Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos užsienio bendrovės OÜ Aktiva Finants, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., N. B., antstoliui Robertui Vasiliauskui dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-29058-987/2018 iš skolininko J. B. išieškotojos OÜ Aktiva Finants naudai. Byloje esančiomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolis 2019 m. rugsėjo 16 d. išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Vykdymo procese taip pat nustatyta, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su N. B., kuri Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis nėra sudaryta. Antstolis 2022 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. S-22-179-7649 areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, areštavo skolininko turtą, kuris jam priklauso bendrai su kitais asmenimis. Antstolis 2022 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. S-22-179-7648 pasiūlė vykdymo proceso šalims, bei skolininko sutuoktinei kreiptis į teismą ir nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.

Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje nustatyta, kad turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, kreditorių reikalavimams patenkinti, nepakanka (CPK 175 straipsnis).

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vykdymo procese nustatyta, jog suinteresuoti asmenys J. B. ir N. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininko sutuoktinės N. B. gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra bendroji jungtinė su J. B. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis 2022 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jam priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui J. B. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinės N. B. gaunamo darbo užmokesčio ir ateityje gautino darbo užmokesčio, pensijos bei kitų darbo užmokesčiui prilygintinų pajamų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 666 straipsniais, teismas

nutaria:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininko J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: 1/2 dalis jo sutuoktinės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.