Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, pilietybė - Lietuvos, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198(2) str. 1 d., 196 str. 1 d., 198 str. 1 d., 198(1) str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. įgijo ir laikė programinę įrangą, o būtent:

Jis, turėdamas tikslą daryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 198(1) str. 1 d., įgijo ir laikė programinę įrangą, o būtent, 2017-04-10, 20.47 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, naudodamasis stacionariu kompiuteriu be pavadinimo ir serijos numerio, per nurodytu adresu esančiam butui suteiktą internetinę prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priskirto V. Š. motinai, t. y. abonentei R. Š., interneto naršyklės ,,Chrome“ pagalba atsisiuntė kompiuterinės programos ,, (duomenys neskelbtini)“ įdiegimo failą ,, (duomenys neskelbtini)“, skirtą anonimiškai naršyti internete pakeičiant savo IP adresą ir taip išvengti identifikavimo sistemose, ir šią programą laikė stacionaraus kompiuterio be pavadinimo ir serijos numerio standžiajame diske ,,Samsung“, Modelis ST1000LM024, S/N (duomenys neskelbtini), bei lustiniame duomenų kaupiklyje (SSD) ,, (duomenys neskelbtini)“ iki 2017-07-20, t. y. iki kratos atlikimo V. Š. namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Be to, V. Š., neteisėtai panaudodamas neviešus elektroninius duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai sunaikino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektroninius duomenis, o būtent:

2017-04-07, 18.25 - 18.37 valandomis, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, stacionaraus kompiuterio, be pavadinimo ir serijos numerio, pagalba, iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priskirto R. Š., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteisėtai panaudodamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. S. suteiktus darbo funkcijoms atlikti prisijungimo duomenis, t. y. vartotojo vardą ,, (duomenys neskelbtini)” ir slaptažodį (duomenys neskelbtini)”, skirtus prisijungti prie ,, (duomenys neskelbtini)“ serverio valdymo panelės adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančio serverio naudotojas, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos - ,,(duomenys neskelbtini)“ serverio valdymo panelės.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Š. 2017-04-10 21.12 – 21.14 valandomis, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, naudodamasis stacionariu kompiuteriu be pavadinimo ir serijos numerio, iš tarpinio serverio IP adreso (duomenys neskelbtini), priskirto Bulgarijos Respublikai, neteisėtai panaudodamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. S. suteiktus darbo funkcijoms atlikti prisijungimo duomenis, t. y. vartotojo vardą ,, (duomenys neskelbtini)” ir slaptažodį ,,(duomenys neskelbtini)”, skirtus prisijungti prie ,, (duomenys neskelbtini)“ serverio valdymo panelės adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio serverio naudotojas, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos - ,, (duomenys neskelbtini)“ serverio valdymo panelės ir pašalino serveryje patalpinto domeno ,, (duomenys neskelbtini)“ failus bei duomenų bazę pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“, taip panaikindamas internetinę svetainę (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas V. Š. 2017-04-12 18.27 – 18.28 valandomis, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, naudodamasis stacionariu kompiuteriu be pavadinimo ir serijos numerio, iš tarpinio serverio IP adreso (duomenys neskelbtini), priskirto Airijos Respublikai, neteisėtai panaudodamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. S. suteiktus darbo funkcijoms atlikti prisijungimo duomenis, t. y. vartotojo vardą ,, (duomenys neskelbtini)” ir slaptažodį ,, (duomenys neskelbtini)”, skirtus prisijungti prie ,, (duomenys neskelbtini)“ serverio valdymo panelės adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančio serverio naudotojas, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos - ,, (duomenys neskelbtini)“ serverio valdymo panelės ir pašalino serveryje patalpinto domeno ,, (duomenys neskelbtini)“ failus, jo duomenų bazę pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ bei el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), taip panaikindamas internetinę svetainę (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu V. Š., neteisėtai panaudodamas neviešus elektroninius duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai sunaikino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektroninius duomenis, tuo padarydamas minėtai bendrovei žalos.

V. Š. kaltu visiškai prisipažino, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2016-05-13 sudarė darbo sutartį su Ž. S. bendrove (duomenys neskelbtini), kuri vėliau buvo pervadinta į UAB „(duomenys neskelbtini)". Šioje bendrovėje užėmė programuotojo pareigas. Darbo funkcijoms atlikti Ž. S. jam suteikė prisijungimo duomenis prie „(duomenys neskelbtini)” serverio valdymo panelės. Prisijungimo duomenis prie serverio turėjo visi programuotojai. Jis darė visus darbus, susijusius su hostingu (kurdavo ei. pašto dėžutes, internetinės svetaines su duomenų bazėmis ir 1.1.), taip pat buvo pagrindinis atsakingas darbuotojas už visą IT techniką. Ž. S. paskirdavo konkrečius darbus, kuriuos jis ir atlikdavo, dirbdavo su projektais. Šiek tiek vėliau bendrovėje programuotoju buvo įdarbintas A. S.. Bendrovėje dirbdavo labai daug praktikantų, kurie dažnai keisdavosi. Kol dirbo bendrovėje, tiek jam, tiek A. S. atlyginimų išmokėjimas visuomet vėluodavo, o 2017 metų kovo mėn. Ž. S. visai nesumokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio. Išeiti iš darbo su A. S. nusprendė dėl vienos situacijos, susijusios su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)", kuri buvo Ž. S. bendrovės klientė. Kadangi Ž. S. šios bendrovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, neįvykdė prašomų reikalavimų dėl internetinės svetainės ir neatitiko kliento poreikių, todėl ši įmonė, pasipiktinusi Ž. S. paslaugomis, visiškai atšaukė projektą. Tokių nepatenkintų klientų dėl Ž. S. darbo ir paslaugų kokybės praktikoje buvo nemažai. Jo nuomone, Ž. S. norėjo į programavimo darbus investuoti kuo mažiau pinigų, atlikti darbus pigesniu būdu ir gauti kuo didesnį pelną už projektus. Ž. S. projektų kokybė nebuvo svarbus dalykas. Jie, programuotojai, savo nuožiūra darbų projektuose neatliko, nors matydavo programavimo klaidas, nes visus reikalus su klientais koordinavo Ž. S.. Taip pat iš klientų išgirdo neigiamų atsiliepimų apie Ž. S.. Supratęs, kad ateityje dėl Ž. S. nesąžiningumo gali kilti daugiau problemų su klientais ir taip kristi jo, kaip programuotojo, reputacija, todėl nusprendė nutraukti darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)". 2017-03-13 parašė prašymą atleisti iš darbo nuo 2017-03-31, Po to, jis paprašė padirbti dar savaitę, kadangi bendrovėje trūko programuotojų, todėl 2017-03-23 parašė antrą prašymą atleisti iš darbo 2017-04-07 ir galvojo, kad tą pirmąjį prašymą jis sunaikins ir vadovausis antruoju prašymu dėl atleidimo, bet jis oficialiai atleido 2017-03-31, tai dar savaitę iki 2017-04-07 dirbo nelegaliai. Vėliau sužinojo, kad jo prašymas buvo ištaisytas ir įforminta nauja atleidimo data. Atleidimo dieną Ž. S. su juo neatsiskaitė, todėl kreipėsi į Darbo inspekciją, nes žinojo, kad jis nesumokės atlyginimo. Darbo inspekcijoje sužinojo, kad buvo atleistas 2017-03-31 ir pats to nežinodamas nelegaliai pas Ž. S. dirbo iki 2017-04-07, o kai darbo inspekciją pradėjo aiškinti šią situaciją, jis padarė pataisymus dėl jo atleidimo ir oficialiai yra atleistas nuo 2017-04-07. Darbo inspekcijoje jam pasiūlė parašyti pareiškimą dėl nelegalaus darbo (dėl tos savaitės) ir surinkta medžiaga buvo perduota į teismą. Koks buvo priimtas sprendimas, nežino. Ž. S. galutinai atsiskaitė tik 2017-06-02. A. S. skundėsi dėl vėluojančio atlyginimo, tačiau Ž. S. su juo susitarė taikiai. Apie tai, kad iš darbo buvo atleistas 2017-04-07 sužinojo 2017-04-10, kai nuvyko į Darbo inspekciją, tačiau žinojo, kad nebedirbs nuo 2017-04-07 ir tai bus paskutinė jo darbo diena. 2017-04-07 grįžęs namo, naudodamasis savo stacionariu kompiuteriu be pavadinimo ir jo mamos R. Š. vardu registruoto internetu, prisijungė prie „(duomenys neskelbtini)" serverio valdymo panelės ir ištrynė tris ei. pašto dėžutes, t. y. savo, A. ir testinę ei. pašto dėžutę. Kai pradėjo dirbti Ž. S. įmonėje, jis nurodė sukurti ei. pašto dėžutės ne tik sau, bet ir A. S., o testinė el. pašto dėžutė buvo sukurta ir naudojama testavimui. Prieš ištrindamas el. pašto dėžutes iš serverio, jis dar A. S. parašė per „Skype" ir jo paklausė, ar ir jo el. pašto dėžutę ištrinti ir jis atsakė teigiamai. Šias tris el. pašto dėžutes ištrynė dar ir dėl to, kad Ž. S. neberašytų šiais adresais, o laiškus siųstų į asmenines tiek jo, tiek A. S. el. pašto dėžutes. Taip pat Ž. buvo sakęs, kad išeidamas iš darbo ištrins serveryje nereikalingus projektus ir failus, bet konkrečiai neaptarė, ką būtent ištrins. Po atleidimo iš darbo, Ž. S. pats jo prašė užbaigti kai kuriuos projektus ir dėl to jis jam nedraudė jungtis prie „(duomenys neskelbtini)" serverio, o pabaigti darbų be prisijungimo prie serverio neįmanoma. Kalbant apie ištrintus subdomenus, norėdamas, kad Ž. S. su juo atsiskaitytų greičiau ir nenorėdamas palikti savo padarytų projektų, parsisiuntė „(duomenys neskelbtini)" įdiegimo failą, kurio pagalba būtų galima paslėpti savo tikrąjį IP adresą, jį įdiegė ir paleido veikimui, sukūrė tekstinį failą „(duomenys neskelbtini)", kuriame įrašė prisijungimo duomenis prie „(duomenys neskelbtini)" serverio panelės, ir prisijungė prie serverio valdymo panelės bei ištrynė kelis savo sukurtus projektus, t. y. subdomenus, tarp kurių galėjo būti subdomenas shop.mamutai.lt. Tyrėjai išvardinus subdomenų pavadinimus, ištrintus 2017-04-10 iš serverio, tvirtina, jog šie subdomenai nebuvo svarbūs (jie buvo kaip šiukšlės), nes jose buvo patalpintos senos nenaudojamos internetinės svetainės, kurios ankščiau buvo perkeltos į klientų serverius. Po poros dienų sugalvojo ištrinti iš serverio pagrindinę internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) ir jos failus. Prie „(duomenys neskelbtini)" serverio prisijungė tokiu pačiu būdu, naudodamas proxy serverio programą. Įtarime atitinka nurodyta failų ištrynimo data bei laikas, ir nurodytos aplinkybės atitinka jo padarytus veiksmus. Ištrynęs failus iš serverio, išsaugojo tekstinį failą „(duomenys neskelbtini)", kurį laikė užšifruotame duomenų konteineryje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)". Tas duomenų konteineris visada buvo sukurtas nuo pat disko įsigijimo, o jo naudojimui buvo reikalingas slaptažodis. Internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) sukūrė kartu su A. S. ir ši svetainė buvo pilnai paleista veikimui ir matoma interneto vartotojams. Ž. S. jam nebuvo davęs jokio leidimo ištrinti iš serverio nei jo sukurtus subdomenus. nei internetinės svetainės (duomenys neskelbtini). Tikėjosi, kad Ž. S. prašys atkurti internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), už kurią nei jam, nei A. nebuvo sumokėjęs, tačiau jis dėl to nesikreipė, o, pasirodo, jis nuėjo į policiją parašyti pareiškimo. Be to, Ž. S. savo kompiuteryje turėjo internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) kopiją (atkūrimo failus), kurią pats buvo jam padaręs ir palikęs, net padarė momentines ekrano fotonuotraukas (Screen shots). Kodėl jis kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)" administratorius dėl šios svetainės atkūrimo, jam nesuprantama. Po jo veiksmų serveryje, Ž. S. dėl ištrintų duomenų jam nieko nesakė, nereiškė jokių pretenzijų. Apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini)" serverio ištrynė subdomenus ir internetinę svetainę, A. S. nežinojo, jam nieko nesakė. Su Ž. S. pateiktu civiliniu ieškiniu dėl 4000 eurų žalos atlyginimo nesutinka, kadangi, kuriant internetinę svetainę būtina nusipirkti svetainės temą ir modulį, apmokant už šiuos dalykus bankiniu pavedimu per registruotą paskyrą, o internetinė svetainė (duomenys neskelbtini) buvo sukurta naudojant „nulaužtą" temą, kurią internete rado A. S., ir svetainėje esančios fotonuotraukos taip pat yra pasisavintos (nukopijuotos iš kitų svetainių), internetinių svetainių „temų" kainos svyruoja nuo 30 iki 170 eurų. Be to, atliekant darbus klientams, nei karto nebuvo pirktos internetinių svetainių „temos", visada buvo ieškoma nemokamų variantų, nes Ž. nieko nenorėjo investuoti, o už padarytus projektus jis iš klientų paprašydavo nemažų sumų, dėl ko teismuose yra nemažai bylų prieš Ž, S.. Realiai internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) vertė gali būti apie 300 eurų, nes žino, kaip ir kokiu būdu ji buvo sukurta. Ž. S. tikrai neturi jokių įsigijimo dokumentų dėl svetainės temos, nes praktikoje svetainių temos yra registruojamos ir žmonės realiai už temas moka pinigus, nes nori autorinių darbų savo svetainėms. Todėl, atsižvelgiant į tai, mano, kad Ž. S. patirtos žalos dydis yra neadekvatus tikroms aplinkybėms. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, savo poelgį vertina neigiamai, supranta atsiradusias pasekmes. Šiuo metu su Ž. S. tebebendrauja draugiškai, jam ir toliau daro svetaines (prideda vieno laiško, kuriame jis jam siunčia prisijungimus prie serverio, kopiją). Kad jis pateiks civilinį ieškinį tokiai sumai, jis išvis nežinojo (b.l. 79-82, t. 2)..

Papildomai Ž. S. parodė, jog įmonė UAB "(duomenys neskelbtini)" daugmaž iki įvykio vykdė informacinių technologijų - programavimo veiklą, t.y. vykdė įvairius projektus pagal užsakymus. UAB "(duomenys neskelbtini)", kurios direktorius jis yra nuo 2017-08-04, užsakė iš įmonės ,, (duomenys neskelbtini)", kuri priklauso AB ,, (duomenys neskelbtini)", serverio hostingo paslaugas apytiksliai nuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)" įkūrimo pradžios. Hostingo paslaugas užsisako iš tos pačios bendrovės iki pat šiol. Hostingo paslaugas užsakė jis pats ir jis vienintelis turėjo teisę keisti prisijungimo duomenis prie serverio paskyros. Joks įmonės darbuotojas to daryti be jo negalėjo. Nuo hostingo paslaugų užsakymo pradžios prisijungimo duomenis yra davęs tiems darbuotojams, kurie dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", ir visuomet periodiškai jie buvo keičiami, ypatingai tais atvejais, jeigu koks nors programuotojas išeidavo iš darbo. Saugumo sumetimais visada prisijungimo duomenys prie serverio buvo pakeičiami, nepaisant to, kad tas asmuo turėjo kokius nors duomenis ar ne. Serveryje, kurio hostingo paslaugas užsisakė, buvo laikoma labai daug informacijos apie projektus, domenus ir kt. Prie įmonei priklausančių registruotų domenų ir kitos informacijos turinio valdymo sistemos buvo galima patekti prisijungus per vieną paskyrą. Atliekant tam tikrus darbus serveryje programuotojai galėjo jungtis prie serverio tiek įmonės patalpose, tiek savo namuose. Įmonės patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esančios prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", buvo įrengtos kelios interneto prieigos. 2017 metų pradžioje bendrovė naudojosi UAB "(duomenys neskelbtini)" interneto paslaugomis, o po to, įmonė nutraukė sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)" ir 2017 metų vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, įsigijo UAB "(duomenys neskelbtini)" bevielį internetą. Koks abonentinis telefono numeris yra susietas su internetu, negali pasakyti, nes nežino, tačiau jam atrodo, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" internetas veikė per Sim kortelę. Jis pats įmonės patalpose nesinaudojo tarpinių serverių paslaugomis ir niekada nėra davęs tokio nurodymo savo darbuotojams, tačiau, neatmeta galimybės, kad jam nežinant, įmonės programuotojai, atlikdami programavimo darbus, galėjo naudotis tarpinių serverių paslaugomis. Apie tai, kad buvo ištrinta vienos internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), sukurtos jų įmonei, turinio informacija, pastebėjo 2017-04-26 apie 10.40 val., kai jam užėjus į šią svetainę, neužkrovė svetainės puslapio ir jos turinio informacijos. Tuomet prisijungęs prie serverio, pamatė, jog ta svetainė yra ištrinta, nors prieš tai buvo visa informacija ir ji puikiai veikė. Dėl šio įvykio parašė pareiškimą. Taip pat šiek tiek vėliau serveryje pasigedo ir kito projekto - domeno (duomenys neskelbtini), kurto kitai kompanijai, kuris prieš įvykį taip pat puikiai veikė, ir šis domenas taip pat buvo ištrintas. Mano, kad šie domenų ištrynimo veiksmai kažkaip yra susiję su dviem buvusiais įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojais - programuotojais, kurie nesenai buvo atleisti iš darbo, tai - A. S. ir V. Š.. Šiuos programuotojus jis atleido dėl sumažėjusios darbų apimties ir užsakomų projektų ir dėl to, kad buvo keičiama įmonės veiklos sritis, todėl jis su šiais darbuotojais geranoriškai sutarė dėl išsiskyrimo. A. S. ir V. Š. buvo atleisti tą pačią dieną - 2017-04-07. Atleidimo dieną su šiais programuotojai įmonė neturėjo finansinių galimybių visiškai atsiskaityti, tačiau po atleidimo, praėjus nedaug laiko ir atsiradus įplaukoms įmonės sąskaitoje, atleistiems darbuotojams iškart buvo pervesti neišmokėti darbo užmokesčiai ir šiai dienai yra visiškai su jais atsiskaityta. Užtikrina, jog nebuvo jokių konfliktų nei su A. S., nei su V. Š., ir jam atrodo, jog jie išsiskyrė draugiškai. Šiems darbuotojams prieš nutraukiant darbo santykius su UAB "(duomenys neskelbtini)", jis, kaip direktorius, nedavė jokio nurodymo ištrinti minėtus domenus ir su jais susijusios informacijos iš serverio. Taip pat šių programuotojų neprašė atlikti jokių darbų serveryje po darbo santykių nutraukimo. 2017-04-07, kai buvo atleisti iš darbo programuotojai A. S. ir V. Š., jis iškart nepakeitė serverio prisijungimo duomenų, kadangi nebuvo jam tokios skubos, tačiau tai ketino padaryti artimiausiu metu. Pamena, kad atleidimo dieną abu darbuotojai darbo vietoje buvo nepilną darbo dieną (įmonės darbo laikas darbo dienomis yra nuo 08.00 val. iki 17.00 val.). Jam atrodo, kad šie programuotojai iš darbo vietos išėjo maždaug po pietų, tikslaus laiko nežino. Be to, buvęs įmonės programuotojas V. Š. po atleidimo iš UAB "(duomenys neskelbtini)" negrąžino įmonės patalpų raktų, o laikotarpiu nuo 2017-04-07 iki 2017-04-26, tikslios dienos neprisimena, jo spėjimu, V. Š., be jo žinios ir būdamas atleistas, dar bandė patekti į įmonės patalpas. Situacija buvo tokia, jog asmuo bandė užeiti į biuro vidų, bet jis, pamatęs, kad kažkas yra įmonės patalpose, greitai pasišalino nubėgdamas eskalatoriaus laiptais žemyn į pirmą aukštą. Jis, norėdamas įsitikinti, kas ten vaikšto, pradaręs duris, pamatė, kad tas asmuo jau buvo nusileidęs į pirmą aukštą. Tiksliai pasakyti negali, koks ten asmuo buvo, nes nematė veido, tačiau iš jo apsirengimo, kūno sudėjimo, laikysenos yra įsitikinęs, kad į patalpas bandė patekti V.. Dėl šio incidento jis 2017 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, parašė pareiškimą policijai, kad V. grąžintų biuro raktus, nes jis jau yra atleistas ir šioje įmonėje nebedirba. Po parašyto pareiškimo V. Š. jam grąžino biuro raktus, nenurodydamas jokių motyvų. A. S. po atleidimo iš darbo nebandė patekti į patalpas. Kalbant apie ištrintus domenus, negali pasakyti, kuris programuotojas buvo atsakingas už domenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kūrimą, administravimą, priežiūrą ir kitus darbus, nes įmonėje nebuvo konkrečių darbų paskirstymo įsakymais, programuotojams darbai buvo skirstomi persiunčiant el. paštu. Prie to paties projekto dirbdavo keli programuotojai. Su įmonėje dirbančiais programuotojais nebuvo pasirašomos jokios visiškos materialinės atsakomybės ar konfidencialumo sutartys, tačiau su kai kuriais darbuotojais, kurie disponavo didesnių projektų informacija, buvo pasirašytos tokios sutartys, tačiau kalbant apie programuotojus V. Š. ir A. S. tokios sutartys su jais pasirašytos nebuvo. 2017-04-07 el. pašto dėžučių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pats netrynė ir kitiems savo darbuotojams nedavė tokių nurodymų. Kai darbuotojas nutraukia darbo santykius su jo įmone, nereikalingus el. paštus galėjo ištrinti tik jis, kaip direktorius. Tie programuotojai, kurie nutraukdavo darbo santykius su įmone, kad ir turėjo prisijungimo duomenis prie serverio, neturėjo teisės patys išsitrinti savo naudotus el. paštus iš serverio. Šiuo atveju el. paštai (duomenys neskelbtini) negalėjo būti ištrinti be jo žinios, tačiau tai buvo padaryta. Taip pat jis netrynė ir domenų (duomenys neskelbtini) ir kitiems darbuotojams to padaryti nedavė tokių nurodymų. Su šiais paminėtais domenais dirbo abu atleistieji darbuotojai A. S. ir V. Š., tačiau kokia apimtimi dirbo kiekvienas, negali pasakyti. Internetinės svetainės su šiais domenais iki įvykio buvo pilnai veikiančios. Dėl domenų (duomenys neskelbtini) atstatymo jis kreipėsi į "(duomenys neskelbtini)", tačiau pavyko atstatyti tik vieną domeną - (duomenys neskelbtini), kurio atstatymo darbai kainavo apie 20 eurų, o dėl antrojo domeno jam buvo pranešta, kad tiesiog nėra galimybių jį atstatyti. Negali pasakyti datos ir laiko, kada paskutinį kartą internete jis matė pilnai veikiančią svetainę (duomenys neskelbtini), tik, 2017-04-26 aptiko, kad ši svetainė nebeveikė. Dėl kitų minėtų domenų (duomenys neskelbtini) dar nesikreipė, nes nežinojo, kad jie yra ištrinti, tačiau ateityje dėl šių domenų atstatymų kreipsis. Dar dirbant su informacinių technologijų projektais programuotojams jis nėra davęs nurodymų ištrinti domenus ar su jais susijusių informaciją, bet yra įsitikinęs, kad be jo žinios tokie tyčiniai veiksmai galėjo būti padaryti ir anksčiau. Kalbant apie įmonei padarytą žalą, nurodo, jog kiekvieno projekto (domeno) vertė maždaug buvo apie 2500 eurų. Šiai dienai preliminariai įmonei padaryta apie 15020 eurų turtinė žala. Kadangi jis yra UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius ir šios įmonės vienintelis akcininkas, prašo leisti atstovauti šiame ikiteisminiame tyrime įmonės interesams (1 t. b. l. 34-36).

Papildomai Ž. S. parodė, jog nori papildomai paaiškinti dėl administracinės bylos Nr. 1R-37901. Po atleidimo iš darbo V. Š. savo iniciatyva kreipėsi į Darbo inspekciją dėl neva nelegalaus darbo jo įmonėje, gavęs atleidimo lapelį, kuriame buvo nurodytas darbo atlygis ir kiti mokėjimai, priklausantys darbo sutartį, iki kovo mėnesio. Kadangi jis jo įmonėje dirbo iki 2017-04-07, tai tame atleidimo lapelyje nebuvo nurodyti mokėjimai iki balandžio mėnesio, todėl tuo pagrindu V. Š. kreipėsi į Darbo inspekciją. V. Š. kreipėsi ir į jį klausdamas, kodėl nėra jam apskaičiuoti mokėjimai už balandžio mėnesį, nors jis tą mėnesį dirbo. Jis persiuntė lapelį buhalterei, ji viską perskaičiavo ir pinigai jam buvo sumokėti. Situacija buvo tokia, jog jo naujoji buhalterė per neapdairumą suklydo ir neteisingai užpildė atleidimo dokumentus. V. Š. pirmąjį prašymą atleisti iš darbo pateikė 2017-03-13, kuriuo jis prašė jį atleisti nuo 2017-03-31. Kadangi tuo metu jo įmonėje nebuvo ankstesnės buhalterės, kuri tvarkė jo atleidimą iš įmonės ir jis ieškojo naujos buhalterės, kuri ją pakeistų, todėl V. Š. paprašė padirbti dar savaitę, nes nežinojo, kokius dokumentus dėl jo atleidimo ankstesnė buhalterė buvo užpildžiusi ir palikusi. V. Š. sutiko dar padirbti savaitę. Prieš pradedant dirbti naujai buhalterei, V. Š. 2017-03-23 pateikė dar vieną prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2017-04-07. Jo įmonėje pradėjusi dirbti naujoji buhalterė padarė korekcijas atleidimo dokumentuose atgaline data ir V. Š. buvo atleistas nuo balandžio 7 dienos bei jam buvo nusiųstas atleidimo lapelis su mokėjimais iki kovo mėnesio, tai dėl to ir kilo visa painiava. Po to, išsiaiškinus visą situaciją, buhalterė jam perskaičiavo darbo užmokestį ir kitus mokėjimus iki balandžio 7 ir su V. Š. buvo visiškai atsiskaityta. Kad V. Š. kreipėsi į Darbo inspekciją, jis nežinojo, ir V. Š. jam nieko nepranešė. Sužinojo tada, kada atvyko Darbo inspekcijos darbuotojai į jo įmonę patikrinti faktą. Po tyrimo darbo inspekcija atliko tyrimą ir medžiagą perdavė nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės teismui. 2017-08-11 įvyko pirmasis posėdis dėl neva nelegalaus darbo, kurio jis nepripažįsta. Darbas buvo legalus, ir čia taip gavosi dėl buhalterės klaidų forminant atleidimo dokumentus. Jis šios situacijos nepavadintų konfliktu, tai yra nesusipratimas dėl blogai įforminto atleidimo, kurį nulėmė buhalterės klaidos. Šių aplinkybių nenurodė pirminėje apklausoje, nes V. Š. dirbo legaliai ir negalėjo nutuokti, kad Darbo inspekcija dėl jo kreipsis į teismą. Nemanė, kad šios aplinkybės yra svarbios ir nelaikė tai konfliktu tarp jo ir V. Š., todėl pirminėje apklausoje ir sakė, kad tarp jų konfliktų nebuvo. Be to, su V. Š. buvo visiškai atsiskaitęs. Po atliktos kratos V. Š. namuose, jie vieną kartą bendravo V. Š. paties iniciatyva ir daugkartiniu prašymu. Antrą kartą buvo susitikę teisme minėtoje byloje. Pokalbio metu V. Š. jam pasakė, kad iš jo buvo paimtos visos darbo priemonės, dėl ko jis negali susiekti su klientais, jo veikla dėl to sutriko. Jis V. Š. klausinėjo, kas ištrynė įmonės serveriuose buvusius domenus ir el. paštus, V. Š. prisipažino tik dėl ištrintų el. paštų, o dėl domenų jam nieko nepaaiškino, neigė juos ištrynęs. V. Š. jo prašė "atsiimti pareiškimą", kad jis galėtų viską atgauti, ką paėmė policija kratos metu, nes jam tai sukelia daug problemų darbinėje veikloje. Taip pat kalbėjosi dėl neva "nelegalaus darbo", ir jis V. Š. viską paaiškino, kaip viskas gavosi, nors jam apie tai ankščiau jau buvo pasiaiškinęs. Jam atrodė, kad V. Š. suprato ir pasakė, kad pretenzijų dėl to nebeturi. Šiai dienai jis V. Š. nukreipia klientus dėl projektų, kad jis galėtų dirbti savarankiškai, jam padeda, ir šiuo metu tikrai jokių konfliktų tarp jų nėra. Po pokalbio su V. Š., atsižvelgęs į jo prašymus ir jo sunkią situaciją, jis parašė prašymą prokuratūrai nutraukti tyrimą. Jo prašymas nutraukti tyrimą buvo atmestas. Po to, V. Š. jam parašė elektroninį laišką, kuriuo bandė ieškoti galimybių užbaigti taikiai tyrimą. Jis į paskutinį V. Š. el. laišką nieko neatsakė, nenorėdamas dar labiau veltis į diskusijas su juo (1 t. b. l. 42-43).

Papildomai Ž. S. parodė, jog atsakydamas į klausimą, kas 2017-04-11 nuo 11.09 val. iki 11.18 val., iš jo įmonei priklausančio IP adreso ištrynė domenus ir su jais susijusią vartotojų informaciją bei duomenų bazes, taip pat kai kurias el. pašto dėžutes, įskaitant ir jo paties el. paštą, paaiškino, kad neprisimena, kad pats būtų tuo metu jungęsis prie serverio ir atlikęs duomenų trynimo veiksmus. Kiti įmonėje darbuotojai, dirbę įmonėje, to tikrai padaryti negalėjo, nes jie įmonėje nedirbo jokių programavimo darbų ir prisijungimo prie serverio duomenų tikrai neturėjo. Neatsimena, kad būtų davęs kažkokius nurodymus savo darbuotojams ištrinti el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini).Pastaroji el. pašto dėžutė priklausė jam, tačiau jis šia dėžute retai naudojosi, nes turėjo dar kitas dvi el. pašto dėžutės, susietas su įmonės domenu. Prisijungimo prie serverio duomenis turėjo jis pats bei programuotojai. Neatsimena konkrečiai, ar po V. Š. ir A. S. atleidimo iš darbo įmonėje dirbo kiti programuotojai. Dėl šio klausimo reikia patikrinti įmonės dokumentus. Tikrai negali atsiminti, ar pats jungėsi būtent tą dieną prie serverio savo įmonėje ir ar pats galėjo ištrinti informaciją iš serverio. Neneigia, kad tą dieną - 2017-04-11 galėjo būti įmonėje, nes kasdien į ją atvykdavo darbo reikalais. Atsimena tik tą dieną, t.y. 2017-04-26, kai aptiko ištrintą internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną prisijungė prie serverio ir, remdamasis (duomenys neskelbtini) rekomendacijomis, pakeitė prisijungimo slaptažodį. Iki įvykio prisijungimo prie serverio vartotojo vardas buvo jo el. paštas (duomenys neskelbtini) ir slaptažodis, kurį sudarė raidžių ir skaičių kratinys. Prisijungimo slaptažodžio, naudoto iki įvykio, neatsimena, todėl jo pateikti tyrimui negali. Tais momentais, kai būdavo įmonėje vidutiniškai po 2-3 valandas, buvę programuotojai nebuvo atvykę, išskyrus 2017-04-12, kai į įmonės patalpas bandė patekti V. Š. ir dėl to iškvietė policiją. Įmonėje veikė bevielis UAB "(duomenys neskelbtini) internetas ir prisijungimo slaptažodį prie bevielio interneto tinklo turėjo tik įmonėje dirbantys programuotojai, taip pat ir V. Š. bei A. S.. Jis pats nežinojo bevielio interneto tinklo slaptažodžio. Po minėtų darbuotojų atleidimo bevielio interneto tinklo prisijungimo slaptažodžio nepakeitė iki pat šiol, nes nežino senojo slaptažodžio. Negali tvirtinti, kad V. Š., nors ir žinojo prisijungimo slaptažodį prie bevielio interneto tinklo, galėjo prisijungti prie serverio būdamas prie įmonės patalpų ir atlikti informacijos trynimo veiksmus serveryje (1 t. b. l. 57-58).

Liudytojas A. S. (A. S.), kurio parodymai pagarsinti, parodė, jog nuo 2016 metų birželio mėnesio jis dirbo Ž. S. įmonėje, kuri tuo metu vadinosi "(duomenys neskelbtini)". Jam žinoma, kad vėliau ši įmonė buvo pervadinta į UAB "(duomenys neskelbtini)". Įmonėje užėmė programuotojo pareigas. Su įmone buvo neterminuota darbo sutartis. Pamena, kad nebuvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutarties su įmone. Direktorius Ž. S. jam skirdavo darbus tiesiogiai, o jis juos atlikdavo pagal jam duotus nurodymus. Ž. S. jam suteikė prisijungimo duomenis prie įmonės serverio, kad galėtų atlikti paskirtus programavimo darbus. Prisijungimo duomenis prie serverio žinojo pats direktorius Ž. S. ir programuotojai. Mano, kad kiti darbuotojai, nesusiję su programavimu, prisijungimo duomenų prie serverio nežinojo. Jis galėjo dirbti tiek darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), tiek savo gyvenamojoje vietoje, I. (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirbo dar vienas programuotojas V. Š., kuris buvo įdarbintas šiek tiek ankščiau negu jis, kuriam taip pat buvo duoti prisijungimo duomenys prie serverio, kad jis irgi galėtų dirbti tiek darbo vietoje, tiek namuose. Per tą laiką, kol jis su V. dirbo šioje įmonėje, buvo priimti keli praktikantai, tačiau jie dirbdavo neilgai. Vienas iš praktikantų pamena M. L.. Kalbant apie įmonėje veikiantį internetą, tai patalpose iš pradžių buvo įvesta interneto paslaugų tiekėjo UAB "(duomenys neskelbtini)" interneto prieiga, kuri vėliau buvo pakeista į mobilaus ryšio operatoriaus UAB "(duomenys neskelbtini)" bevielio ryšio internetą. Interneto prieigos slaptažodį turėjo visi, kas dirbo įmonėje. Darbo funkcijoms atlikti naudojo ne tik įmonės suteiktą kompiuterį, bet ir savo asmeninį, kuriame buvo operacinė sistema "(duomenys neskelbtini)", su kuria jam buvo lengviau dirbti. Darbo funkcijoms nenaudojo programos "(duomenys neskelbtini)", taip pat nenaudojo jokių kitų tarpinių serverių paslaugų tam, kad paslėptų savo IP adresą. Jokio tikslo slėpti savo IP adresą neturi. Iš darbo jis išėjo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, buvo sunku susikalbėti su Ž. S. darbo klausimais, nes jo manymu, kad jis nelabai suprato programavimo specifikos, t.y. duodavo tokius nurodymus, kurių jis ne visada galėjo įvykdyti, nes jie buvo ne jo kompetencijoje. Būdavo daug nepatenkintų klientų, nes Ž. S. požiūris buvo dirbti dėl kiekybės, o ne kokybės. Taip pat Ž. S. ne visada laiku mokėjo atlyginimą. Atleidimo dieną Ž. S. nebuvo visiškai atsiskaitęs nei su juo, nei su V. Š., ir dėl to jie kreipėsi tiek į mokesčių inspekciją, tiek į darbo inspekciją, parašė skundus. Dėl V. skundo šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl nelegalaus darbo, tačiau tikslių detalių nežino. Į teismo posėdžius nebuvo kviestas. Kalbant apie V. ir Ž. tarpusavio santykius, dažniausiai jų santykiai buvo normalūs, tačiau pasitaikydavo nesutarimų dėl darbo. Po atleidimo V. su Ž. susipyko, nes V. parašė skundą Darbo inspekcijai dėl nelegalaus darbo, neišmokėto atlyginimo. Taip pat Ž. mano, kad V. po atleidimo po darbo savavališkai norėjo patekti į darbo patalpas, tačiau jis tuo netiki, kad V. nebūtų galėjęs taip padaryti, o Ž., norėdamas pridaryti nemalonumo V., pranešė policijai apie tariamą patekimą. Po to, jis su V. suprato, kad ateityje reikia būti atsargesniems su Ž., nes iš jo visko galima tikėtis ir jis moka įtikinti žmones. Kalbant apie ištrintus domenus ir el. paštus iš įmonės serverio, jam žinoma, kad V. ištrynė jo el. paštą (duomenys neskelbtini), nes jis per "Skype" pokalbių programą jo paklausė, ar ištrinti jo el. paštą, o jis atsakė teigiamai, nes dėl to nematė jokių problemų. Jam taip pat žinoma, kad V. ištrynė ir savo el. paštą (duomenys neskelbtini), nes jis apie tai kažką minėjo "Skype" pokalbiuose. El. paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, jo nekūrė ir nežino, kam jis buvo sukurtas ir naudojamas. Apie tai, kad tą pačią dieną buvo ištrintas el. paštas (duomenys neskelbtini), nieko nežino. Jam dar dirbant įmonėje Ž. davė nurodymą V. ištrinti kai kuriuos subdomenus iš serverio, kadangi reikėjo atlaisvinti vietą serveryje. Žino, kad Ž. padavė V. ištrintinų subdomenų sąrašą, kurio jis pats nematė, todėl negali pasakyti, kurie subdomenai buvo ištrinti. Tuo metu Ž. pavedimu subdomenų trynimo iš serverio veiksmus atliko V., tačiau, kaip minėjo, tai įvyko kol jie dar dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)". Kokie buvo ištrinti domenai po jo ir V. atleidimo, jis negali pasakyti ir nieko apie tai nežino. Pats jokių domenų ir subdomenų iš serverio po jo atleidimo iš darbo netrynė, jis nebuvo prisijungęs prie serverio. Jam išvis nežinoma, ar V. po jo atleidimo iš darbo buvo prisijungęs prie įmonės serverio ir ištrynė kokius nors domenus ar subdomenus be Ž. leidimo. Domenai ir subdomenai iš serverio buvo trinami tik su Ž. leidimu ir žodžiu suderinus, savavališkai nei jis, nei V. to nedarė, o ar V. ką nors ištrynė po atleidimo iš darbo, jis tikrai nieko nežino. Jam V. nieko apie tai nesakė. Tyrėjai pagarsinus domenų ir subdomenų pavadinimus, nurodo, jog su kai kuriais iš jų dirbo, t.y. (duomenys neskelbtini). Šie minėti subdomenai buvo tęstiniai variantai, kuriuose būdavo daromi nauji projektai klientams ir kai jie patvirtindavo, kad darbas tinkamas, tuomet tą projektą iš subdomeno perkeldavo į kliento serverį, o svetainės kopiją pasilikdavo savo serveryje. Domenas "(duomenys neskelbtini)", priklauso pačiai Ž. S. įmonei, ir šią svetainę sukūrė jis, tačiau jos priežiūros nevykdė. Jam nebuvo žinoma apie tai, kad internetinė svetainė (duomenys neskelbtini) kurį laiką neveikė. Apie tai girdi pirmą kartą. Jam taip pat nežinoma, kas po 2017-04-07 ištrynė iš serverio el. paštus (duomenys neskelbtini). (1 t. 104-106).

Iš 2017-05-11 AB "(duomenys neskelbtini)" pateikto atsakymo matyti, jog bendrovė pateikė tyrimui vartotojo veiksmų Log failą pavadinimu "(duomenys neskelbtini)" (1 t. b. l. 115, CD laikmena Nr. 3);

Iš 2017-07-13 AB "(duomenys neskelbtini)" pateikto atsakymo matyti, jog IP adresas (duomenys neskelbtini)priskirtas įtariamojo V. Š. motinai R. Š., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (1 t. b. l.120, 122);

Iš 2017-06-06 Sodros duomenų matyti, jog įtariamasis V. Š. bendrovėje UAB "(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2016-05-16 iki 2017-04-07 (1 t. b. l. 133-134);

Iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini)gautų duomenų matyti, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) priskirtas Airijos Respublikos, ir IP adresas (duomenys neskelbtini)- Bulgarijos Respublikos jurisdikcijai, ir šie IP adresai patvirtinti kaip tarpinių serverių IP adresai (1 t. b. l. 136-137, 139-140);

Iš 2017-06-12 apžiūros protokolo matyti, jog atlikus Log failo "(duomenys neskelbtini)" analizę nustatyta, jog 2017-04-07 nuo 18.25 val. iki 18.37 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priskirto abonentei R. Š., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prisijungus prie serverio buvo ištrintos 3 el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini); 2017-04-10 laikotarpiu nuo 21.12 val. iki 21.14 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priskirto Bulgarijos Respublikai, buvo ištrinti subdomeno "(duomenys neskelbtini)" failai bei duomenų bazė pavadinimu "(duomenys neskelbtini)" bei kiti subdomenai; 2017-04-12 laikotarpiu nuo 18.27 val. iki 18.28 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priskirto Airijos Respublikai, buvo ištrinti domeno "(duomenys neskelbtini)" failai, duomenų bazė pavadinimu "(duomenys neskelbtini)" ir el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 146-147);

Iš 2017-07-20 kratos protokolo matyti, jog buvo atlikta krata bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklausančiame R. Š., pas V. Š., kurios metu paimti tyrimui reikšmingi daiktai: V. Š. stacionaraus kompiuterio sisteminiame bloke buvusio lustinio duomenų kaupiklio (SSD) "(duomenys neskelbtini)" elektroninių duomenų kopija, standusis diskas "Samsung", Modelis (duomenys neskelbtini)", S/N (duomenys neskelbtini), išmontuotas iš V. Š. stacionaraus kompiuterio (1 t. b. l. 168-171);

Iš 2017-09-01 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 30-(449)-IS1-792 matyti, jog išmontuotame standžiajame diske "Samsung", Modelis (duomenys neskelbtini)", S/N (duomenys neskelbtini) rastas failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra programos (duomenys neskelbtini) (skirtos duomenų apsaugai) užšifruotas duomenų konteineris. Nustatyta, jog šio standžiojo disko kopijoje ir duomenų konteineryje rasti tekstiniai failai, kuriuose surašyti prisijungimų duomenys (vartotojo vardai, slaptažodžiai) prie puslapių: „(duomenys neskelbtini) administravimo panelių. Nustatyta, kad 2017-04-10 20:47 (Lietuvos laiku) naudojantis interneto naršykle Chrome iš interneto buvo parsiųstas ir paleistas programos (duomenys neskelbtini) įdiegimo failas (duomenys neskelbtini). Taip pat naudojantis laisvai prieinamomis informacijos rinkimo priemonėmis (internetu, paieškos sistema Google), rasta informacijos, kad IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galimai priklauso (duomenys neskelbtini) tinklui. Naršyklėse Chrome ir Firefox rasti ir išsaugoti prisijungimo duomenys, tarp kurių rasti 2017-01-24 išsaugoti prisijungimo duomenys prie „(duomenys neskelbtini)“ serverio valdymo panelės (nuoroda – „(duomenys neskelbtini)“, vartotojo vardas – „(duomenys neskelbtini)“, slaptažodis „(duomenys neskelbtini)“). Taip pat šie prisijungimo duomenys rasti išsaugoti tekstiniame faile „(duomenys neskelbtini)“, failas rastas duomenų konteineryje, direktorijoje (duomenys neskelbtini)\“. Pažymėtina, kad failo „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimo laiko ir datos atributuose nurodyta data ir laikas yra 2017-04-10 20:53:27 (Lietuvos laiku), o failo paskutinio modifikavimo ir išsaugojimo data ir laikas yra 2017-04-12 18:31:54 (Lietuvos laiku), kas atitinka "(duomenys neskelbtini)“ pateikto failo sisteminius įrašus "(duomenys neskelbtini)" bei nustatytas failų ištrynimo aplinkybes.

Lustinio duomenų kaupiklio (SSD) „Kingston (duomenys neskelbtini)“ tikslioje kopijoje yra įdiegta operacinė sistema, kurioje yra sukurtas vartotojas vardu „V. S.“. Lustiniame duomenų kaupiklyje yra programos Skype vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ 2017-04-07 dienos susirašinėjimas su Skype vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso A. S., yra informacijos apie 2017-04-07 el. pašto dėžučių ištrynimą. Lustinio duomenų kaupiklio kopijoje SSD, direktorijoje (duomenys neskelbtini)“ rasta įdiegta programa (duomenys neskelbtini), kurios pagalba galima paslėpti savo tikrąjį IP adresą naršant internete (1 t. b. l. 178-183, CD laikmena Nr. 1).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Jo nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198(2) str. 1 d., 196 str. 1 d., 198 str. 1 d., 198(1) str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

V. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. Yra visos sąlygos, numatytos šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje, kad atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, šis jam atleido, anksčiau teismo neteistas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas daro išvadą, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors BK 38 str. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant nustatytoms sąlygoms. V. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios betarpiškai tarpusavyje susijusios, teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu gali būti taikomos BK 8 straipsnio nuostatos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

|Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - lustinio duomenų kaupiklio (SSD) "Kingston (duomenys neskelbtini)" elektroninių duomenų kopija, saugoma Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išoriniame standžiajame diske ,, (duomenys neskelbtini)" (1 t., b. l. 168-171); išmontuotas standusis diskas "Samsung", Modelis (duomenys neskelbtini)", S/N (duomenys neskelbtini), saugomas Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo sandėlyje (1 t., b. l. 188), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini. CD laikmenos su telekomunikacinių sujungimų išklotinėmis, Log failu "(duomenys neskelbtini)" (1 t. b. l. 115, CD laikmena Nr. 3), CD laikmena prie 2017-09-01 specialisto išvados Nr. 30-(449)-IS1-792 (1 t. b. l. 178-183, CD laikmena Nr. 1), paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.;

nusprendė:

V. Š. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198(2) str. 1 d., 196 str. 1 d., 198 str. 1 d., 198(1) str. 1 d., padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės veiklai tirti ir nagrinėti – Lustinio duomenų kaupiklio (SSD) "Kingston (duomenys neskelbtini)" elektroninių duomenų kopiją, saugomą Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išoriniame standžiajame diske ,, (duomenys neskelbtini)"; išmontuotą standųjį diską "Samsung", Modelis (duomenys neskelbtini)", S/N (duomenys neskelbtini), saugomas Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti. CD laikmeną su telekomunikacinių sujungimų išklotinėmis, Log failu "(duomenys neskelbtini)" (1 t. b. l. 115, CD laikmeną Nr. 3); CD laikmeną prie 2017-09-01 specialisto išvados Nr. 30-(449)-IS1-792, CD laikmeną Nr. 1), palikti saugoti prie bylos.

Informuoti kaltinamąjį V. Š., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį baudžiamąjį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.