Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asm.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1976-03-30 Molėtuose, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyv. Paąžuolių k., Alantos sen., Molėtų raj., teistas , teistumo neturi, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d.3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. liepos 18 d., apie 7 val., Molėtų r., Alantos sen., Paąžuolių k., G. G. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, konflikto metu apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia lango karnizo medine lazda sudavė tris smūgius savo motinai G. G. į galvą ir ne mažiau kaip tris smūgius į šonus bei rankas, be to, kumščiu sudavė dar tris smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį bei tris kartus spyrė koja į rankas ir šonus, padarydamas G. G. muštinę žaizdą galvoje, daugines kraujosruvas veide, nugaroje, kūno šonuose, abiejų stipinkaulių ir kairiojo alkūnkaulio apatinio galo lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. liepos 18 d. girtas sumušė savo motiną, nes ji perrašė savo ūkį jo seseriai A. G. ir norėjo parduoti savo namus, kuriose jis gyvena. Dėl padaryto gailisi. Motinos atsiprašė ir ji jam dovanojo.

Savo parodymus įtariamasis J. G. patvirtino ir 2010 m. liepos 18 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. /b.l.78-83/.

Nukentėjusioji G. G. paaiškino, kad ji gyvena su sugyventiniu V. K. ir sūnum J. G.. Sūnus niekur nedirba, gyvena iš atsitiktinių darbų, vartoja alkoholį, todėl girtas būna agresyvus. 2010 m. liepos 17 d. sūnus J. G. vartojo alkoholį, todėl ji, bijodama priekabių, nuėjo miegoti į pirtį. Ryte,apie 7 val. grįžo namo išgerti vaistų nuo spaudimo ir prigulė pamiegoti. Neužilgo atėjo girtas sūnus J. G., nutraukė užuolaidas ir karnizais pradėjo ją mušti. Plonesniu karnizu sudavė apie tris smūgius į galvą, o storuoju daužė šonus. Kadangi ji gynėsi daug smūgių teko į rankas. Po to dar tris kartus spyrė koja. Kai iš galvos pradėjo bėgti kraujas, ji prašė nebemušti ir išvesti į lauką. Kieme, ji atsigulė už tvarto, kur ją rado grįžęs vyras V. K.. Jis nuvedė ją pas kaimynus, kur buvo iškviesti medikai.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 251/10(14) matyti, kad G. G. nustatyta muštinė žaizda galvoje, dauginės kraujosruvos veide, nugaroje, kūno šonuose, abiejų stipinkaulių ir kairiojo alkūnkaulio apatinio galo lūžiai, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. /b.l.21-22/.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad su žmona G. G. gyvena Molėtų r., Alantos sen., Paąžuolių k. Taip pat kartu gyvena ir žmonos sūnus J. G.. 2010-07-17, šeštadienį, vakare pas J. G. atvažiavo draugų ir visi gėrė. Kadangi J. G. pradėjo konfliktuoti, jie su žmona išėjo iš namų miegoti pas kaimynus. Ryte namo grįžo apie 8 val. 30 min. Kieme sutiko vaikščiojantį Joną. Jis pasakė, kad „kai pamatysi mamytę, nepažinsi“. Žmoną rado gulinčią už tvarto žolėje. Ji atrodė baisiai, galva kruvina, rankos ištinusios bei matėsi mušimo žymės. Kas ją sumušė su žmona nekalbėjo, nes viskas buvo aišku. Jis nuvedė žmoną G. G. pas kaimynus, kur buvo iškviesti medikai.

Liudytoja A. G. paaiškino, kad 2010 m. liepos 18 d., apie 9 val. 30 min.,jai paskambino mamos kaimynės G. G. dukra Dalia. Pastaroji pranešė, kad mama yra pas juos, ją sumuštą atvežė kita kaimynė . Dar jai pasakė, kad mamos galva prakirsta, gal būt sulaužytos rankos, nes jų pakelti negali. Kai ji atvažiavo į ligoninę, mama paaiškino, kad vakare nakvoti išėjo į šalimais esančią negyvenamą apleistą sodybą ir ten miegojo pirtyje. Namo parėjo ryte, apie 7 valandą, nes tuo metu ji geria vaistus nuo kraujospūdžio. Tada į jos kambarį įsibrovė girtas Jonas ir iš karto ją pradėjo mušti. Mušė lango karnizo pagaliais, lygtai kėde, spardė. Sumuštą motiną surado jos vyras V. K..

Liudytoja V. R. paaiškino, kad 2010 m. liepos 18 d.,apie 12 valandą, jai paskambino sesuo Asta ir pranešė, kad mam ligoninėje. Ji nuvyko į Molėtų ligoninę, kalbėjosi su motina. Pastaroji buvo smarkiai sumušta, ir pasakojo, kad tos dienos ryte ją sumušė brolis Jonas. Kiek ji pasakojo, kad konfliktas jau prasidėjo iš vakaro. Po šio įvykio ji kalbėjosi su Jonu telefonu, jis labai gailisi dėl savo poelgio .

Liudytoja G. G. paaiškino, kad 2010 m. lipos 18 d. pas juos automobiliu atvažiavo J. P. ir atvežė G. G. su V. K.. G. G. iš automobilio išlipti negalėjo, buvo kruvina, sutinusios rankos, sakė, kad sumušė sūnus J. G.. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Liudytoja J. P. paaiškino, kad 2010 m. liepos 18 d., apie 10 val.pas ją atėjo V. K. ir paprašė G. G. nuvežti pas kitą kaimynę, nes pastaroji blogai jaučiasi. Ant G. G. veido matėsi kraujo, ji skundėsi, kad skauda galvą ir rankas. Iš G. G. ir V. K. tarpusavio pokalbio suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas, tačiau konkrečiai ji nieko nesidomėjo ir neklausinėjo.

2010-07-18 įvykio vietos protokole užfiksuota G. G. gyvenamasis namas, kambarys kuriame buvo sumušta G. G./b.l.4-9/.

2010-11-23 daiktų apžiūros protokole apžiūrėtos keturios lango karnizo medinės dalys./b.l.10/.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog J. G. kaltė dėl nesunkaus savo motinos G. G. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Kaltinamsis J. G. girtas nesunkiai sužalojo savo motiną G. G..

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes

Kaltinamasis J. G. teistas, tačiau teistumo neturi (b.l.40-41), jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas (b.l.58), charakterizuojamas neigiamai (b.l.60). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog J. G. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamajam J. G. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtinas, nes darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. J. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- nemokami darbai.

Kaltinamojo J. G. padaryta nusikalstama veika, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos.

Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 1088,61 Lt civilinis ieškinys dėl G. G. gydimo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai teisėtas ir pagrįstas. Šis ieškinys teisėtas ir pagrįstas. G. G. nuo 2010-07-18 d. iki 2010-07-28 d, buvo gydoma VšĮ Molėtų ligoninėje ir jos gydymas kainavo 1088,61 Lt. Šis ieškinys tenkintinas ir 1088,61 Lt suma priteistina iš kaltinamojo. LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. LR Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 1088,61 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už G. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ši žala išieškotina iš kaltinamojo, nes LR CK 6.280 str. 1 d. numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Civilinis ieškovas įstatymo nustatyta tvarka atlygino G. G. padarytą žalą VšĮ Molėtų ligoninei, todėl G. G. regreso tvarka privalo šią žalą atlyginti ieškovui.

Kaltinamajam J. G. skirtos dvi kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento- paso Nr. LJ 444050 paėmimas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendis įsiteisės.

Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 4 lango karnizo medinės dalys, kurie saugomi Molėtų PK, yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, todėl sutinkamai su LR BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str. , 301-304 str. str., 305 ,307 str. str., teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo. Sutinkamai su LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę- 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus paskirti atlikti per šešis mėnesius.

Kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 1088,61 Lt ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo Jono G. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 1088,61 Lt už G. G. gydymą stacionare.

4 lango karnizo medinės dalis, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.