Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-204-362/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
2-204-362/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. V., A. V.
Atsakovas
Ž. R., Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-0161-362/2011Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 125.7 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 11 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius

Sekretoriaujant S. Batulevičienei,Dalyvaujant ieškovams R. V., A. V., R. V. ir jų atstovui advokatui V Metelicai,

Atsakovui Ž. R., jo įstatyminiams atstovams H. R., J. R., ir jo atstovui advokatui D. Narmontui,

atsakovo Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla atstovams A. K., V. G.,

dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui V. Tavorui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

į Šiaulių miesto apylinkės teismą 2010 04 20 priimtu, ir 2010 09 23 patikslintu ieškinio pareiškimu kreipėsi ieškovai R. V., A. V., R. V., prašydami priteisti iš atsakovų H. R., J. R. 50 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi R. R., būnant mokykloje, buvo sumuštas nepilnamečio atsakovų sūnaus Ž. R., jam buvo padarytas sveikatos sužalojimas, ko pasėkoje teko sumokėti 50 Lt už stomatologo konsultaciją, po sumušimo atsirado dvasiniai išgyvenimai, depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas. Gautu atsiliepimu atsakovai ieškinio pareiškimą prašo atmesti. 2011 01 05 gautas patikslintas ieškinio pareiškimas, kuriuo pakeisti atsakovai, patraukiant byloje atsakovais Ž. R. ir Jovaro pagrindinę mokyklą.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. V. parodė, jog 2010 02 12 mokykloje, po pamokų, buvo sumuštas jos vaikas R., jį pykino, buvo sumuštos smegenys, tad jis buvo nuvežtas į ligoninę. R. sakė, kad sumušė Ž. trenkė ne už nieką. Į gydytojus kreipėsi, konsultavosi pas stomatologą, kreipėsi pas ekspertus. Daugiau pas medikus nesikreipė, policijos tyrimas buvo, tyrimas nutrauktas. Kodėl vaikas nesikreipė į med. punktą mokykloje, pasakyti negali. Prašo priteisti turtinę 50 Lt žalą, neturtinę žalą vaikui ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. V. parodė, kad sūnus grįžo iš mokyklos žandas buvo ištinęs, pasakė, kad sumušė, sakė, kad Ž. su draugu trenkė prie rūbinės. Yra sakęs, kad Ž. jį stumdo. Vakare ėmė skaudėti galvą, vėmė, tad nuvežė į ligoninę, ten buvo pripažintas smegenų sukrėtimas, vaikas buvo paguldytas į ligoninę, gulėjo 10 dienų, ekspertai irgi pripažino smegenų sukrėtimą. Ir dabar skauda galvą, vemia. Gėrė vaistus, apie 1 mėnesį, pas gydytojus buvo prieš tris mėnesius. Jis mokėjo stomatologui, tad prašo priteisti turtinę 50 Lt žalą, neturtinę žalą vaikui ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas R. V. parodo, kad 2010 02 12 mokykloje ėjo į rūbinę, ten laukė Ž. su draugu, trenkė jam į dešinę veikto pusę, kiek smūgių, nepamena, ir nuėjo, jis iš karto parėjo namo, pagulėjo, pradėjo pykinti, tada nuvažiavo į ligoninę, ten gylėjo apie 10 dienų. Mokykloje buvo taip, kad Ž. vaikščiodavo, o jis nesitraukdavo iš kelio, tad, matyt, todėl ir supyko. Dabar nepamiega, skauda galvą, kartą per porą mėnesių pykina. Tada jis buvo 8 klasėje, Ž. 7 klasėje. Sutinka, kad susistumdymo iniciatyva galėjo būti ir iš jo pusės, abipusė. Depresija nesusirgo. Prašo priteisti neturtinę žalą.

Atsakovas Ž. R. ir jo atstovas parodo, kad su V. mokosi toje pačioje mokykloje, jis jį dažnai užkliūdavo, praeinant trenkdavo pečiu, ypač kai būdavo ne vienas. Vasario 12 d. jis buvo pakvietęs susitikti Ž. Č., ir einant link valgyklos, sutiko V. su draugu, V. jam trenkė pečiu, tada jis trenkė V., po to išėjo iš mokyklos. V. jį stumdė nuo 5-6 klasės, jis yra vyresnis. Visi vyresnieji tranko mažesnius. Kadangi pats ieškovas R. V. išprovokavo konfliktą, prašo ieškinio pareiškimą atmesti.

Atsakovo Ž. R. įstatyminis atstovas H. R. atstovai teismo posėdžio metu parodė, kad jam sūnus yra minėjęs, jog vyresni vaikai stumdosi, tai ir tą dieną prie rūbinės susistumdė, o jam neišlaikė nervai, tai ir trenkė. Jis vaiką mokino, jog „duotų durniui kelią“, auklėjo normaliai. Prašo ieškinio pareiškimą atmesti.

Atsakovo Ž. R. įstatyminė atstovė J. R. parodo, kad sūnus ėmė sakyti, jog nori keisti mokyklą, dėl nesutarimų Minėjo, jog vyresni mokiniai stumdo pečiais, nori parodyti, kas yra kas, o apie tą konfliktą nurodė, jog jį pastūmė pečiu, o jis trenkė atgal. Ieškovo tėvai į jus nesikreipė. Sūnus auklėjamas taip, kad į konfliktus nesiveltų. Prašo ieškinio pareiškimą atmesti.

Atsakovo Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla atstovai 2010 10 26 teismo posėdžio metu parodė, kad apie šį įvykį sužinojo po savaitės iš policijos. Buvo kalbėta po to ir su R., ir su Ž., o R. tėtis atėjo tik po poros savaičių, sakė, kad reikia duomenų kreipimuisi į teismą. R. jai sakė, kad buvo pastumtas pečiu, siūlė eiti muštis į lauką, po to trenkė, Ž. aiškina atvirkščiai. Vidinio tyrimo nebuvo. Mano, jog lėmė paauglių nepasidalijimas zonomis. Nusiskundimų dėl stumdymosi buvo, yra ir bus. Mano, jog jie neturi atsakyti dėl šio konflikto, kadangi viskas jau įvyko po pamokų, kai Ž. V. jau turėjo būti namuose, tad jie už jo veiksmus atsakyti negali.

Liudytojas T. M. parodo, kad jis yra R. klasiokas, ir 2010 02 12 jis su R. ėjo iš rūbinės, o iš priekio atėjo Ž. su draugu, kuris užpuolė R. kažką pasakė ir trenkė į galvą, ir pabėgo. Mokykloje Ž. visada trenkdavo pečiais, ir šį kartą trenkė pečiu., tai yra, ėjo į R. pusę, susitrenkė pečiais, po to smogė. Ž. pradėjo pirmas. Kartą matė, kaip R. stumdosi, o Ž. stumdosi dažnai.

Liudytojas Ž. Č. parodo, kad jis seniai draugauja su Ž., dažnai susitinka prie jo mokyklos, ir buvo ten ir vasario 12 d., ėjo su juo link rūbinės, priešais atėjo R., trenkė Ž. pečiu, tada Ž. trenkė jam atgal, nesmarkiai, paskui girdėjo, jog numušė dantį.

Liudytojas M. M. parodo, jog žino, jog vyresnieji užkabinėja mažesnius, tranko su pečiu, taip darė ir V.

Liudytoja M. K. parodo, kad yra Ž. klasės auklėtoja, apie konfliktą sužinojo, tik praėjus nemažai laiko po to, girdėjo kalbas, jog Ž. susistumdė su kitu mokiniu, apie tokius stumdymusis nežino.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas V. Tavoras parodo, kad šalių parodymai prieštaringi, kas konflikto iniciatorius, neaišku, palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog specialisto išvada nustatyta, kad 2010 02 12 R. V. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio dešinės pusės trečio danties kramtomojo paviršiaus nuskėlimas, kietais bukais daiktais, iš medicininių dokumentų matyti, jog ligoninėje gydėsi 2010 02 12 – 2010 02 18, išrašant į namus, jautėsi gerai, meningitinės simptomatikos nėra, reikalingos konsultacijos, pas gydytojus lankėsi paskutinį kartą 2010 04 02, po to pas gydytojus buvo tik 2011 01 03, nustatyta diagnozė migrena, gydymas dėl danties nuskėlimo nereikalingas, stomatologui už konsultaciją sumokėta 50 Lt dėl įvykio priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neturint Ž. R. 16 metų, Ž. R. charakterizuojamas tinkamai, tačiau yra turėjęs konfliktų su kitais mokiniais, dėl susistumdymo pečiais, R. V. charakterizuojamas teigiamai. Ž. R. gimęs 1995 09 23. Paaiškinimuose mokyklos direktoriui nurodyta, jog konfliktai būdavo ir anksčiau.

Sprendžiant dėl padarytos žalos ir jos dydžio, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus, Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.247 str. numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.248 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai įpareigotas asmuo yra kaltas. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.253 str. numato, jog asmuo gali būti dalinai atleistas nuo civilinės atsakomybės, įrodžius trečiojo asmens ar nukentėjusiojo veiksmus, kurie sąlygojo nuostolių atsiradimą. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.282 str. numato, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.276 str. 1 d., nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais.

Byloje nėra ginčijama, jog 2010 02 12 atsakovas Ž. R. smogė mažiausia vieną smūgį atsakovui R. V. į veidą, nuskėlė dantį, ir padarė galvos smegenų sukrėtimą. Taip pat nėra ginčijamas turtinės žalos dydis, 50 Lt, kuriuos atsakovai R. V. ir A. V. sumokėjo už stomatologo konsultaciją.

Tokiu būdu, šalims neginčijant nei neteisėtų veiksmų – smūgio į veidą, nei kaltės, smogta tyčia, nei turtinės žalos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, ieškinio pareiškimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 str. numato, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, ir neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma asmens sveikatai, tad, esant nustatytiems ieškovo R. V. kūno sužalojimams, teismas turi spręsti, ar yra padaryta neturtinė žala ir kokio dydžio.

Neabejotina, jog asmuo patyrė fizinį skausmą, taip pat, dėl buvimo ligoninėje, privalėjimo kelis kartus kreiptis į gydytojus, patyrė ir nepatogumus. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog atsakovui R. V. patologinių pakitimų nenustatyta, tad laikytina, jog sveikatos sutrikdymas buvo trumpas. Po paskutinio apsilankymo pas gydytojus 2010 04 02 atsakovas pas gydytojus nesilankė iki pat 2011 01 03, tad nustatyti, ar diagnozuota migrena yra būtent sužalojimo pasekmė, galimybės nėra.

Vertinant santykius tarp ieškovo R. V. ir atsakovo Ž. R., pastebėtina, jog konfliktinės situacijos tarp jų kildavo jau ir anksčiau, pats ieškovas R. V. savo paaiškinime mokyklos direktoriui parodo, jog „Ž. koridoriumi vaikščiodavo išmetęs rėmą, ir aš turėdavau pasitraukti, bet nesitraukdavau“, tai pat tai patvirtina ir M. V. ir Ž. R. paaiškinimai apie tai, jog jie ne kartą susistumdė koridoriuje pečiais, po ko kilo konfliktas. Atsakovas Ž. R. nurodo, jog būtent vyresnių klasių mokiniai kabinėjasi prie žemesnių klasių mokinių, stumdydami pečiais, tačiau jis nesitraukdavo iš kelio, todėl ir kilęs konfliktas. Ir prieš jam smogiant ieškovui R. V., būtent jo veiksmai, užkliūvant jį pečiu, sąlygojo, kad jis smogė ieškovui į veidą.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Vertinant įrodymus, susijusius su konfliktų tarp mokinių buvimu, teismas, esant nustatytiems faktams, jog atsakovas Ž. R. mokėsi žemesnėje klasėje nei ieškovas R. V., bei nustatytiems faktams, jog stumdymasis pečiais buvo ne vienkartinis, ir ne su vienu iš moksleivių, laikytina, jog konfliktų iniciatyva kilo iš vyresnių klasių moksleivių, tad ieškovo elgesys konflikto metu, kuris taip pat prasidėjo nuo susistumdymo pečiais, nebuvo tinkamas, ir turėjo įtakos žalos atsiradimui.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas tenkina ieškinio pareiškimą, priteisiant neturtinę žalą iš atsakovo Ž. R., ir, įvertinus teismų praktiką šios kategorijos bylose, priteisia iš jo 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Šioje byloje bendraatsakovais 2011 01 05 priimtu ieškinio pareiškimu patraukta tik auklėjimo institucija – Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos sveikatos priežiūros, mokymo ar rūpybos institucijos nepilnamečio priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų ir atitinkamų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo keturiolikos metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi nurodyti , kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę. Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Jie gali būti atleisti nuo materialinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra arba nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos metu jie nebuvo atsakingi už jo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga)

Byloje kyla ginčas dėl to, ar atsakovas Ž. R. žalos padarymo metu buvo prižiūrimas auklėjimo įstaigos. Nustatyta, jog žalos padarymo metu atsakovas Ž. R. buvo Šiaulių Jovaro pagrindinės mokyklos patalpose, prie rūbinės, jam pamokos jau buvo pasibaigusios, tą dieną pas atsakovą buvo 4 pamokos, konfliktas, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko po penkių pamokų. Neabejotina, jog mokinys yra prižiūrimas auklėjimo įstaigos, šiuo atveju, mokyklos, pamokų, pertraukų tarp pamokų, renginių metu. Atsakovo Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla atstovai parodė, jog mokiniai gali būti mokykloje ir po pamokų, tai jiems nėra draudžiama. Mokykloje yra užtikrintas budėjimas, įeinantys pašaliniai asmenys turi užsiregistruoti, numatytas mokytojų budėjimas koridoriuose. Draudimo mokiniams, pasibaigus pamokoms, būti mokyklos patalpose, nėra. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pamokos mokykloje vyksta nuo 8 val. 00 min. iki 14 val. 40 min. Tokiu būdu, nepriklausomai nuo to, jog pamokos konkrečiai atsakovui Ž. R. baigėsi 11 val. 35 min., pamokos mokykloje vyko iki 14 val. 40 min., Ž. R. turėjo teisę būti žalos padarymo metu mokykloje, pareigos išeiti iš mokyklos tuoj pat po pamokų jis neturėjo, tuo pačiu laikytina, jog jis buvo auklėjimo įstaigos prižiūrimas, tad Ž. R. tėvai veikos padarymo metu nebuvo atsakingi už jo priežiūrą, tad už žalos atlyginimą subsidiariai atsakinga auklėjimo įstaiga – Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla. Duomenų, jog būtent netinkamas auklėjimas sukėlė konfliktą tarp mokinių, ko pasėkoje atsirado žala, nėra.

Vertinant, ar paties atsakovo Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla darbuotojų veiksmai nesukėlė žalos, atsirandančios Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.264 str. numatytu pagrindu, pažymėtina, jog tokie veiksmai, susiję su auklėtinių tarpusavio nevienkartinių konfliktų, kai koridoriuose susistumdoma pečiais nepastebėjimu, ir iš to kylančiu neveikimu, nesiimant priemonių užkirsti kelią tokiems konfliktams, nors ir pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau nėra laikytini priežastiniame ryšyje su žalos kilimu, kadangi žala kilo, suduodant smūgį į veidą, ko atsakovas negalėjo numatyti ar užkirsti tam kelią. Tokiu būdu, atsakovai Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla atsakinga tik už netinkamą priežiūrą.

Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, įvertintina tai, jog ieškovo reikalavimas šioje byloje yra turtinės ir neturtinės žalos priteisimas, ir šis reikalavimas yra tenkinamas. Patenkinant ieškovų reikalavimą buvo apginti teisėti ieškovų interesai, pripažįstant, kad ieškovams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Taigi laikytina, kad ieškovų interesai buvo pažeisti, teismas jų teises apgynė, o ieškovai tam turėjo bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu ieškovai turi teisę ir į visišką jų turėtų bylinėjimosi išlaidų patenkinimą. Teismas nenustatė, kad šios išlaidos būtų buvę perteklinės ar aiškiai per didelės ir neproporcingos, dėl to jas mažinti nėra pagrindo, ir šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo Ž. R., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurių pakaktų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti – iš auklėjimo institucijos. (Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 93 str., 96 str.).

Kreipiantis į teismą 2010 04 19 gautu ieškinio pareiškimu, atsakovais byloje buvo patraukti H. R. ir J. R., tačiau, nustačius, jog asmeniui, padariusiam žalą, jos padarymo metu buvo virš 14 metų, ieškovams buvo pasiūlyta patikslinti atsakovus, ir 2010 12 29 gautu ieškinio pareiškimu atsakovais patraukti Ž. R. ir Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla, H. R. ir J. R. nurodyti tiki kaip įstatyminiai Ž. R. atstovai, tad laikytina, jog juos atsisakyta patraukti kaip atsakovus, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., 430 str. teismas

Nusprendė:

Ieškinio pareiškimą tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovams A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 50 (penkiasdešimt) Lt turtinės žalos atlyginimo, ieškovui R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penki šimtai) Lt neturtinės žalos atlyginimo, visiems ieškovams 1350 (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt) Lt už advokato pagalbą, bei teismo išlaidų valstybei 67 (šešiasdešimt septyni) Lt žyminio mokesčio, bei 35,55 (trisdešimt penki Lt 55 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą. Neturint atsakovui Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pakankamai turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą 1 p. nurodytų sumų dalį priteisti iš atsakovo Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla, į.k. 190531222, buv. Vytauto 132, Šiauliai.Priteisti iš ieškovų A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai H. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1210 (vienas tūkstantis du šimtai dešimt) Lt už advokato pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas A. Martinavičius