Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2017 m. spalio 14 d., apie 1 val., Vilniuje, Pergalės g., vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais veiksmais A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 226 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.

Be to, A. V. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 17 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdyje A. V. pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų. Parodė, kad atsisakė tikrintis girtumą protestuodamas dėl to, kad pareigūnai neleido pasiimti iš automobilio jam priklausančius daiktus. Nurodė, kad niekada nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones ir jo vairuotas automobilis iš tiesų nebuvo apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu. Teigė, kad 2017 m. spalio 14 d. jis buvo laikinai paleistas namo iš įkalinimo įstaigos, todėl pabandė suremontuoti neseniai sutuoktinės mamos T. P. vardu įgytą automobilį. Šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi jo žmona. Kai suremontavo, norėjo išbandyti, todėl ir važiavo. Apie tai, kad važiuos niekam nesakė. Bevažiuodamas pamatė, kad jį stabdo policijos patruliai, tačiau išsigando, kad padarė pažeidimą būdamas paleistas laikinai iš įkalinimo įstaigos, todėl nesustojo ir važiavo toliau. Dėl savo veiksmų labai gailėjosi, teigė planuojantis įgyti vairuotojo pažymėjimą ateityje. Mano, kad kvailai pasielgė nesutikdamas pasitikrinti blaivumo ir nepaklusdamas pareigūnų reikalavimui sustoti. Šiuo metu iki 2019 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, todėl turi galimybę dirbti. Dirba (duomenys neskelbtini), uždirba 360-380 EUR per mėnesį, atskaičiavus antstolių išieškomas sumas, jam lieka apie 200 EUR. Per mėnesį baudos sumokėjimui galėtų skirti tik 50 EUR, todėl prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui ir nekonfiskuoti automobilio.

Be A. V. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai: A. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių J. K. ir A. J. (A. J.) tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. spalio 14 d., apie 1 val., Vilniuje, Pergalės g., patruliuodami pastebėjo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė patikrinti. Įjungus šviesos ir garso signalus, minėto automobilio vairuotojas pamatęs juos padidino greitį ir nuvažiavo Pergalės gatve didėjančia tvarka. Nedelsiant pranešė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui apie pastebėtą automobilį ir pradėjo jį persekioti. Kelis kartus per garsiakalbį buvo pareikalauta sustoti dešiniajame kelkraštyje, tačiau vairuotojas į jų reikalavimą nereagavo ir padidinęs greitį pasuko į Svyrių gatvę bei toliau važiavo tiesiai Aukštąja g. Persekiojus automobilį maždaug apie devynis kilometrus, automobilio vairuotojas kelio vingyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir užklimpo. Kaip vėliau paaiškėjo, minėta automobilį vairavo A. V., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje, vengė neblaivumo patikrinimo, neturėjo teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, taip pat automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pristačius A. V. į Vilniaus Priklausomybės ligų centrą, jis atlikti medicininę apžiūrą ir duoti kraujo alkoholio kiekio nustatymui atsisakė (b. l. 2, 3); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1793, kuriame užfiksuota, jog A. V. atsisakė duoti kraujo tyrimui, kad būtų nustatytas jo blaivumas (b. l. 4) bei kita rašytinė bylos medžiaga. Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais faktais bei pateiktais duomenimis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu ar jam pakenkti.

KET 226 punkte yra įtvirtintas reikalavimas leidžiantis viešajame eisme dalyvauti tik tokioms transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Administracinė atsakomybė už šio reikalavimo pažeidimą yra numatyta ANK 415 straipsnio 1 dalyje. Iš Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės matyti, kad 2017 m. spalio 14 d. A. V. vairavo transporto priemonę, kurios draudimo liudijimo terminas baigėsi 2017 m. spalio 6 d. (b. l. 43), t. y. vairuotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.

KET 16 punktas numato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad yra teisėtai stabdomas policijos pareigūnų ir tyčia nepaklusti tokiam reikalavimui. Taisyklės, kaip pareigūnai turi išreikšti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, numatytos ANK 426 straipsnio 6 dalyje, o būtent – uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Stabdant tamsiuoju paros metu transporto priemonė stabdoma patrulio, sudaryto ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, naudojant šviečiančią reguliuotojo lazdelę arba šviesą atspindintį skritulį, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai nusprendę patikrinti atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį įjungė tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, tačiau A. V. tai pamatęs nesustojo ir nuvažiavo toliau. Pareigūnai vydamiesi atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį taip pat kelis kartus kreipėsi į vairuotoją per garsiakalbį reikalaudami sustoti kelkraštyje, tačiau vairuotojas tokius pareigūnų reikalavimus ignoravo. Persekiojimas vyko net devynis kilometrus, kol nepavykus suvaldyti transporto priemonės A. V. sustojo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad A. V. stabdomas nepakluso akivaizdžiai išreikštam uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, persekiojamas tarnybinio policijos pareigūnų automobilio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garso signalais važiavo dideliu greičiu siekdamas pabėgti nuo policijos pareigūnų, ignoravo per garsiakalbį akivaizdžiai jam adresuotus reikalavimus sustoti, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 17 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. sąmoningai atsisakė tikrintis blaivumą, nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą jis atsisakė duoti kraujo tyrimui, t. y., net kelis kartus labai aiškiai išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti trys administraciniai nusižengimai transporto srityje). A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų nusižengimų jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama A. V. asmenybė – anksčiau baustas administracine tvarka (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus), turi galiojančią nuobaudą (b. l. 8-9), dirba. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti A. V. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas lygus ANK 415 straipsnio 1 dalies, 422 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytiems baudų minimumams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra numatytos nors ir minimalios, tačiau vis vien pakankamai didelės baudos už A. V. padarytus administracinius nusižengimus, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nors dirba, tačiau, atskaičius antstolio atliekamus išieškojimus iš jo darbo užmokesčio, A. V. teigimu jam lieka apie 200 EUR, t. y. jo nurodytos gaunamos darbo pajamos nėra didelės, darytina išvada, jog yra pagrindas išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą, nustatant, kad bauda turi būti sumokama per 24 mėnesių laikotarpį. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.

ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymo atvejais yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų (ANK 427 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. A. V. padarė tris administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, jo pažeidimų pobūdis bei padarymo aplinkybės rodo, kad jis elgiasi neatsakingai, akivaizdžiai ignoruoja įstatymų nuostatas, be to A. V. ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad jam už ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymą skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytinas artimas galimo skirti teisės atėmimo termino vidurkiui.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą (ANK 426 straipsnio 8 dalis). Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke yra T. P. (b. l. 16), t. y. ne atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismo posėdyje A. V. teigė, kad T. P. yra jo sutuoktinės motina, jos vardu yra nupirktas automobilis, tačiau juo dažniausiai naudojasi sutuoktinė.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Volkswagen Golf.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė T. P. elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojusi ar galėjusi numatyti, kad A. V. jai priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti – T. V. teigė, kad nieko neinformavo, jog važiuos nurodytu automobiliu, be to, ir neturėjo tokios specialiosios teisės. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo atveju automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 415 straipsnio 1 dalimi, 422 straipsnio 7, 9 dalimis, 426 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 EUR (penkiasdešimties eurų) baudą.

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 1 000 EUR (vieno tūkstančio eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1 150 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturių) metų laikotarpiui, be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 150 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.

Išdėstyti A. V. paskirtos baudos sumokėjimą 23 (dvidešimt trijų) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos sumokant po 50 EUR (penkiasdešimt eurų) iki visiško baudos sumokėjimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 17073643995. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.