Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. 2-905-881/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
2-905-881/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-905-881/2019Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.4.3.7.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2-343/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Bajorkiemis“ (toliau – ir Bendrovė), atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – ir Bankroto administratorė), kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu, prašydama panaikinti Bendrovės 2019 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkimo (toliau – Susirinkimas) nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

2. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS (toliau – ir Bankas), kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais Susirinkimo nutarimus antruoju, penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais; 2) patvirtinti 113 709,24 Eur dydžio Bendrovės administravimo išlaidų sąmatą; 3) pripažinti negaliojančiu Susirinkimo nutarimą dėl 129 335,02 Eur administravimo išlaidų paskirstymo ir trečiuoju darbotvarkės klausimu patvirtinti nutarimą, kad iš lėšų, gautų už įkeistą turtą, hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS dengti 23 505, 56 Eur administravimo išlaidų, o iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 90 203,68 Eur administravimo išlaidų.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime prašė atmesti Bendrovės skundą dėl nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius atsiliepime prašė Bendrovės ir Banko skundus atmesti kaip nepagrįstus.

5. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS atsiliepime prašė Bendrovės skundą atmesti, o Bendrovė atsiliepime prašė atmesti Banko skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi Bendrovės skundo nagrinėjimą nutraukė, Banko skundą dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo tenkino ir nutarimą panaikino. Teismas nutraukė Banko skundo dalies dėl nutarimo trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais nagrinėjimą, o likusią Banko skundo dalį atmetė. Teismas įpareigojo Bankroto administratorę iki 2019 m. gegužės 15 d. sušaukti Bendrovės kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą: „Dėl BUAB „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų (tiek išlaidų, kurios yra apmokėtos, tiek išlaidų, kurios nėra apmokėtos) sąmatos patvirtinimo ir Luminor bank, AS tenkančios dalies nustatymo“.

7. Teismas nustatė, kad antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti Bankroto administratorės ataskaitą, tačiau „prieš“ tokį nutarimą balsavo Bankas, turintis 9,31 proc. balsų, o VSDFV Kauno skyrius balsavo „už“ su išlyga (dėl 30 247,55 Eur turto saugojimo išlaidų). Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pritarė šiai VSDFV Kauno skyriaus pozicijai. Kadangi VĮ Turto bankas turi 64,04 proc. balsų, teismas sprendė, kad Susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu nurodymas protokole nėra tikslus, nes sudaro klaidingą įspūdį, jog Bendrovės kreditoriai neva pritarė visai Bankroto administratorės ataskaitai, taip pat ir joje įrašytai 165 468,62 Eur dydžio administravimo išlaidų sumai. Dėl šios priežasties teismas panaikino nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.

8. Teismas konstatavo, kad Nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra apskundimo objekto (ginčo dalyko) ir skundų nagrinėjimą dėl nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų paskirstymo) panaikinimo nutraukė. Dėl administravimo išlaidų paskirstymo teismas taip pat pažymėjo, kad šis klausimas apskritai negali būti svarstomas tol, kol kreditoriai nepatvirtino administravimo išlaidų (tiek tų, kurios yra apmokėtos, tiek tų, kurios nėra apmokėtos), todėl įpareigojo Bankroto administratorę iki 2019 m. gegužės 15 d. sušaukti kreditorių susirinkimą, į susirinkimo darbotvarkę įtraukiant klausimą dėl Bendrovės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir Bankui tenkančios dalies nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Bendrovė, atstovaujama Bankroto administratorės, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties dalis, kuriomis nutarta Bendrovės skundo nagrinėjimą nutraukti, panaikinti nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir įpareigoti Bankroto administratorę iki 2019 m. gegužės 15 d. sušaukti kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukti teismo nurodytą klausimą. Bendrovė prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. atmesti Banko skundą dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, o nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinti ir įpareigoti Bendrovės kreditorių susirinkimą šį klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Darbotvarkės antruoju klausimu nebuvo sprendžiamas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, papildymas ar kiti su sąmata susiję klausimai, nes galutinė sąmata jau yra patvirtinta ir šiai dienai sudaro bendrą 165 468,62 Eur sumą. Nenuginčijus teismo ir kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais buvo patvirtinta konkreti sąmata ar nepriėmus naujo nutarimo, kuriuo būtų nutarta sąmatą pakeisti – nėra pagrindo teigti, jog ataskaitoje nurodyta sąmata yra nepagrįsta, neprotinga ar neatitinkanti Bankroto administratorės atliktų veiksmų. Antruoju darbotvarkės klausimu turėjo būti sprendžiamas tik Bankroto administratorės ataskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. tvirtinimas. Kreditorių balsų dauguma „už“ reiškia, kad kreditoriai sutiko su Bankroto administratorės pateikta ataskaita ir ją patvirtino, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią nutarimo dalį panaikino kaip neatspindinčią kreditorių valios. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai joje įrašyti neįvykę faktai, klaidinga ar klaidinanti informacija ir pan. Administratoriaus veiklos ataskaitos netvirtinimui turi būti nustatyti konkretūs administratoriaus veiksmai (neveikimas), kurie prieštarauja įstatymo nuostatoms. Teismo nutartyje turėjo būti nurodyti ataskaitos trūkumai bei terminas, kada Bankroto administratorė, pašalinusi teismo nurodytus trūkumus, galėtų vėl teikti ataskaitą pakartotiniam kreditorių susirinkimui.

9.2. Darbotvarkės trečiuoju klausimu nutarimas nebuvo priimtas, nes siūlytam nutarimo projektui nebuvo pritarta (79,85 proc. kreditorių balsavo „prieš“). Balsuodami „prieš“ kreditoriai elgėsi nepagrįstai, nes neturėjo teisinio pagrindo nepritarti Bankroto administratorės teikiamam tvirtinti patirtų administravimo išlaidų paskirstymui. Ignoruodami teismo ir kreditorių susirinkimų sprendimais patvirtintą išlaidų sąmatą, kurios bendra suma 165 468,62 Eur, kreditoriai VSDFV Kauno skyrius ir VĮ Turto bankas klaidingai vertino iki pirmojo kreditorių susirinkimo už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, t. y. vietoje 53 323,20 Eur sumos, kreditoriai nurodo, jog patirtos ir faktiškai apmokėtos administravimo išlaidos sudarė 30 200,35 Eur, tačiau minėti kreditoriai nepagrįstai kelia reikalavimą dėl faktinio išlaidų apmokėjimo. Be to, kreditoriai nepagrįstai sprendė, kad išlaidos, patirtos turto saugojimui už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. vasario 13 d., yra laikytinos nepagrįstomis. Nutarimas dėl turto apsaugos buvo priimtas kreditorių susirinkime ir galiojo iki jo panaikinimo (Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties priėmimo), todėl Bankroto administratorės veiksmai minėtu laikotarpiu užtikrinant turto apsaugą buvo pagrįsti ir teisėti.

Atsiliepimas

10. Bankas atsiliepime prašo Bendrovės atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Bankas taip pat prašo iš Bendrovės administravimo lėšų Banko naudai priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Banko atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Antruoju darbotvarkės klausimu Bankas balsavo „prieš“, o VSDFV Kauno skyrius ir VĮ Turto bankas balsavo „už“, tačiau su išlygomis, kurios nebuvo įrašytos į protokolą, todėl protokole užfiksuotas sprendimas neatspindėjo tikrosios kreditorių valios. Kreditoriai nepatvirtino Bankroto administratorės ataskaitos visa apimti, t. y. nepatvirtino administravimo išlaidų 165 468,62 Eur sumai. Neteisingas protokolo įrašas turėjo būti panaikintas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai panaikino nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu. Be to, ataskaitos turinyje buvo ir kitos klaidingos informacijos.

10.2. Bankroto administratorė savo rizika (nevykdydama 2013 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo) nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. vasario 13 d. tęsė fizinę turto apsaugą, todėl šios išlaidos (30 247,55 Eur) turi būti apmokėtos iš Bendrovės administravimo išlaidų. Pakartotinai nereikia įrodinėti Bankroto administratorės neteisėto veikimo, kuomet nurodytu laikotarpiu buvo neteisėtai perkamos saugos paslaugos, nes šios prejudicinės aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1762-343/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1237-343/2014).

10.3. Banką tenkina nutrauktas Bendrovės ir Banko skundų dėl nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu nagrinėjimas, nes minėtas klausimas vis tiek turės būti nagrinėjamas kitame Bendrovės kreditorių susirinkime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nuspręsta dėl Susirinkimo nutarimų antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais bei Bankroto administratorė įpareigota sušaukti naują kreditorių susirinkimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Bendrovės kreditorių nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu

13. Bendrovės kreditorių susirinkimo 2019 m. sausio 3 d. protokole Nr. 27 (toliau – Protokolas) nurodyta, kad Susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimu buvo sprendžiama „Dėl bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimo“ (XVIII t., b. l. 53). Bankroto administratorė šiuo klausimu kreditoriams pateikė tokį nutarimo projektą: „Patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d.“. Iš Susirinkimo protokolo matyti, kad Bendrovės kreditoriai į Susirinkimą neatvyko, buvo skaičiuojami raštu pateikti kreditorių balsai. Protokole nurodyta, kad už pateiktą antruoju darbotvarkės klausimu nutarimo projektą buvo gauta 70,54 proc. balsų, balsai ,,prieš“ pateiktą projektą sudarė 9,31 proc., susilaikiusių nebuvo. Protokole nurodyta, kad nutarta patvirtinti Bankroto administratorės ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismas šį nutarimą panaikino, konstatavęs, kad toks nutarimas sudaro klaidingą įspūdį, jog kreditoriai pritarė Bankroto administratorės ataskaitoje įrašytoms 165 468,62 Eur dydžio administravimo išlaidoms.

14. Bendrovę atstovaujanti Bankroto administratorė atskirajame skunde nurodo, kad antruoju darbotvarkės klausimu administravimo išlaidų sąmatos klausimai nebuvo sprendžiami. Pasak Bankroto administratorės, galutinė administravimo išlaidų sąmata jau yra patvirtinta ir šiai dienai sudaro bendrą 165 468,62 Eur sumą. Bankroto administratorė pažymi, kad netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos teisinį pagrindą sudaro ydingai parengta ataskaita, kai joje įrašyti neįvykę faktai, klaidinga ar klaidinanti informacija ir pan.

15. Kreditorių susirinkimo teisės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnyje. Viena iš šiame straipsnyje nustatytų kreditorių susirinkimo teisių yra tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitas (23 straipsnio 4 punktas). Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte yra nustatyta kita kreditorių susirinkimo teisė, t. y. teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti. Taigi, administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra dvi savarankiškos kreditorių susirinkimo teisės. Nagrinėjamu atveju Bankroto administratorė kreditoriams pateikė savo veiklos ataskaitą už tam tikrą laikotarpį ir Bendrovės kreditoriai turėjo spręsti, ar šią ataskaitą (tokia, kokia ji buvo pateikta) tvirtinti, ar ne.

16. Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad tuo atveju, jeigu administratoriaus pateikta veiklos ataskaita, kreditorių nuomone, yra su trūkumais, jie atsisako ją tvirtinti, nurodydami administratoriui, kokie ataskaitos trūkumai turi būti pašalinti prieš teikiant ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Nagrinėjamu atveju Iš Protokolo turinio matyti, kad Bendrovės kreditoriai VSDFV Kauno skyrius ir VĮ Turto bankas balsuodami raštu nurodė, jog balsuoja už Bankroto administratorės pateiktos veiklos ataskaitos patvirtinimą, tačiau su tam tikromis pastabomis. Iš esmės tai reiškia, kad su tam tikra ataskaitos dalimi minėti kreditoriai nesutiko, t. y. toje dalyje balsavo ,,prieš“ pateiktos ataskaitos tvirtinimą. Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reglamentavimas dalinio ataskaitos tvirtinimo nenumato. Tokiems atvejams yra nustatyta kreditorių teisė reikalauti, kad administratorius pataisytų ataskaitą, pašalindamas kreditorių nurodytus trūkumus.

17. Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą administratorių. Taigi, įstatyme yra detaliai reglamentuota, kaip turi būti sprendžiami administratoriaus ir kreditorių ginčai dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo. Šis reguliavimas yra imperatyvus, todėl tiek bankroto administratoriams, tiek ir kreditoriams yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai negalėjo balsuoti už pateiktos ataskaitos tvirtinimą su pastabomis, pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau iš esmės teisėtai ir pagrįstai nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, t. y. nutarimą patvirtinti Bankroto administratorės ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., panaikino.

18. Bankroto administratorė atskirajame skunde nepagrįstai tvirtina, kad teismas nutartyje turėjo nurodyti ataskaitos trūkumus bei terminą, per kurį Bankroto administratorė, pašalinusi teismo nurodytus trūkumus, galėtų vėl teikti ataskaitą pakartotiniam kreditorių susirinkimui. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas negali atlikti veiksmų, kuriuos įstatymu (šiuo atveju – Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi) yra pavesta atlikti kreditoriams. Kaip minėta, įstatymas būtent kreditoriams nustato pareigą nurodyti šalintinus trūkumus ir tik, jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas arba nurodyti administratoriui ataskaitos trūkumus, kurie turi būti pašalinti prieš pakartotinai teikiant ataskaitą tvirtinti teismui.

Dėl Bendrovės kreditorių nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu

19. Susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiam „Dėl BUAB „Bajorkiemis“ patirtų administravimo išlaidų paskirstymo“. Svarstymo dalyje nurodyta, kad Bankroto administratorė šiuo klausimu pateikė kreditoriams tokį nutarimo projektą: „Nustatyti sekančią administravimo išlaidų paskirstymo proporciją: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) dengti 141 956,64 Eur patirtų administravimo išlaidų, iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 23 511,98 Eur administravimo išlaidų.“. Suskaičiavus raštu pateiktus kreditorių balsus, Protokole įrašyta, kad ,,už“ pateiktą nutarimo projektą balsavusių nėra, susilaikiusių nėra, o ,,prieš“ pateiktą nutarimo projektą balsavusių kreditorių balsai sudarė 79,85 proc. (XVIII t., b. l. 53 antra pusė). Protokole įrašyta, kad nutarimas šiuo klausimu nepriimtas.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje skundų nagrinėjimą dėl šio klausimo nutraukė, konstatavęs, kad nutarimas dėl trečiojo darbotvarkės klausimo nepriimtas, todėl nėra ginčo dalyko. Nesutikdama su tuo, Bankroto administratorė atskirajame skunde nurodo, kad kreditoriai nepagrįstai nebalsavo ,,už“ Bankroto administratorės šiuo darbotvarkės klausimu pasiūlytą nutarimo projektą.

21. Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas nenustatė administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos, t. y. nepriėmė nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu, todėl pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo tenkinti reikalavimo panaikinti nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu (neįmanoma panaikinti to, kas nebuvo priimta).

22. Skundu Bankroto administratorė, atstovaudama Bendrovę, taip pat prašė trečiąjį darbotvarkės klausimą perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Administravimo išlaidų klausimus reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Iš šios įstatymo nuostatos ir jau aptartos Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatos matyti, kad administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos nustatymas yra glaudžiai susijęs su administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu. Esant ginčui dėl tam tikros dalies administravimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ex officio (pagal pareigas) įpareigojo Bankroto administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą – „Dėl BUAB „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų (tiek išlaidų, kurios yra apmokėtos, tiek išlaidų, kurios nėra apmokėtos) sąmatos patvirtinimo ir Luminor bank AS tenkančios dalies nustatymo“. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad kreditorių susirinkimas, svarstydamas šį klausimą, iš esmės spręs ne dėl sąmatos tvirtinimo, o dėl tos dalies, kuri viršija sąmatą, ataskaitos tvirtinimo, nes dėl dalies administravimo išlaidų ataskaitos tvirtinimo ginčo tarp kreditorių ir Bankroto administratorės nėra.

23. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, kad administratoriaus siūlomi kreditorių susirinkimo nutarimų projektai kreditoriams nėra privalomi. Be to, esant duomenų apie administratoriaus ir kreditorių nevienodai vertinamas aplinkybes dėl to, koks administravimo išlaidų dydis jau yra patvirtintas, o koks dar nepatvirtintas, kreditoriai turėtų įvertinti tai, kad balsavimas raštu tokiais atvejais gali būti komplikuotas ir nutarimai tokiu būdu galimai nebus priimti. Jei kreditorių susirinkimas nepatvirtina sąmatos viršijimo ataskaitos, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes (Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad šioje situacijoje pirmiausiai turi būti išsprendžiamas galutinės administravimo išlaidų sąmatos ir ataskaitos tvirtinimo klausimas ir tik po to sprendžiamas klausimas dėl Bendrovės administravimo išlaidų paskirstymo.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Trečiasis asmuo Bankas prašo iš Bendrovės administravimo išlaidų priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl šioje byloje suteiktos advokato teisinės pagalbos (XVIII t., b. l. 164).

26. Atsiliepime Bankas iš esmės prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atskirasis skundas tenkintas nebuvo, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Bankas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

27. Bankas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas (605 Eur) sudaro advokato susipažinimas su atskiruoju skundu, konsultacijos dėl minėto skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimo parengimo sudėtinėmis dalimis yra tiek susipažinimas su atskiruoju skundu, tiek ir su tuo susijusios konsultacijos.

28. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos, kurių 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

29. Atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo parengtas 2019 m. II ketvirtį, todėl rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2018 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 970,30 Eur. Rekomendacijos nenumato maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad už atskirąjį skundą rekomendacijų 8.15 punkte numatytas koeficientas yra 0,4, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas toks pat koeficientas pagal rekomendacijų 8.16 punktą, kuris numato maksimalų priteistiną dydį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, iš Bendrovės administravimo išlaidų Bankui už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą priteisiama 388,12 Eur (970,30 Eur x

30. 0,4) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (kodas 304870069), priteisti 388,12 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Vilija Mikuckienė