- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2726-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. rugsėjo 1 d. apie 11.50 val. Teodoro Narbuto gatvėje, Vilniuje, sankryžos su Sėlių gatve link V. K. vairavo vilkiką „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,76 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2019 m. rugsėjo 1 d. namuose jis išgėrė degtinės ir alaus, po ko lauke netoli namų jis gėrė ir dantų skalavimo skystį. Išgėrus alkoholio jį traukia vairuoti. Tądien jis nuvažiavo į įmonę, kurioje jis dirbo. Įmonės teritorijoje stovėjo vilkikas, kurį prieš dieną iki nagrinėjamo įvykio jis pats remontavo. Rakteliai nuo vilkiko buvo užvedimo spynelėje. Užvedęs vilkiką jis išvažiavo, tačiau važiuojantį jį sustabdė policijos pareigūnai. Taip jam nutinka nebe pirmą kartą, tačiau šįsyk jis padarė išvadas – po šio įvykio jis nuvyko į ligoninę, kur jam buvo implantuoti medikamentai, padėsiantys jam kovoti su priklausomybe alkoholiui. Šiuo metu jis gauna 560 eurų darbo užmokestį, iš kurio antstoliams kas mėnesį perveda 130 eurų, nes jis turi nesumokėtų baudų, o 380 eurų tenka mokėti už buto nuomą. Be to, jis turi du vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Praeityje jis vartojo heroiną, tačiau nuo 2013 metų narkotinių medžiagų jis nebevartoja. Šiuo metu jis nebevartoja ir alkoholio, oficialiai dirba, stengiasi mokėti baudas.
Teisiamojo posėdžio metu V. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 08.30 val. Karoliniškių mikrorajone, Vilniuje, jis susitiko su pažįstamu, kuris turėjo tris skardines „Tauro“ alaus. Išgėręs alų jis nuėjo į kioską, kuriame nusipirko du buteliukus dantų skalavimo skysčio, kurį jis išgėrė. Kaip jis atsidūrė darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, jis neatsimena. Darbovietės teritorijoje stovėjo vilkikas „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį penktadienį jis remontavo. Vilkiko užvedimo raktai buvo spynelėje, todėl atsisėdęs prie minėto vilkiko vairo jis nusprendė vilkiku važiuoti į miestą. Važiuodamas Teodoro Narbuto gatve sankryžos su Sėlių gatve link per galinio vaizdo veidrodėlį jis pamatė švyturėlius ir iškart sustojo šalikelėje. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas pakvietė jį prie tarnybinio automobilio. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinę jo girtumą policijos pareigūnai nustatė, kad jis neblaivus. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, kad vairavo neblaivus (b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu P. L. (P. L.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 11.45 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad nuo Vakarinio aplinkkelio, Vilniuje, į Sietyno gatvę nusuko sunkvežimis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vairuotojas gali būti neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis Pilaitės prospektu Teodoro Narbuto gatvės link. Pasivijus sunkvežimį ir įjungus specialius šviesos bei garso signalus per garsiakalbį buvo nurodyta vairuotojui sustoti dešiniame kelkraštyje. Vairuotojas sustojo ties Teodoro Narbuto ir Sėlių gatvių sankryža. Priėjus prie vairuotojo paaiškėjo, kad tai V. K.. Bendraujant su V. K. nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, V. K. kalbėjo nerišliai. Patikrinus V. K. blaivumą pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – 2,91 promilių neblaivumas. V. K. neneigė gėręs alkoholį, nurodė tai daręs kažkur prieš dvidešimt minučių. Transporto priemonėje kitų asmenų nebuvo, kabinoje buvo pastebėta dėžė su neatidarytomis alaus skardinėmis. Patikrinus duomenų bazėse buvo nustatyta, kad V. K. teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones neturi, vilkikas nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 29-31).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 30 d. įmonės darbuotojas S. F. grįžo iš reiso ir vilkiką „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko servise, esančiame (duomenys neskelbtini), remontuoti. 2019 m. rugsėjo 1 d. per navigacijos sistemą ji pamatė, kad vilkikas pradėjo važiuoti. Įtarusi, kad vienas iš serviso darbuotojų be leidimo paėmė vilkiką, ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kur važiuoja vilkikas. Vėliau jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė sulaikę vairuotoją, kuris yra neblaivus. Asmeniui, vairavusiam vilkiką „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji pretenzijų neturi, įmonei žala nepadaryta (b. l. 33).
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARBL0761, šaknelėse nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. 11.53 val. V. K. iškvepiamame ore nustatyta 2,76 promilių alkoholio, o 2019 m. rugsėjo 1 d. 12.15 val. – 2,91 promilės alkoholio (b. l. 10, 11).
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARBL0761, patikros sertifikato Nr. 0969441 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2019 m. kovo 27 d., o patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad V. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – P. L., A. V., paties V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio užfiksuoti duomenys - kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 11.50 val. Teodoro Narbuto gatvėje, Vilniuje, sankryžos su Sėlių gatve link V. K. vairavo vilkiką „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,76 promilių neblaivumas.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Šiai bylai reikšmingos teisės normos:
BK 281¹ straipsnio 1 dalis.
1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Minėta, kad V. K. vairavo vilkiką būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, taigi V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 50 straipsnio 1-2 dalys.
1. Terminuotą laisvės atėmimą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
2. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.
13) veiką padarė recidyvistas.
1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.
BK 64¹ straipsnis.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles:
b) dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:
1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.
3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.
5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Spręsdamas dėl V. K. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad V. K., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. V. K. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas pažymi, kad šį tyčinį nusikaltimą V. K. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad V. K. yra recidyvistas, o tai yra V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos, V. K. jam skirtų baudų savanoriškai nemoka – pastarąsias priverstine tvarka išieško antstoliai, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad V. K. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, V. K. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Teismas pažymi, kad V. K. teistas penkis kartus (b. l. 45-49), du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 50-58), kas patvirtina, kad jokių socialiai vertingų išvadų V. K. nedaro, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. K. griežčiausios rūšies - terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Spręsdamas dėl V. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės termino teismas pažymi, kad alkoholio koncentracija V. K. iškvepiamame ore (2,76 promilių) beveik septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), ir beveik du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). V. K. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę viena iš pagrindinių miesto gatvių dienos metu, tokiu būdu keldamas ypatingai didelį pavojų tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. Teismas įvertina ir tai, kad V. K. du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam, taigi nustatytinas maksimalus V. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas - vieneri metai.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. K. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. K. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Minėta, kad V. K. šį nusikaltimą padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės, taigi šiuo nuosprendžiu V. K. skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu V. K. skirta bausme: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu V. K. paskirtos neatliktos bausmės dalis – trys mėnesiai ir aštuonios dienos laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje įtvirtinta taisykle, keistina į vieno mėnesio ir devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmę, kuri su šiuo nuosprendžiu V. K. skirtina bausme bendrintina jas visiškai sudedant ir V. K. skirtina galutinė subendrinta devynių mėnesių ir devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.
V. K. dirba, po šio įvykio jis kreipėsi į privačią gydymo įstaigą dėl priklausomybės nuo alkoholio gydymo, taigi teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus V. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, V. K. paskiriant kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas - įtakoti V. K. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: V. K. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
V. K. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. 11.53 val. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 12.17 val., t. y. dvi paras, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 16-17, 27), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju V. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas.
6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.
1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:
1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;
2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
Minėta, kad V. K., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimas naudotis specialia teise - numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors V. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms - žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs vieną V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija V. K. iškvepiamame ore (2,76 promilės) beveik septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei beveik du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), praeityje V. K. du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam, taigi nustatytinas maksimalus V. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – penkeri metai, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas taip pat pažymi, kad V. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone - vilkiku „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas vilkikas laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad vilkikas „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), taigi minėtas vilkikas tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą vilkiką nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad vilkiko „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau - PVM) yra 8 770 eurų (b. l. 14), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti vilkiko „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. K. išieškotina (konfiskuotina) minėto vilkiko vertę atitinkanti pinigų suma be PVM – 7 247 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vilkikas „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra PVM objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, teismui pritaikius turto vertės konfiskavimą nėra tiekiama jokia prekė, t. y. civilinėje apyvartoje neįvyksta jokio sandorio, turto konfiskavimas objektyviai negali sukurti pridėtinės vertės, taigi nėra teisinio pagrindo iš V. K. išieškoti (konfiskuoti) vilkiko „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą su PVM (8 770 eurų) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. 1A-646-654/2018).
VI. Procesinės prievartos priemonės
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66, 68, 72, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. K. (V. K.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
V. K. (V. K.) skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. K. (V. K.) skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu V. K. (V. K.) skirta bausme: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu V. K. paskirtos neatliktos bausmės dalį – tris mėnesius ir aštuonias dienas laisvės apribojimo pakeisti į vieno mėnesio ir devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmę, kurią su šiuo nuosprendžiu V. K. paskirta bausme subendrinti jas visiškai sudedant ir V. K. skirti galutinę subendrintą devynių mėnesių ir devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmę.
V. K. (V. K.) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant V. K. (V. K.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju V. K. (V. K.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką (dvi dienas) įskaityti į bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Skirti V. K. (V. K.) baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei išieškoti (konfiskuoti) iš V. K. (V. K.) 7 247 eurus.
V. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.