- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-644-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00461-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- P. L.
- Atsakovas
- J. A.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-644-253/2011
2011 m. rugsėjo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui P. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei J. A. dėl paskolos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 17 600 Lt pagal paskolos sutartis, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad 2009-02-12 su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jis atsakovei paskolino 15 100 Lt, kuriuos atsakovė pasižadėjo grąžinti 2009-07-30 ir sumokėti 1 500 Lt palūkanų. 2009-03-18 atsakovei paskolino dar 1 000 Lt kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2009-07-30. 2009-05-15 paskolino atsakovei 1 000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2009-07-30 ir sumokėti 500 Lt palūkanų. Atsakovei viso paskolino 17 100 Lt. Atsakovė grąžino 900 Lt. Paskolos sutartis atsakovė rašė pati savo ranka ir pinigus atsakovė gavo. Kadangi atsakovė atsisako grąžinti paskolintus pinigus, prašo iš atsakovės priteisti 17 600 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-11-23 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas vadovavosi lingvistinės paskolos dokumento teksto reikšmės nustatymo principu ir nustatė, kad paskolos raštelio formuluotės tiek pagal lingvistinę žodžių prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu, leidžia konstatuoti, jog paskolos davėjo 15 100 Lt perdavimo ir paskolos gavėjo šios pinigų sumos gavimo faktai įvyko ginčo raštelio pasirašymo metu. Teismas taip pat nustatė, kad 2009-03-18 ir 2009-05-15 surašyti paskolos rašteliai yra tokio paties turinio, atsakovė jų surašymo neginčija ir dalį pinigų pagal šiuos raštelius grąžino. Teismas darė išvadą, kad ieškovas ir atsakovė sudarė paskolos sutartis, ieškovas visais atvejais atsakovei pinigus perdavė, o atsakovė, nurodydama, kad 2009-02-12 pinigų iš ieškovo negavo, siekia išvengti prievolės įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. A. 1 600 Lt ieškovo naudai. Nurodo, kad 2009-02-12 paskolos raštelyje užfiksuotas tik apeliantės įsipareigojimas grąžinti paskolos sumą, tačiau nenurodyta, kad apeliantė tuos pinigus, kuriuos įsipareigojo grąžinti, gavo. Taip pat nurodo, kad paskolos raštelio įrašas „skolinu“ nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui, o terminai „grąžinsiu iki liepos 30 d.“ ir „prašau teismo priteisti“ yra tik paskolos sutarties sąlygos ir neišreiškia šalių tikrųjų ketinimų. Apeliantė nurodo, kad mechaniškai surašė ieškovo diktuojamo turinio dokumentą, nes ieškovas teigė, jog turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis apie visas apeliantei anksčiau suteiktas paskolas, kurias ieškovė jau buvo grąžinusi. Apeliantės teigimu, liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi ieškovo iniciatyva iškviesti suinteresuoti liudytojai. Apeliantė pažymi, kad palūkanų suma pagal 2009-05-15 paskolos raštelį yra nepagrįstai didelė ir turėtų būti mažinama.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl 2009-02-12 paskolos sutarties sudarymo fakto. Apeliantė nurodo, kad 2009-02-12 pasirašytas paskolos raštelis neatitinka LR CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų ir nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo atsakovei. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2009-02-12 ieškovas ir atsakovė sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 15 100 Lt, o atsakovė įsipareigojo juos grąžinti iki 2009-07-30 ir sumokėti 1 500 Lt palūkanų (b. l. 5). 2009-03-18 ieškovas ir atsakovė sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 1 000 Lt, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti 2009-07-30, pradedant grąžinti kiekvieną mėnesį nuo balandžio 15 d. (b. l. 6). Pagal 2009-05-15 rašytinę paskolos sutartį ieškovas paskolino atsakovei 1 000 Lt, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti 2009-07-30 ir sumokėti 500 Lt palūkanų (b. l. 7). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-08-14 atsakovė grąžino ieškovui 400 Lt, o 2009-10-20 – 500 Lt (b. l. 8-9).
LR CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Kadangi šalių 2009-02-12 sudarytos paskolos sutarties suma yra 15 000 Lt, t. y. didesnė nei 2 000 Lt, šalių paskolos sutarčiai taikomi įstatymo numatyti privalomi rašytinės sandorio formos reikalavimai. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LR CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Pagal susiformavusią teismų praktiką paskolos sutartis gali būti įforminama paskolos rašteliu, svarbiausia, kad paskolos raštelio turinys atspindėtų, kokia pinigų suma skolinama ir kokiam asmeniui konkrečiai skolinama. Įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (LR CK 6.870 str. 2 d.). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka LR CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus.
Apeliantė nurodo, kad 2009-02-12 paskolos raštelis neįrodo, jog pinigai atsakovei buvo perduoti paskolos raštelio surašymo metu. Kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, sutartis aiškintina, vadovaujantis LR CK 6.193 str. nustatytomis taisyklėmis – 2009-02-12 paskolos raštelio nuostatos aiškintinos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šio paskolos dokumento teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią ir ketinimus. Apeliantė neneigia aplinkybės, kad ji surašė 2009-02-12 paskolos raštelį ir šį raštelį pasirašė. Paskolos raštelio turinio – „Aš A. J. <...> skolinu iš P. L. <...>. Skolinu 15 tukstančio šimta litu. <...> jeigu negražinsiu prašau teismo priteisti“ – aiškinimas, priešingai nei atsakovės nurodomoje teismų praktikoje, kurioje nagrinėjama faktinė situacija skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, tiek pagal lingvistinę žodžių „skolinu iš P. L.“ bei „prašau teismo priteisti“ prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme ar vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu leidžia objektyviai teigti, kad pinigų sumos perdavimo faktas įvyko paskolos raštelio pasirašymo metu. Vien aplinkybė, kad paskolos raštelyje įrašytas žodis „skolinu“, o ne įrašai „skolinuosi“ ar „pasiskolinu“, nesudaro pagrindo sutikti su apeliantės nurodomu lingvistiniu aiškinimu, kad raštelį rašęs asmuo (apeliantė) perdavė pinigus ieškovui. Atsižvelgiant į galimą minėto žodžio tarminį vartojimą, pasirinktą žodžių junginį „skolinu iš P. L.“, įvertinus šio bei vėlesnių paskolos raštelių rašymo stilių bei paskolos raštelio teksto visumą, akivaizdu, kad atsakovė minėtą pinigų sumą gauna iš ieškovo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad 2009-02-12 paskolos raštelyje įrašyti terminai „gražinsiu liepos 30 diena“ ir „prašau teismo priteisti“ yra tik paskolos sutarties sąlygos ir neišreiškia šalių tikrųjų ketinimų. Būtent šiomis formuluotėmis atsakovė išreiškė valią ir įsipareigojimą grąžinti pasiskolintą sumą. Šalių raštu sudarytas skolos dokumentas patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos ? perdavimą atsakovei. Kadangi šalys paskolos raštelyje aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus: atsakovė nurodė, kad yra skolinga ieškovui, nurodė pinigų sumą – 15 000 Lt bei terminą paskolos grąžinimui – iki 2009-07-30, todėl šalių pasirašytas paskolos raštelis laikytinas paskolos sutartimi (LR CK 6.870 str.). Kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovas, paskolinęs tokią didelę pinigų sumą pagal 2009-02-12 paskolos raštelį, nebūtų su atsakove sudaręs 2009-03-18 ir 2009-05-15 paskolos sutarčių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė su ieškovu bendravo ilgą laiką bei iš ieškovo skolinosi pinigus dar iki 2009-02-12. Taigi, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad šalys viena kita pasitikėjo.
Apeliantė teigia, kad 2009-02-12 paskolos raštelį parašė, siekdama padaryti ieškovui paslaugą, kad jis galėtų pateikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Byloje nenustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas teikė su ginčijama paskolos sutartimi susijusius duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – pasirašydamas paskolos raštelį, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai nuo tokio veiksmo susilaikyti (LR CK 1.5 str.). Nors atsakovė nurodė, kad surašant paskolos raštelį, ieškovas diktavo rašytiną tekstą, tačiau atsakovė raštelį patvirtino savo parašu, todėl kaip turinti pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, surašydama ir pasirašydama paskolos raštelį savo vardu, puikiai suprato jo turinį ir prieš pasirašydama turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes.
Ieškovas pinigų perdavimo faktą grindė ieškovo į bylą pateiktu atsakovės pasirašytu paskolos rašteliu (b. l. 5) bei liudytojų parodymais. Išanalizavus paskolos raštelio turinį ir nustačius, kad įstatymo reikalavimus atitinkantis rašytinis skolos dokumentas patvirtina, jog pinigai pagal sutartį buvo perduoti atsakovei, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su liudytojų suinteresuotumu bei jų parodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Apeliantė nurodo, kad 2009-05-15 paskolos sutartimi nustatyta 500 Lt palūkanų suma sudaro 50 procentų už 76 dienas, o tai sudaro 240,1 procentų metinių palūkanų, todėl yra nepagrįstai didelė ir neatitinka įstatyme nustatytos metinių palūkanų normos ar komercinių bankų fiziniams asmenims suteikiamų palūkanų normos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu žemiau nurodytais motyvais. 2009-05-15 šalių sudaryta paskolos sutartimi nustatyta fiksuota 500 Lt palūkanų suma už ieškovo suteikiamą paskolą bei nustatytas paskolos grąžinimo terminas, šios paskolos sutarties sąlygos atsakovei buvo žinomos pasirašant 2009-05-15 ir ji su tokiomis sąlygomis sutiko, patvirtindama tai savo parašu. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintas sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti įstatyme nenumatytas, įstatymams neprieštaraujančias sutartis (LR CK 6.156 str. 1 d.). Sutartyje šalys taip pat susitaria dėl mokėtinų palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydžio bei jų mokėjimo tvarkos (LR CK 6.872 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad šalys, pasinaudodamos sutarčių laisvės principu, nustatė savo tarpusavio įsipareigojimus, bei atlyginimo už ieškovo teikiamą paskolą dydį, bei aplinkybę, kad tarp šalių ir anksčiau klostėsi paskoliniai teisiniai santykiai, nėra pagrindo vertinti, kad šalių sutarimu nustatytos palūkanos yra neprotingai didelės, todėl šie apeliantės argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
Iš viso pagal 2009-02-12, 2009-03-18 bei 2009-05-15 paskolos raštelius atsakovė pasiskolino 17 100 Lt, bei pagal 2009-02-12 ir 2009-05-15 paskolos raštelius įsipareigojo sumokėti 2 000 Lt palūkanų. Atsakovė ieškovui 2009-08-14 bei 2009-10-20 grąžino 900 Lt skolos, šiuose skolos grąžinimo rašteliuose nenurodoma pagal kuriuos paskolos raštelius grąžinama skola. Teismui sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus LR CPK numatytus atvejus, teismas negali šaliai priteisti to, ko ji neprašė (LR CPK 13 str., 265 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grąžinusi 900 Lt skolos, atsakovė liko skolinga ieškovui 16 200 Lt bei 2 000 Lt palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, tačiau ieškovas prašo priteisti tik 1 400 Lt palūkanų. Nustačius, kad 2009-05-15 paskolos sutartyje nustatytos palūkanos nėra per didelės ir vertinant, kad ieškovas sumažino pagal 2009-02-12 paskolos sutartį nustatytas palūkanas 600 Lt, konstatuotina, kad šalių valia nustatytos palūkanos atitinka protingumo ir sąžiningumo principus.
Vadovaudamasi ankščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti ar keisti ir apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės 2010-11-23 sprendimą palikti nepakeistą.