Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-04-02 · Administracinė byla Nr. I2-1487-342/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
I2-1487-342/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02587-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-1487-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02587-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 7.9; 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

2020 m. kovo 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2019-10-21 sprendimą Nr. SP13-11683 (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, jog jo materialinė padėtis labai sunki, gaunamos pajamos yra žemiau skurdo ribos. Teigia, kad gaunamų pajamų neužtenka apmokėti už teikiamas komunalines paslaugas ir nuomai už socialinį būstą. Pažymi, kad valstybė įstatymine tvarka numato socialinę paramą asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki. Nurodo, kad 2019-08-16 pateikė prašymą Socialinės paramos skyriui dėl materialinės paramos skyrimo. Tvirtina, kad Skyriaus darbuotojų nurodymu užpildė prašymą, pateikė reikalaujamus duomenis, o 2019-09-15 pranešimu pateikė antstolių vykdomųjų bylų sąvadą, šeimos gydytojos pažymą bei kitus duomenis. Nesutinka su ginčijamu sprendimu ir teigia, kad buvo pateikęs visus turimus duomenis bei paaiškinimus; šiuos duomenis pateikė nustatytu terminu. Pažymi, kad Socialinės paramos skyrius priima dokumentus dėl duomenų tik savo nuožiūra. Mano, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neaiški priežastis, kodėl atsisakyta suteikti paramą. Taip pat mano, kad vedėja piktnaudžiauja savo padėtimi, todėl patiria didelę moralinę žalą, trikdoma pareiškėjo sveikata.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka, mano, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, jog pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyriui 2019-08-13 pateikė prašymą materialinei paramai gauti reg. Nr. SP23-21484 (toliau – ir prašymas).

Nurodo, kad piniginės socialinės paramos teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas), o materialinės paramos skyrimo sąlygas reglamentuoja Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-13 sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (nuo 2019-10-01 galioja Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019-09-26 sprendimu Nr. T2-281 „Dėl Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”).

Pažymi, kad pareiškėjas 2019-09-20 elektroniniu paštu buvo informuotas, kad dar nėra pateikęs: gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-07-31; įmonių teikiančių komunalines ir telekomunikacines paslaugas, pažymas (dokumentus) apie įsiskolinimų sumas, delspinigius ir kt.; išankstinių sąskaitų buitinei technikai (skalbimo mašinai ir garų surinktuvui) įsigyti. Taip pat, pareiškėjas 2019-10-10 elektroniniu paštu buvo papildomai informuotas apie gautą atsakymą iš VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie jo vardu turimą sąskaitą „Swedbank”, AB banke ir kurio išrašus turi taip pat pateikti Socialinės paramos poskyriui.

Apibendrina, jog kadangi pareiškėjas Apraše nustatytų pareigų nevykdė ir per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos nepateikė visų prašomų dokumentų, reikalingų materialinei paramai gauti, nepateikė prašymo pratęsti nagrinėjimo terminą materialinei paramai gauti, todėl ginčijamu sprendimu atsisakyta skirti materialinę paramą pagal 2019-08-13 pateiktą pareiškėjo prašymą. Teigia, kad priimdama sprendimą rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl nėra teisinio pagrindo sprendimą naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2019-10-21 sprendimo Nr. SP13-11683 (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu sprendimu, išnagrinėjus pareiškėjo 2019-08-13 prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP12-21484, nuspręsta pareiškėjui neskirti 1 VRP (valstybės remiamos paramos) dydžio (122 Eur) materialinės paramos, nes jis nustatytu terminu nepateikė visų reikalingų dokumentų materialinei paramai skirti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (minėta, toliau – ir Įstatymas) bei Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-13 sprendimu Nr. T2-191 (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintos piniginės socialinės paramos rūšys; socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Tvarkos aprašo II skyrius nustato materialinės paramos skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti skyrimo tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 9 punktą teisę į materialinę paramą skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti turi gyvenamąją vietą būste deklaravę bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, faktiškai gyvenantys šiame būste ir atsiskaitantys pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), jeigu atitinka visus aptariamame punkte nustatytus reikalavimus.Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, jog kreipdamiesi dėl šios paramos, būste gyvenamąją vietą deklaravę bendrai gyvenantys asmenys ir (ar) vienas gyvenantis asmuo, atsiskaitantys pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), pateikia prašymą gauti materialinę paramą, kurio forma patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodo materialinės paramos skyrimui būtinus duomenis apie save, bendrai gyvenančius asmenis, gaunamas pajamas bei kitą materialinei paramai gauti būtiną informaciją, pateikia duomenis apie Įstatymo 14 straipsnyje nurodytą turimą turtą (taip pat neįregistruotą) ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę šio Įstatymo nustatyta tvarka, prie prašymo prideda dokumentus: įmonių, teikiančių komunalines ir telekomunikacines paslaugas, pažymas (dokumentus) apie įsiskolinimų sumas, delspinigius (pateikia būsto savininkas arba savivaldybės ar socialinio būsto nuomininkas) (Tvarkos aprašo 9.1 punktas); dokumentus, patvirtinančius skolų priteisimo ir (ar) išieškojimo proceso vykdymo išlaidas (pateikia būsto savininkas arba savivaldybės ar socialinio būsto nuomininkas) (Tvarkos aprašo 9.2 punktas); bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentus (pažymas, asmeninių banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus) apie Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas (Tvarkos aprašo 9.3 punktas); dokumentus (duomenis) apie Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę (Tvarkos aprašo 9.4 punktas); dokumentus apie mėnesio, einančio prieš prašymo pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą ir jo vertę, jeigu Įstatymo 14 straipsnyje nurodytas turtas yra užsienio valstybėse (Tvarkos aprašo 9.5 punktas); kitus dokumentus, reikalingus šiai materialinei paramai gauti (Tvarkos aprašo 9.6 punktas).

Tvarkos aprašo IV skyriuje nustatytos sąlygos, kurioms esant teikiama materialinė parama gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis. Teisę į materialinę paramą gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys, įregistravę sutartį viešajame registre, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, faktiškai gyvenantys šiame būste, jeigu atitinka visus šiame punkte nustatytus reikalavimus (Tvarkos aprašo 19 punktas). Tvarkos aprašo 20 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog kreipdamiesi dėl šios paramos, būste gyvenamąją vietą deklaravę bendrai gyvenantys asmenys ir (ar) vienas gyvenantis asmuo pateikia prašymą, kuriame nurodo materialinės paramos skyrimui būtinus duomenis apie save, bendrai gyvenančius asmenis, gaunamas pajamas bei kitą materialinei paramai gauti būtiną informaciją, pateikia duomenis apie Įstatymo 14 straipsnyje nurodytą turimą turtą (taip pat neįregistruotą) ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę šio Įstatymo nustatyta tvarka, prie prašymo prideda dokumentus: dokumentus, patvirtinančius būtiniausių būsto remonto, baldų, buitinės technikos, vaikų mokymosi priemonių įsigijimo (apmokėjimo) išlaidas (sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatą ir pan.) (Tvarkos aprašo 20.1 punktas); dokumentą (defektinį aktą ir pan.), patvirtinantį, kad turimas daiktas (baldai, buitinė technika ir kita), netinkamas naudojimui (eksploatavimui) ir (ar) nefunkcionuoja (Tvarkos aprašo 20.2 punktas); bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentus (pažymas, asmeninių banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus) apie Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas (Tvarkos aprašo 20.3 punktas); dokumentus (duomenis) apie Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę (Tvarkos aprašo 20.4 punktas); dokumentus apie mėnesio, einančio prieš prašymo pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą ir jo vertę, jeigu Įstatymo 14 straipsnyje nurodytas turtas yra užsienio valstybėse (Tvarkos aprašo 20.5 punktas); kitus dokumentus, reikalingus šiai materialinei paramai gauti (Tvarkos aprašo 20.6 punktas).

Tvarkos aprašo V skyrius reglamentuoja materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 26 punktu materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, kai būtinos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir (ar) vaistai bei kitos medicinos priemonės, gali būti skiriama 1 VRP dydžio, kai asmenys patyrė (patiria) išlaidas dėl medikamentinio, operacinio ar reabilitacinio gydymo ir pan. (išskyrus atvejus, kai vidutinės mėnesio nuolatinio pobūdžio išlaidos, vertinant paskutinių 3 mėnesių laikotarpį, neviršija 0,2 VRP dydžio, o vienkartinio pobūdžio išlaidos neviršija 1 VRP dydžio), ir gali būti skiriama kartą per kalendorinius metus. Tvarkos aprašo 26.1.1.2 nustatyta, kad teisę į šią materialinę paramą turi bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu, be kita ko, kreipdamasis dėl šios paramos asmuo pateikia prašymą, kuriame nurodo materialinės paramos skyrimui būtinus duomenis apie save, bendrai gyvenančius asmenis, gaunamas pajamas bei kitą materialinei paramai gauti būtiną informaciją, prie prašymo prideda dokumentus: dokumentus, patvirtinančius medikamentinio, operacinio, reabilitacinio gydymo, kitų medicinos priemonių ar sveikatos priežiūros paslaugų būtinumą (receptus, medicininius išrašus ar kitus sveikatos priežiūros įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose nurodyta apie asmens poreikį medikamentiniam (nurodant vaistų, vitaminų, papildų ar pan. pavadinimus), operaciniam ar reabilitaciniam gydymui, kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms ir pan.); dokumentus, patvirtinančius patirtas (patiriamas) išlaidas (sąskaitos faktūros, pinigų paėmimo kvitai, kasos čekiai, išankstinės sąskaitos ir pan.); bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentus (pažymas, asmeninių banko sąskaitų išrašus ir kitus dokumentus) apie Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas.

Tvarkos aprašo 67 punkte nurodyta, jog kreipdamasis dėl materialinės paramos, asmuo užpildo prašymą atitinkamai materialinei paramai gauti, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir visus dokumentus, reikalingus šiai paramai gauti, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme pateiktų duomenų teisingumą prašymą pateikęs asmuo patvirtina savo parašu. Aptariamo Tvarkos aprašo 71 punkte įtvirtinta, jog jeigu po prašymo pateikimo nustatoma, kad sprendimui priimti trūksta duomenų (dokumentų) arba pareiškėjas kreipimosi metu prašyme nenurodė visos ir teisingos informacijos ir (ar) nepateikė visų reikiamų dokumentų, ar iki sprendimo dėl materialinės paramos priėmimo gaunama informacija apie aplinkybių, nurodytų prašymo pateikimo metu, pasikeitimą, pareiškėjas prašyme nurodytu informavimo būdu (jeigu pareiškėjas nenurodė informavimo būdo – paštu) informuojamas apie trūkstamus dokumentus (duomenis) ir nurodoma data, iki kurios dokumentai (duomenys) turi būti pateikti. Materialinei paramai gauti trūkstami dokumentai (duomenys) pateikiami Tvarkos apraše nustatytu terminu. Pagal Tvarkos aprašo 72 punktą asmenys privalo sudaryti Socialinių išmokų poskyrio specialistams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, gaunamas pajamas ir jų gavimo šaltinį, turimą turtą, bendrai gyvenančių asmenų sudėtį ir užimtumą, Socialinių išmokų poskyrio reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka; asmenims, nevykdantiems šių pareigų, materialinė parama neteikiama, kol šios pareigos bus įvykdytos. Jeigu pareiškėjas per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos nepateikia visų trūkstamų dokumentų (duomenų), Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas priima sprendimą neskirti materialinės paramos ir pareiškėjui grąžina jo pateiktus dokumentus (Tvarkos aprašo 73 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog Tvarkos apraše nurodytus dokumentus prie prašymo privalo pridėti asmuo, kuris kreipiasi dėl materialinės paramos skyrimo. Kai po prašymo pateikimo nustatoma, jog sprendimui priimti trūksta duomenų (dokumentų) arba pareiškėjas kreipimosi metu nepateikė visų reikiamų dokumentų, pareiškėjas prašyme nurodytu informavimo būdu informuojamas apie trūkstamus dokumentus (duomenis) ir nurodoma data, iki kurios dokumentai (duomenys) turi būti pateikti (Tvarkos aprašo 71 punktas).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2019-08-13 kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydamas skirti 1 VRP dydžio ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais materialinę paramą skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti ir materialinę paramą gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis. Iš aptariamo prašymo matyti, kad pareiškėjas nurodė kreipimosi dėl minėtos materialinės paramos priežastis: „neįperka paskirtų vaistų”, „buityje trūksta skalbimo mašinos”, pageidauja garų surinktuvo.

Nustatyta, kad 2019-08-13 pareiškėjui buvo išduotas informacinis lapelis, kuriame nurodyta, kad nepateikti materialinei paramai skirti reikalingi dokumentai: receptai bei išlaidas patvirtinantys dokumentai (vaistų kvitai); gydytojo pažyma su nurodytomis diagnozėmis; individualios veiklos žurnalo duomenys 2018-08-01 – 2019-07-31; visų turimų banko sąskaitų pilni išrašai 2018-08-01 – 2019-07-31; antstolių vykdomųjų bylų sąvadas (suvestinė); pažymos bei informacija apie skolas; išankstinės sąskaitos faktūros pagal pirmo būtinumo prekių sąrašą. Nurodyta minėtus dokumentus pateikti iki 2019-10-13. Pareiškėjas prašyme-paraiškoje parašu patvirtino, kad informacinį lapelį gavo.

2019-08-19 SODRA duomenų bazės išrašas patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2015-03-09 yra savarankiškai dirbantis asmuo – vykdantis individualią veiklą.

Pareiškėjas 2019-09-15 el.laišku atsakovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad:

1) pateikia trijų receptų kopijas, kurių negalėjo nupirkti dėl lėšų stygiaus; duomenis iš vaistų paso apie pirktus receptinius vaistus 2019 metais;

2) pateikia 2019-09-06 medicinos dokumento išrašo formą;

3) pateikia individualios veiklos žurnalo duomenis už 2018 m.; veiklos duomenys už 2019 m. bus galima pateikti po 2019 m., patvirtinus juos VMI; Metinę pajamų deklaraciją ir Metinę gyventojo turto deklaraciją už 2018 m.;

4) nurodo, kad 2000 m. savavališkai nusavinus visą turtą, banko sąskaitomis, nesinaudoja;

5) pateikia antstolio vykdomųjų bylų sąvado kopiją;

6) pateikia turimus duomenis apie skolas už komunalinius mokečius;

7) nurodo, kad sąskaitų – faktūrų firmos neišduoda; būtinos prekės: skalbimo mašina, garų surinktuvas.

Iš atsakovės 2019-09-20 el. laiško turinio matyti, kad pareiškėjas informuotas apie tai, jog iki 2019-10-13 turi pateikti šiuos dokumentus: 1) receptus bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (vaistų kvitus); 2) Gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo duomenis už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-07-31; 3) įmonių, tiekiančių komunalines ir telekomunikacines paslaugas, pažymas (dokumentus) apie įsiskolinimų sumas, delspinigius; dokumentus, patvirtinančius skolų priteisimo ir (ar) išieškojimo proceso vykdymo išlaidas; 4) išankstines sąskaitas faktūras skalbimo mašinai bei garų surinktuvui įsigyti. Atsakovė 2019-10-10 el. paštu papildomai informavo pareiškėją apie gautą atsakymą iš VMI apie jo vardu turimą sąskaitą „Swedbank”, AB banke, kurios išrašus turi taip pat pateikti Socialinės paramos poskyriui.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nustatytu terminu pateikė anksčiau minėtus atsakovės prašomus pateikti dokumentus. Pats pareiškėjas 2019-09-15 el.laiške atsakovei nurodė, kad pateikia tik individualios veiklos žurnalo duomenis už 2018 m., o veiklos duomenys už 2019 m. bus galima pateikti po 2019 m., patvirtinus juos VMI; banko sąskaitomis, nesinaudoja, apie jas neteikia duomenų; sąskaitų – faktūrų firmos neišduoda. Teisėjų kolegija, vertindama nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas, prašydamas jam paskirti materialinę paramą, būdamas savarankiškai dirbantis asmuo ir SODROS duomenimis nustačius, kad vykdo individualią veiklą, apie ją nepateikė duomenų (Gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo duomenų už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-07-31), taip pat atsakovei nepateikė „Swedbank”, AB banko sąskaitos išrašų, išankstinių sąskaitų faktūrų skalbimo mašinai bei garų surinktuvui įsigyti, nors atsakovė pasirašytinai jį informavo apie pareigą tai padaryti. Įvertinus nepateiktų dokumentų (duomenų) pobūdį, darytina išvada, kad atsakovė neturi galimybės (teisės) juos gauti savarankiškai. Pareiškėjas neįvykdė Tvarkos aprašo 73 punkte nustatytos pareigos – per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos pateikti visus nurodytus trūkstamus dokumentus (duomenis). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą neskirti pareiškėjui materialinės paramos.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą.

Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime išsamiai išdėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H.v. Finland; ir kt.), todėl pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas dėl pareiškėjo argumentų, jog vedėja piktnaudžiauja savo padėtimi, todėl patiria didelę moralinę žalą, trikdoma pareiškėjo sveikata, teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė