Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1155-825/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
1-1155-825/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50692-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Nukentėjusysis
K. Ū.
Kaltinamasis
S. Z.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1155-825/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50692-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Augustei Korsakovei, Ramunei Gudaitei, Skaistei Budinavičiūtei, K. Č.,

Žemesnės instancijos teismas

dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nukentėjusiajai K. Ū., kaltinamajam S. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualią veiklą, baustas 2007 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 str. 1 d., 187 str. 3 d.; teistas 2015 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 20 MGL bauda,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

S. Z. 2017 m. spalio 1 d., apie 1.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė sugyventinei K. Ū. už kairės rankos ir pradėjo ją sukti, padarydamas kairio žastikaulio lūžimą, taip nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. Z. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad naktį grįžo namo į butą, kur tuo metu gyveno su Karolina. Prieš tai darbavosi rūsyje. Buvo išgėręs 1-2 skardines alaus. Įvyko buitinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad K. miegojo lovoje neblaivi, jos telefonas be perstojo skambėjo, pasižiūrėjo į skambučio turinį, norėjo prižadinti, ji pradėjo skeryčiotis rankomis, paėmė už rankos ir pasuko. Nesuvokia, kaip įvyko lūžis, dėl to labai nemalonu ir skaudu, žinoma, kad gailisi. Gyveno su Ū. nuo sausio mėnesio.

Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo parodymais ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme.

Nukentėjusioji K. Ū. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 12-13, 15) paaiškino, kad nuo 2017 metų vasario mėnesio ji persikraustė gyventi pas S.. 2017 m. spalio 1 d. grįžus į namus S. buvo rūsyje. Grįžus nuėjo dar pabendrauti su S. ir jo draugu. Nuėjus pas juos prabuvo labai neilgai, paskui pasakė, kad jau eina miegoti. Parėjusi į butą, nusiprausė, apsirengė pižamą ir ėjo iškart į lovą. Miegant pajuto kaip S. ją kelia iš miegų. Ją lovoj vertė, lyg kelti norėjo. Atsimena, kad paskui ji gulėjo lovoje ant pilvo, o S. ją buvo su kojomis užėmęs nugarą ir paėmęs už kairės rankos, pradėjo sukti. Jautė didžiulį skausmą, ji jam rėkė, kad ją paleistų, kad jai skauda. Po jos rėkimo S. ją paleido, ką vėliau ji darė namuose nelabai atsimena, kadangi buvo šoke, skausmo po to ji nejautė. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė S.

Liudytoja S. Ū. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17, 18) paaiškino, kad 2017 m. spalio 1 d., apie 01.00 val., paskambino K., kuri jai pasakė,- „nežinau kas mano rankai“. K. balsas drebėjo, ji buvo išsigandusi, tai iš balso girdėjosi. Sakė K., kad ją veža greitoji. Nuvykus į Kauno klinikinę ligoninę, K. papasakojo, kad ji grįžo į namus iš darbo baliaus. K. parėjo į namus, nusirengė ir ėjo miegoti. K. pasakė, kad jai S. Z. gulinčiai griebė ranką ir pradėjo sukti apžergęs ją, suko ranką abejomis rankomis. K., kad sakė jam baigti, nesukti rankos.

Specialisto išvada Nr. G2961/2017(02) (b. l. 25, 26) nustatyta, kad K. Ū. padarytas kairio žastikaulio lūžimas. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apžiūros protokolu (b. l. 52-5626) nustatyta, kad iš viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gautame garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios pranešimas apie sužalojimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“ antros dalies trečias punktas numato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str., nustačius aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Remiantis K. T. jurisprudencija konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos K. T. 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos duomenų matyti, kad K. Ū. ir S. Z. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį beveik metus laiko, todėl jų santykiai priskirtini šeiminiams (sugyventinių) santykiams, o S. Z. padaryta nusikalstama veika prieš K. Ū. kvalifikuotina kaip šeimos nario sveikatos sutrikdymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus: paties S. Z. pripažinimą, kad paėmė K. Ū. už rankos ir pasuko, nukentėjusiosios K. Ū. paaiškinimą, kad S. Z. paėmęs ją už kairės rankos, pradėjo sukti, liudytojos S. Ū. paaiškinimą, kad paskambino K., kuri jai pasakė „nežinau kas mano rankai“, Specialisto išvada Nr. G2961/2017(02) (b. l. 25, 26), kuria konstatuotas K. Ū. sužalojimas, Apžiūros protokolu (b. l. 52-5626), kuriame aprašytas K. Ū. skambutis į greitosios medicininės pagalbos stotį, ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai S. Z. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., padarymo pasitvirtino. Teismas pripažįsta, kad S. Z. 2017 m. spalio 1 d., apie 1.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė sugyventinei K. Ū. už kairės rankos ir pradėjo ją sukti, padarydamas kairio žastikaulio lūžimą, taip nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. S. Z. tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamojo S. Z. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. Z. teistas, administracine tvarka nebaustas, viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 75-94).

Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajam griežčiausios rūšies bausmės - realaus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio „Bausmės vykdymo atidėjimas“ pirmoji dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus situaciją, sukeltas pasekmes ir žalą, kaltinamojo bei nusikalstamų veikų charakterizuojančių duomenų visumą, į tai, kad teismo manymu būtų neteisingas ir neprotingas laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš karto, nes tai paveiktų ne tik patį kaltinamąjį, bet ir jo socialinius ryšius. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. numatytos sąlygos ir pagrindai skirti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 985,90 (b. l. 59) eurų civilinis ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas.

Kaltinamajam S. Z. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114, 115), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir skirti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti 1/3 ir S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), skirti galutinai 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę, 5 MGL, t. y. 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo įmokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino ir paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo, Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas 188783839, civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 985,90 (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 90 eurocentų) eurus išlaidų nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis