktų išmetimo faktą. Dėl to jis buvo priverstas save žalotis. Prašė išsiaiškinti, kodėl pareigūnai išmetinėja jo asmeninius daiktus, išsaugoti kratos atlikimo vaizdo įrašus, apklausti 4-oje gyvenamojoje patalpoje buvusius nuteistuosius, kurie paliudytų pareiškėjui priklausančių daiktų paėmimą, ir įpareigoti pareigūnus paimtus daiktus grąžinti. Alytaus PN 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. raštais pareiškėjui paaiškino, kad atliekant kratą patalpoje gali būti paliktas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, kad kratos metu buvo paimti daiktai, kurių nėra nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąraše, o pareiškėjo asmeniniai daiktai paimti nebuvo, nurodytos teisės aktų nuostatos reglamentuojančios kratų organizavimą, patikino, kad vaizdo registratorius kratos metu nebuvo naudojamas, nurodė vaizdo registratorių naudojimą bei vaizdo įrašų saugojimą reglamentuojančius teisės aktus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl kratos atlikimo ir dingusių daiktų pablogėjo santykiai su draugais ir artimaisiais, jautė priklausomybę nuo kitų valios, depresiją, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, fizinį ir psichologinį skausmą, kankino nemiga, prarado pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, pradėjo savižalotis, prarado socialinius ryšius. Minėta, kad bylos duomenys patvirtina pareiškėjo savižalojimąsi ir iki kratos atlikimo, todėl aplinkybė, kad jis po kratos pradėjo savižalotis, atmestina kaip nepagrįsta. Be to, paties pareiškėjo elgesys, t. y. kreipimasis į atsakovą dėl galimai dingusių daiktų tik praėjus penkioms dienoms po kratos atlikimo, leidžia abejoti neigiamų išgyvenimų mastu ir intensyvumu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikri neigiami išgyvenimai yra neišvengiami. Pareiškėjo skunde nurodyti neigiami potyriai negali būti pripažinti išimtinai tik atliktos kratos pasekmėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti patį neturtinės žalos pasireiškimo faktą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalaujama atlyginti turtinė žala turi būti tikra, o ne hipotetinė, konkreti ir įrodyta (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2018).