- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-550-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17433-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, B. G.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui J. T., tretieji asmenys Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, B. G., institucija teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „G.“; nustatyti nepilnametės dukters M. T. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo dukters M. T. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pavedant ieškovei disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise ir 4500 Lt išlaikymo įsiskolinimą; padalinti santuokoje įgytą turtą ir jai bei atsakovui priteisti kiekvienam po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) ( toliau – butas ); pripažinti prievolę Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui ( toliau – bankas ) solidaria šalių prievolę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį sutiko panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės, kad ieškovė pasiliktų ikisantuokinę pavardę, dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, nepripažino išlaikymo įsiskolinimo.
Tretysis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimuose į ieškinius nurodė, kad prievolė bankui yra solidari, nes negrąžinta kredito suma yra didelė. Sutiko, kad butas atitektų vienam iš šalių arba būtų padalintas po ½ dalį abiems šalims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino santuokos apskaitos įrašą, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliko ieškovei ikisantuokinę pavardę „G.“; nustatė nepilnametės dukters M. T. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui, po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-06-01 iki dukters pilnametystės, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis valdys ieškovė ir 3750 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Padalino santuokoje įgytą turtą: atsakovui natūra priteisė butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą išmokėti ieškovei 30881,85 Lt kompensaciją už jam tenkančio turto didesnę dalį natūra; nustatė, kad įsipareigojimai bankui pagal 2010-06-30 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/06/68D ( toliau – kreditavimo sutartis ) po santuokos nutraukimo yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė ir po santuokos nutraukimo yra vykdoma jų solidariai; nustatė tarp ieškovės ir atsakovo, kad įmokas bankui pagal kreditavimo sutartį moka atsakovas, o tuo atveju jeigu įmoką bankui sumoka ieškovė, tai ji turi teisę regreso tvarka gauti šią sumą iš atsakovo. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl padarė išvadą, kad santuoka yra iširusi, todėl santuokos apskaitos akto įrašas panaikintinas (CK 3.49 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Teismas visą sutuoktinių įgytą turtą padalijo, lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam. Tokiu būdu kiekvienam iš sutuoktinių teko 30881,85 Lt (61763,70 : 2 ) turto pinigine išraiška. Teismas natūra butą priteisė atsakovui, įpareigojant jį išmokėti ieškovei 30881,85 Lt kompensaciją už jam tenkančio turto didesnę dalį natūra (CK 3.117 str. 3 d.). Konstatavo, jog įsipareigojimai bankui po santuokos nutraukimo yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė ir po santuokos yra vykdoma jų solidariai. Nustatė, kad įmokas bankui pagal kreditavimo sutartį moka atsakovas, o tuo atveju jeigu įmoką bankui sumoka ieškovė, tai ji turi teisę regreso tvarka gauti šią sumą iš atsakovo. Byloje ginčo dėl pavardžių ir nepilnamečio vaiko išlaikymo nenustatyta. Šalys ir VTAS sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimą dalyje dėl šalims priklausančio santuokos metu įgyto turto – buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo, bei kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo. Nurodo, kad teismui nusprendus santuokos metu įgytą turtą priteisti vienam iš sutuoktinių, įpareigojant pastarąjį išmokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui už jam tenkančią didesnę turto dalį, buvo pažeistos vaiko ir motinos teisės. Nurodo, kad atsakovui nepakanka lėšų kreditorinio įsipareigojimo dengimui, todėl nebus ir galimybės išmokėti kompensacijos apeliantei.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo parinktas santuokos metu įgyto turto padalijimo būdas yra pagrįstas, geriausiai atitinkantis šalių interesus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Turto dalijimas natūra skaidant jį į dalis prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, nes skaidymas į dalis įtakoja turto rinkos vertę, todėl turto padalijimas natūra šalims po ½ dalį kiekvienai šaliai reikštų nuostolius, apskaičiuojamus buto vertįs ir likvidumo rinkoje sumažėjimu. Be to buto kaip vientiso nekilnojamojo daikto atidalijimas ir savininkų daugėto tapimas bendraturčiais ne tik apsunkintų šio daikto valdymo, naudojimosi teisių įgyvendinimą, bet ir šio daikto disponavimą. Nurodo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl buto dalijimas natūra būtų didesnė žala šalių, kaip bendraturčių ir jų nepilnamečio vaiko tolimesniems santykiams.
Tretysis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bankas neprieštarauja, jog minėtas turtas po santuokos nutraukimo būtų padalintas po ½ dalį abiems šalims arba būtų priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise ar ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Dėl kitų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų pasidalijimo kreditorius jokių pretenzijų neturi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ieškovė 2013-05-22 pateiktu ieškiniu prašė padalinti bendrą santuokinį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paskiriant natūra šį butą atsakovui, o jai priteisiant 30 114 Lt kompensaciją, pripažįstant sutuoktinių prievolę bankui asmenine tik atsakovo J. T. prievole. Patikslintame ieškinyje, kuris buvo priimtas byloje 2014-03-18 d. ( t. I, b.l. 163-164), ieškovė pakeitė prašymą dalyje dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo ir prašė priteisti jai ir atsakovui po ½ dalį buto su rūsiu ir pripažinti prievolę Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui solidaria šalių prievole kreditoriui. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio ieškovės reikalavimo dalyje dėl turto padalijimo natūra, tai motyvavo tuo, kad ieškovas gyvena bute, o atsakovė jame negyvena, kad šalių santykiai konfliktiški ir viename bute jie gyventi negalėtų, todėl butą natūra priteisė atsakovui, ieškovui priteisdamas ne pusės buto vertės kompensaciją, o ją sumažino kreditorinių įsipareigojimų bankui suma, nustatė, kad buto vertė be kreditorinių įsipareigojimų bankui yra 61 763,70 Lt, todėl priteisė ieškovei pusė šios sumos kaip kompensaciją ir nustatė prievolę bankui mokėti kreditą abiems sutuoktiniams.
Toks turto padalijimo būdas neatitinka CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatos turtą padalinti natūra, tuo atveju, jei jeigu galima taip padalyti. Ta aplinkybė, jog šalių santykiai konfliktiški ir jie negalėtų gyventi viename bute, nereiškia, kad turto negalima padalyti natūra. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ( t. I, b.l.13-14) matyti, kad ginčo butas yra dviejų kambarių, todėl, jį padalijus po ½ kiekvienam iš bendrasavininkių, jie galėtų butą parduoti, ar išnuomoti, taip pat galėtų parduoti ar išnuomoti buto dalį kiekvienas iš bendrasavininkių, siekdamas išvengti konfliktų, kurie gali kilti gyvenant buvusiems sutuoktiniams viename bute. Turto priteisimas vienam sutuoktiniui yra galimas, tačiau tuo atveju sutuoktinis, gavęs turtą natūra, turi kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsakovas sutiko, kad butas būtų padalintas lygiomis dalimis, tačiau, nustatęs, kad turtas dalintinas lygiomis dalimis, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog priteisia iš atsakovo ieškovei sumokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Tuo buvo pripažinta, kad priteisiant turtą natūra atsakovui, jam tenka didesnė turto dalis, nustatant, kad ieškovei atsakovas turi sumokėti 30881,85 Lt kompensaciją, o butą įvertinus 150 000 Lt suma, tokio dydžio kompensacija atitinka tik apie 1/5 dalį viso sutuoktinių turto. Teismas padarė išvadą, kad dalintino turto suma pinigine išraiška yra 61 763,70 Lt, tokia dalis paskolos už įkeistą turtą yra sumokėta, šios turto dalies dalijimas lygiomis dalimis būtų pagrįstas tuo atveju, jei pareiga mokėti banko kreditą būtų nustatyta tik vienam sutuoktiniui, t.y. tam, kuriam pereina asmeninėn nuosavybėn butas. Tai, kad Bankas nesutiko atsisakyti įsipareigojimų, tenkančių abiems kredito gavėjams, reiškia, kad turto paskyrimas atsakovui, bet prievolės, kylančios iš šio turto priskyrimas abiems kredito gavėjams, šalims suteikia nevienodas turtines teises ir prievoles. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jei įmoką už kreditą Bankui sumoka ieškovė, ji turi teisę regreso tvarka gauti šią sumą iš atsakovo J. T.. Tokiu būdu nustačius prievolę, toks prievolės padalijimo būdas prognozuoja ateityje tarp šalių ginčus, be to, ieškovė, neturėdama nuosavybėje įkeisto turto, neturi galimybės tuo atveju, jei norėtų grąžinti kreditą, jį grąžinti turimu ir įkeistu turtu. Tokią teisę paliekant vienam atsakovui, šalys atsiduria nelygiateisėje padėtyje, todėl teismo parinktas turto ir prievolių padalijimo būdas pripažintinas pažeidžiančiu ieškovės ineteresus. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normos - CK 3. 127 straipsnio 3 dalį, todėl sprendimas dalyje keistinas CPK 330 straipsnio pagrindu, tenkinant ieškovės reikalavimą turto padalijimo dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė nereiškė reikalavimo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ir atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia šią teismo sprendimo dalį, kadangi pakeitus teismo sprendimą iš esmės, teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, negali neatitikti ieškinio reikalavimų patenkinimo. Tai, kad ieškovė nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą, reiškia, kad šioje dalyje mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo. Patenkintų turtinių reikalavimų dalyje jis sudaro 2250 Lt arba 651,65 Eur, todėl priteista iš atsakovo suma didinama nuo 1124,60 Lt iki 651,65 Eur.
Teismo sprendimu iš ieškovės priteista valstybės naudai 944,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, motyvuojant tuo, kad ji turi mokėti žyminį mokestį už priteistą jai turtą. Tai, kad ieškovės reikalavimai turto padalijimo dalyje dalinai patenkinti, reiškia, kad žyminį mokestį valstybei šioje dalyje turi sumokėti šalis, kurios nenaudai priimtas sprendimas ( CPK 96 staripnio 1 dalis). Patenkinus pilnai ieškovės reikalavimus, šis mokestis sudaro 651,65 Eur, o ieškovė neturi mokėti mokesčio dalyje, kurioje jos reikalavimai patenkinti.
Pateikdama apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 250 Lt ( 71,41 Eur) žyminio mokesčio, nuo kitos dalies buvo atleista, turėjo sumokėti žyminį mokestį nuo ginčijamos reikalavimų dalies. Atsakovas jai turi atlyginti šias išlaidas ir sumokėti valstybei tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios buvo atleista ieškovė. Šis mokestis sudaro 310,91 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas ir atsakovui natūra priteistas butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir atsakovas įpareigotas išmokėti ieškovei V. T. 20 881,85 Lt kompensaciją už jam tenkančią turto didesnę dalį, panaikinti ir šioje reikalavimų dalyje patenkinti ieškovės V. T. reikalavimus. Padalinti santuokoje įgytą turtą - butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 150 000 Lt, po ½ dalį buto priteisti ieškovės V. T. ir atsakovo J. T. asmeninėn nuosavybėn.
Teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės V. T. priteista į valstybės pajamas 944,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti, ir padidinti priteistą iš atsakovo J. T. bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą sumą iki 651,65 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. T. iš atsakovo J. T. 72,41 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą , priteisti iš atsakovo J. T. ( a/k (duomenys neskelbtini) 310,91 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteista suma valstybei mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.