Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus, nes skundžiamame nuosprendyje neišdėstė kiekvienos nusikalstamos veikos, tas nusikalstamas veikas patvirtinančių įrodymų bei nepateikė išsamių motyvų, kaip vertina vieną ar kitą įrodymą dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.9. punkto reikalavimus, nes dėl kiekvienos nusikalstamos veikos rėmėsi bendru nukentėjusiųjų parodymų išdėstymu, kurie yra nekonkretūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Šiais veiksmais taip pat buvo ribojama V. P. teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų grindė tik nenuosekliais ir prieštaringais, visapusiškai neištirtais nukentėjusiųjų parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino. V. P. neneigė, kad jo namuose buvo erotinio ir pornografinio pobūdžio filmų, kuriuos jis kartais žiūrėdavo, tačiau nurodė, kad to nedarė matant mergaitėms. Gynėjas pažymi, kad nukentėjusiosios, nuteistojo manymu, galėjo matyti tokio pobūdžio filmus per kambarį skiriančią užuolaidą. Nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuteistasis su mergaitėmis žaidė vampyrus. Žaidimo metu V. P. I. V. lūpomis suspaudė kaklą, tai pakartojo tris kartus, todėl po kelių valandų ant nukentėjusiosios kaklo atsirado kraujosruvos.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, V. P. nuomone, mergaitės dėl seksualinio prievartavimo fantazuoja ir jį apkalba, nes jis joms savo lytinio organo niekada nerodė, kad nukentėjusiosios nuteistąjį nusirengusį galėjo matyti atsitiktinai. Be to, V. P. teigimu, mergaitės nėra mačiusios jo masturbuojantis, tačiau neneigia, kad jos galėjo matyti jo ir sugyventinės lytinius aktus ir todėl išgalvoti, kad jos buvo seksualiai prievartaujamos.

Gynėjas skunde cituoja nukentėjusiųjų parodymus, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (1 t., 45-48, 56-59, 49-55 b.l.). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiau netyrė nukentėjusiųjų parodymų, todėl nebuvo nustatytos visos tariamai atliktų seksualinio prievartavimo veiksmų aplinkybės, jų pobūdis, trukmė, intensyvumas, nesiaiškinta, ar buvo tiesioginė intervencija į makštį, analinę angą, ar nuteistasis atliko kitus veiksmus, susijusius su jo lytinės aistros tenkinimu. Advokatas teigia manantis, kad net ir tikint mažamečių nukentėjusiųjų parodymais, V. P. veikos atitiktų tik nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje, sudėtį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiųjų parodymai apie seksualinį prievartavimą yra nekonkretūs ir prieštaringi. I. V. nuolat kartojo neprisimenanti, ką dar turi pasakyti, o apie tai, kad V. P. kišo savo lytinį organą jai į analinę angą, parodė tik teisėjai ir psichologei užduodant nevienkartinius menamus klausimus. J. P. parodė, kad, žaidžiant vampyrus, ji matė, kaip V. I. po antklode rodė savo lytinį organą, taip pat matė, kaip V. kišo savo lytinį organą I. į užpakaliuką. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį, kad pati nukentėjusioji I. V. apie tokius nuteistojo veiksmus neparodė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. P. nepagrįstai nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį ir 309 straipsnio 4 dalį.

Gynėjas neneigia, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. atliktos kratos metu V. P. namuose buvo rasta ir paimta 17 kompaktinių plokštelių su vaizdine medžiaga, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, grupinis lytinis aktas, svetimkūnių kišimas į makštį ir analinę angą. Tačiau apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatyta, jog šie filmai buvo rodomi ir nukentėjusiosioms. I. V. ir J. P. parodymai apie joms rodytus vaizdo įrašus yra paviršutiniški, jų ikiteisminio tyrimo metu papasakotas vienas galimai erotinis pornografinis veiksmas neištirtas ir nei viename iš vaizdo įrašų nenustatytas.

Gynėjas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria V. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjant teisme buvo neginčijamai nustatyta, kad kraujosruvos ant V. V. kaklo atsirado dėl nuteistojo neatsargumo, žaidžiant su mergaitėmis. Tokią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusiosios I. V. bei J. P..

V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltu neprisipažino ir neigė atlikęs bet kokius seksualinio pobūdžio veiksmus mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Jis parodė, kad mergaičių motina R. K. visada būdavo šalia. Nuteistasis pripažino, kad jų namuose buvo erotinio pobūdžio filmų ir jis juos kartais žiūrėdavo, tačiau niekada to nedarė matant mergaitėms. Kadangi filmų diskai buvo vaikams prieinamoje vietoje, tai mergaitės galėjo pačios pasiimti ir juos žiūrėti arba atsitiktinai juos pamatyti per mergaičių miegamąją zoną nuo bendrojo kambario, kur stovėdavo televizorius, atskiriančią užuolaidą. V. P. parodė, kad jis su abiem mergaitėmis sutarė gerai ir jomis rūpinosi, kartais jos atbėgdavo į jo lovą, bet jis visada būdavo apsirengęs. Vieną kartą – 2010-08-05 grįžęs namo rado išgėrusią savo sugyventinę ir nuėjo prigulti, netrukus abi mergaitės atbėgo į lovą, po kiek laiko atsikėlusi sugyventinė R. K. mergaites nuvedė tolyn, tačiau jos vėl atbėgo ir jie pradėjo žaisti vampyrus. Jis tuo metu I. V. lūpomis suspaudė kaklą, tai pakartojo dar tris kartus ir po poros valandų ant jos kaklo atsirado kraujosruvos. Mano, kad nieko blogo šiuo atveju neatsitiko, nes jie tik žaidė. Tačiau ant kaklo kraujosruvas pamačiusi R. K. motina V. M. supyko. Nuteistojo manymu, mergaitės fantazuoja ir nepagrįstai jį apkalba, jis joms niekada savo lytinio organo nerodė, nebent mergaitės jį nusirengusį galėjo pamatyti atsitiktinai, pavyzdžiui, kai jis po maudynių persirenginėjo. V. P. teigimu, mergaitės nėra mačiusios jo masturbacijos, pripažįsta, kad mergaitės galėjo matyti jo ir sugyventinės lytinius santykius ir tada viską išgalvoti.

Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas apklausė ir kai kuriuos liudytojus, kurie, nors ir nematė, ir net negalėjo matyti įvykių nuteistojo namuose, tačiau patį V. P. ir jo elgesį apibūdino palankiai. Teisme apklausta nuteistojo motina liudytoja G. P. parodė, kad sūnus, jos nuomone, apkaltintas nepagrįstai. Dėl jo elgesio jai įtarimų nekildavo, ji pati bendraudavo su abiem nukentėjusiosiomis, bet mergaitės dėl V. P. elgesio jai nesiskųsdavo. Sūnus mergaites prižiūrėdavo kartu su jų motina R. K.. Apie tai, kad sūnus turi pornografinių filmų, jai yra žinoma. Liudytoja parodė, kad sūnus nevažiavo pas V. M. dirbti, o ši, jos nuomone, dėl to ir kreipėsi į policiją. R. K. jai irgi sakė, kad V. P. apkaltino jos motina. Kai jos sūnus jau buvo suimtas, jos su R. K. buvo nuvažiavusios pas V. M., tačiau mažametė J. P. buvo nuteikta prieš jas ir su jomis nebendravo.

Nuteistajam V. P. palankius parodymus davė ir teisme apklausta jo sesuo K. K.. Ši liudytoja teisme irgi parodė, kad savo brolio V. P. nenormalaus potraukio vaikams nepastebėjo, nors šis yra prižiūrėjęs ir jos dukrą. Brolis su R. K. gražiai sugyveno, mylėjo vaikus ir juos prižiūrėjo. Jos nuomone, brolis apkaltintas nepagrįstai, ji mano, kad šią istoriją sugalvojo R. K. motina, be to, mergaitės galėjo būti paveiktos ir per televiziją rodomų seksualinio pobūdžio laidų. Liudytojas B. B. teisme parodė, kad V. P. su sugyventine Rasa nuomojosi kambarį jam priklausančiame name, gyveno su dviem vaikais. R. K. piktnaudžiavo alkoholiu, kartais išgerdavo ir su juo. Tuo tarpu V. P. liudytojas apibūdino kaip gerą žmogų. Liudytojas parodė, kad V. P. nevartojo alkoholio ir išlaikė šeimą. Po jo suėmimo jis kalbėjosi su R. K. ir ši sakė, kad V. P. nekaltas.

Tačiau kiti teisme išnagrinėti įrodymai nuteistojo ir jau nurodytų liudytojų parodymus paneigia ir patvirtina V. P. kaltę. Pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti mažamečių nukentėjusiųjų I. V. ir J. P. parodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, toje apklausoje taip pat dalyvaujant psichologei, prokurorui, nukentėjusiosios atstovei, taip pat įtariamajam ir jo gynėjui, mažametė I. V. parodė, jog ji prisimena, kai gyvenant su mama, V. (P.) ir sese Juste, V. (P.) ne vieną kartą liesdavo jos krūtinės ir lytinių organų sritį ir liepė jai ir sesei liesti bei čiulpti jo „pimpelį“, tačiau ji to nedarė ir V. (P.) savo ranka imdavo jai už rankos ir prilietus prie jo lytinio organo ranką traukdavo pirmyn atgal. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis žiūrėdavo kaip ji velkasi maudymosi kostiumėlį, liepdavo kartu žiūrėti vaizdajuostes ar vartyti žurnalą „Playboy“, kuriuose matyti nuogos moterys, kurioms „kišo šiknon pimpelį“. I. V. parodė, kad jos mamai R. K. apie tai buvo žinoma. Parodė, kad V. P. kartą pasiūlė žaisti vampyrus ir lūpomis įtraukdavo kaklo odą, po ko pakėlęs drabužius lietė krūtinę, lytinių organų sritį, užpakaliuką bei visą kūną. Nurodė, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo ne vienkartiniai, o tęsėsi gana ilgą laiko tarpsnį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad V., kai mama miegojo, pasikvietęs pas save į lovą jai kišo „pimpelį“ į užpakaliuką, tačiau vėliau ji nuo jo pabėgo, nes jis nestipriai ją laikė. Nukentėjusioji teigė, kad bijo V.kad šis jos nebeskriaustų ir neužmuštų.

Visi I. V. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai išsamiai išdėstyti jos apklausos protokole. Nukentėjusioji, nors dėl jos amžiaus (I. V. gimusi 2004 m.) ir nesuprasdama su ja atliekamų seksualinių veiksmų, pakankamai tiksliai ir išsamiai išdėstė jos seksualinio prievartavimo aplinkybes, taip pat ir tai, kaip buvo prievartaujama analiniu būdu. Ji parodė, kad „kai V. kišo „pimpelį“, aš buvau lovoje apsirengusi, numovė triusikus. Aš jaučiau, kad kiša ir pabėgau.“ Parodė, kad V. P. bijo, nes „jis man kišo šiknon pimpelį, man tas labai, labai nepatinka“ Dar man nepatinka, kai liečia čia (rodo į krūtinės sritį), nepatinka, kai liečia čia (rodo į lytinius organus), nelabai patinka, kai liečia užpakaliuką, dažnai būna, kad liečia.“

Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta mažametė J. P. (gim. 2006 m. gruodžio 17 d.) irgi parodė apie V. P. ne tik prieš ją pačią, bet ir prieš I. V. panaudotą seksualinę prievartą. Mažametė J. P., irgi dalyvaujant psichologei, kitiems apklausoje dalyvavusiems asmenims, taip pat ir įtariamajam bei jo gynėjui, parodė, kad kai ji gyveno kartu su mama ir V. ji matė kaip V. sakydamas, kad žaidžia vampyrus, burna „siurbė“ I. kaklą, po ko ant kaklo atsirado žymių. Atėjusi mama liepė I. nelįsti ir uždengė užuolaidas. J. P. taip pat parodė, kad matė kaip V.I. po antklode rodė savo lytinį organą, taip pat matė, kaip V. kišo savo lytinį organą I. į užpakaliuką. Nukentėjusioji patvirtino, kad taip yra buvę ne vieną kartą, žiemą ir pavasarį, du kartus, kai žaidė vampyrus. Parodė, kad V. joms rodydavo kasetes, kur „prie mašinos kišo pimpalą šiknon“, rodydavo žurnalą „Playboy“. J. P. parodė, kad matė kaip V.nurengdavo I.ir liesdavo jos lytinius organus, užpakaliuką, ją taip pat jis liesdavo, o ji tuo metu jam žnybdavo arba duodavo „sprigtą“. Parodė, kad V. P., žiūrėdamas televizorių, kur rodė „nuogas merginas“, jai ir sesei darė tą patį, ką ir rodė per televizorių toms merginoms. Visi mažametės J. P. parodymai irgi išsamiai išdėstyti jos apklausos protokole.

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti išnagrinėti įrodymai, jie ne tik patvirtina mažamečių I. V. bei J. P. parodymus, bet ir paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad visi parodymai tariamai galėjo būti išgalvoti arba kad mažametės nukentėjusiosios duoti atitinkamus parodymus tariamai galėjo būti įkalbėtos kitų asmenų.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-180 matosi, kad. I. V. jos atžvilgiu V. P. atliktos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio ji nebuvo konsultuota vaikų psichiatro, objektyviai neįvertinta tuometinė jos psichikos būsena, todėl objektyviai įvertinti I. V. sveikatos (psichikos) sutrikdymo masto dėl byloje nagrinėjamo įvykio nėra galimybės. I. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, byloje nagrinėjamo laikotarpio pradžioje negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams priešintis. Vėliau I. V. įgijo nesavalaikių, formalių žinių apie intymius santykius, tačiau ir šiuo metu ji negali pilnai suprasti tų veiksmų esmės, ir nors dėl savo būsenos (išgąstis) ji mėgino priešintis įtariamojo veiksmams, tačiau adekvačiai to padaryti negalėjo (ir negali). I. V. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą ar polinkis fantazuoti. Remiantis subjektyviais I. V. duomenimis bei medicinine dokumentacija (įrašai jos asmens sveikatos istorijoje dėl pilvo skausmų), byloje nagrinėjamu laikotarpiu pasireiškė somatiniai pilvo skausmai bei miego sutrikimai (dėl pastovios emocinės įtampos). Nors šiuo metu I. V. tvirtina, kad jos savijauta „gera“, tačiau neabejotina, o neigiamos įvykių pasekmės jai pasireikš ateityje, kai ji pradės suprasti įtariamojo su ja atliktų nusikalstamų veiksmų esmę. Akto aprašomojoje dalyje yra cituojamas I. V. pasakojimas apie šeimą, byloje nagrinėjamą įvykį: „mane, sesę mušdavo ir mama, ir V. - mama su ryzu, V. - su rankomis, su diržu - per nugarą, užpakalį. ...V. labai blogai elgėsi - lįsdavo visur prie manęs - liesdavo papus, nuogus, kokius tris kartus... Taip pat bučiuodavo mano papus ir putę...Vieną kartą mėgino įkišti savo pimpelį man į šikną...Man skaudėdavo pilvą...Savo pimpį rodė daug kartų man ir sesei, tikrai daugiau nei 10 kartų... Vieną kartą buvo mano ranką pridėjęs prie savo pimpio, bet man labai nepatiko, aš staigiai atitraukiau..." Atsakydama į klausimus ir savo iniciatyva I. V. papasakojo situacijas su V. P.: „Vaidą mačiau be drabužių. Daug kartų. Justei rodė pimpelį - žiūrėt sako. Sako: „pažįsti?". Liepė dar pačiulpti: „eikš gi, paliesk". Pačiulpt - reiškia burnon. Juokdamas sakydavo. Sakė: „eikš, paliesk". Kitoj pusėj ežerėlio nusivilko ir nuogas maudėsi. Mes ir Justė ir V.. Nieko daugiau nebuvo. Mes su maudymukais buvom, triusikėliais. Gal tris kartus. Niekas nematė. Sakydavo: „nusirenk". Sakau: „ne". Žinau, buvo vieną kartą taip padaręs. Namuose, lovoj. Mama gėrė pas Bronislavą alų, rūko ten. Namuose buvo V., Justė ir aš. V. buvo lovoj - mamos ir jo. Pavakary. Mes mėtėmės pagalvėm. Buvo linksma. Sakė: „eikš, pačiulpk". Pirma paguldė lovon. Pakvėpint jo kojinę reikėjo. Sako: „gi kvepia". Tai darė, kad būtų jam linksmiau. Sakiau: „fui". Vieną koją pagavo, tada kiša prie veido. Mama sakė: „eik iš čia". Kartais injungė kompaktą, rodė mergas - mamai sakė: „žiūrėk“. Tos mergos lindo prie vyrų ir taip darė, kaip V. mamai. Putų vonioj. Dar liepė, kai mama išeina, sako: „žiūrėk“ - tuos apie mergas liepė žiūrėt, mačiau. Daug kartų. Tuo metu man smarkiai plakdavo širdis. Išsigąsdavau, kad kišo pimpelį. Dar čia nučiulpė kaklą - liko mėlynės. Mama užvilko kaklą su megztiniu. Vieną kartą čiulpė. Mama matė, kad V. rodo tuos filmus. Kai mama ateina, vėl išjungia, tada vėl įjungia. Mamą dar korė V. - nuvilko visiškai nuogą. Pasmaugti norėjo. Kai neklauso, norėjo pasmaugti. Girta buvo. Tėtis mamai kišė „dziundzėn“ pimpelį. Mes miegojom [su sese], bet mačiau. Kai mes užmigom, taip V. taip darydavo. Prabusdavom nuo to pliaukšėjimo. Iš pimpelio gali išbėgti putos - baltos - ant servetėlės. Mama gulėjo. O jis save judino ir tada išbėgo baltos putos. Šluostė savo pimpelį. Pimpelis - su kiaušais, tokio didumo, ilgio. Minkštas, kai priliečiau. Nenorėjau priliest, bet priliečiau, kai buvau maža. Mamai kišo į „dziundzę“, man - šiknon. Sesei -nebeatsimenu. Kai sesė buvo maža, sakė, įkišė pirštą putėn ir judino. J. sakė: „kaip gera dziundzėn“. Kai sesė paaugo, taip nebuvo. Man irgi taip pat - kišdavo pirštą ir laižė pūtę. Labai labai labai skaudėjo. Sakiau, kad skauda. O jis - nieko. Ant pilvo gulėdavau, jis ranką laikė ant nugaros. Suskaičiuot neįmanoma - labai daug kartų. Pimpelį į užpakalį - kai didesnė buvau - pirmą kartą. Švelniai kišė. Jis gulėjo. Aš stovėjau arti jo, įsitraukė lovon ir pimpelį ištraukė. Aš gulėjau ant šono. Nugara į jį buvau. Galvą sukau, ir pamačiau, kad pimpelį ištraukė ir kišė. Aš pabėgau. Nelaikė, todėl pabėgau. Nesmarkiai laikė, ir gerai, tada pabėgau. Jis pakvietė: rėkiau, mama nieko neišgirdo, nes miegojo, labai girta buvo. Savo lovoj miegojo. Labai blogai jaučiuosi, kai kiša. Buvau su drabužiais, tada numovė kelnes. Su rankom numovė. Buvo, kai buvau labai maža". Ekspertės paprašyta pakartoti, kokius veiksmus V. P. atlikęs jos atžvilgiu, I. V. išvardino: „Rodė pimpelį. Rodė filmus su merga. Nučiulpęs kaklą - vieną kartą. D. V. mano koją siurbė kaip su burna. Vieną kartą. Išsižioji ir siurbi. Trumpai. Po to, kai siurbė, buvo mėlynė. Mama sakė: „gal tu durnas". Buvo, kad pirma papus, paskui dziundzę lietė. Papus – skaudžiai (rodo savo krūtinę gniaužydama pirštais.) Kai maža buvau, gal du, gal tris, gal keturis, gal penkis kartus. Nebeatsimenu. Kai buvau maža. Kad kišė pimpelį, atsimenu. Pražiodė burną lietė su savo liežuviu. Spjoviau ir pabėgau. Sakė: „žiūrėk" ir kišė pimpelį putėn“ (1 t., 79-82 b.l.).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-179 matosi, kad J. P. jos atžvilgiu V. P. atliktos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio ji nebuvo konsultuota vaikų psichiatro, objektyviai neįvertinta tuometinė jos psichikos būsena, todėl objektyviai įvertinti J. P. sveikatos (psichikos) sutrikimo masto dėl byloje nagrinėjamo įvykio nėra galimybės. Šiuo metu J. P. yra psichiškai sveika. J. P., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, galėjo (ir gali) teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau ilgainiui jos duodami parodymai gali stokoti tikslumo, detalumo, ji gali nevalingai užmiršti įvykių detales, jas supainioti ir kt. J. P., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį byloje nagrinėjamu laikotarpiu negalėjo (ir šiuo metu negali) suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo (ir negali) tiems veiksmams priešintis. Vėliau J. P. įgijo nesavalaikių, formalių žinių apie intymius santykius, tačiau ir šiuo metu ji negali pilnai suprasti tų veiksmų esmės. J. P. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. J. P. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Remiantis subjektyviais J. P. duomenimis, ji iki šiol bijo įtariamojo. Neabejotina, jog neigiamos įvykių pasekmės J. P. pasireikš ateityje, kai ji pradės suprasti įtariamojo su ja atliktų veiksmų esmę. Nors J. P., atitinkamai jos amžiui bei jos turimoms žinioms (nesupranta įtariamojo veiksmų esmės), gali apibūdinti byloje nagrinėjamas aplinkybes, tačiau toliau jos apklausti nerekomenduojama (pakartotinės apklausos skatina geriau įsiminti byloje nagrinėjamus įvykius, dėl ko ženkliai didėja stiprus psichotraumuojančio įvykių poveikio tikimybė jos psichikai). J. P. nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose, jos parodymai, atsižvelgiant į jos amžių, psichologinius ypatumus, yra realistiški, atitinka jos gyvenimišką patirtį. Akto aprašomojoje dalyje yra cituojamas J. P. pasakojimas apie šeimą, byloje nagrinėjamą įvykį: „man greit bus penki metai...gyvenu su sese I.. M. mokosi Kaune. Mama dabar gyvena viena, jos pavardės nežinau...Tėčio neturiu. Anksčiau gyveno kartu V. P. (tėvas, įtariamasis). Bet jis negeras...Anksčiau su Vaidu žaisdavom slėpynių, gaudynių...Bet jis negeras dėl to, kad mačiau, kaip I. darė į kaklą spuogelius, paskui norėjo juos užtepti su kremu...o mama tuo metu gėrė alų. Jis taip pat bučiavo I. krūtinę, putę...kelis kartus buvo nusimovęs savo kelnes, rodė savo pimpelį ir prašė manęs ir I.s pačiupinėti jo pimpelį... V. mušdavo mus su diržu - per pečius, per užpakalį, mane mušdavo, Indrę mušdavo irgi...“. Atsakydama į klausimus J. P. papasakojo: „V. skaudžiai darydavo. Rankas, kojas, pilvą - liesdavo visur. I. darė taip, o man nedarė. V pimpalas - nuogas, nusirengia, nusisukiau. Anksčiau sako: „pažįsti?". Nesuprantu, kodėl rodė. Per televizorių mačiau nuogų mergų ir vyrų. Vyras kišė pimpelį į užpakalį mergai. Per kasetes mačiau. V. parodo. Mamai pasakiau, kad rodė V. tokį filmą. V. pavadino skundų maišeliu. Mama sakė, kad išjungtų kasetes. Sesei siurbė kaklą (parodo tris vietas sau ant kaklo). Siurbė už tai, kad labai graži. V. sako: „nužudysiu Indrę, mane, mamą“. Labai seniai sakydavo. V. prašė paliesti pimpelį -neklausėm jo. Dažnai rodydavo. M. I. sakė nelįst prie V. I. lindo prie V. - užtat, vėl pridirbs. Vakare sakė taip, iš ryto vėl pradėjo daryt taip. Dieną pradėjo daryt - siurbti. Vakare makaronus valgiau, tai juokėsi. Nesako nieko gražaus man, tik I.. Ir dar nuotrauką rodė - padėta slaptoj vietoj, tada spyriau kojon V. Seniau buvo. Ten buvo žurnalų. Playboy'us. V. norėjo, kad pamatyčiau. Jis blogas - kad siurbė. Ir tada su savo kremu tepė I.. Aš sakiau: „kad nematyčiau siurbeklio“. Aš pati sugalvojau žodį „siurbeklis“. Jis kišė pimpelį I.“ (1 t., 76-78 b.l.).

Teisiamajame posėdyje viena iš teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizes I. V. ir J. P. atlikusių eksperčių – ekspertė V. K. ekspertizių išvadas patvirtino. Ji paaiškino, kad ekspertizių išvados apie tai, kad nenustatytas I. V. ir J. P. polinkis fantazuoti, reiškia, kad abi nukentėjusiosios apie įvykių aplinkybes ir nefantazuoja, jos pasakoja apie iš tikrųjų buvusius įvykius ir pairtus išgyvenimus. Buvo įvertinta tai, kad abi mergaitės kalba joms priimtinais vaikiškais žodžiais, o tai rodo, kad nebuvo jų įkalbėjimo, jos visiškai nevartoja suaugusių terminų, apie įvykius, nutikusius joms, kalba pirmuoju asmeniu, yra nurodomos realios aplinkybės, kurios atitinka tiek vienos, tiek kitos nukentėjusiųjų parodymus, tiek kai kurias reikšmingas bylai aplinkybes, tai, kad mama gerdavo, nebūdavo, nežiūrėdavo, nematydavo, jei pasiskųsdavo, kad nereaguodavo. Nukentėjusios nusikalstamų veikų atliktų jų atžvilgiu laiką sieja su tam tikrais įvykiais – kai ėjo į darželį, kai buvo kažkas išvykęs, bet nenurodo konkretaus laiko - mėnesio, dienos. Ekspertės nuomone, mergaičių pasakojami patirti įvykiai negali būti paremti per televizorių matytais vaizdais. Tai patvirtina ir fizinės sveikatos pokyčiai – po patirtos prievartos I. V. jausdavo skausmus pilvo apačioje, nors jiems nebuvo rasta jokio somatinio organinio pagrindo. Taip pat dėl didelės emocinės įtampos, baimės, ką ji tuo metu išgyveno, atsirado miego sutrikimai. Ekspertės nuomone, abi mergaitės gali atskirti per televizorių matytus vaizdus, tai ką jos matė darant tėvus ir kas vyko su jomis pačiomis, nes visiškai skiriasi pasakojimai, emocinė būsena. Kadangi tai vyko su pačiomis mergaitėmis, jos tapo seksualizuotos, todėl joms viskas, ką matė, pasidarė labai svarbu. Ekspertė akcentavo, kad abiems mergaitėms nustatytos per gausios seksualinės žinios, kas tokio amžiaus vaikams nebūdinga, vaikai to negali išsigalvoti, tai būdinga tik po patirtos seksualinės prievartos. Mano, kad didesnė žala yra padaryta I. V., nes ji daugiau viską prisimena, pradeda daugiau suvokti, skausmingiau į tai emociškai reaguoja, gali turėti daugiau seksualinių problemų ateityje. Tuo tarpu J. P. pasakoja abstrakčiau ir yra tikimybė, kad jai aptariami įvykiai nebus tokia didelė trauma.

Iš bylos matosi, kad mažamečių nukentėjusiųjų motina ir buvusi nuteistojo V. P. sugyventinė R. K. mirė iki šios bylos teisminio nagrinėjimo pradžios, o teisme buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų matosi, kad gyveno su dviem savo dukrom I. V. bei J. P. ir sugyventiniu V. P., kuris buvo J. P. tėvas. R. K. parodė, kad ji nepastebėjo V. P. seksualinio priekabiavimo prie mergaičių, kad sugyventinis būtų jas tvirkinęs, demonstravęs joms lytinius organus, dukros jai nepasakojo. Tačiau 2010 m. rugpjūčio 5 d. ant I. V. kaklo pamatė kraujosruvas, o dukra pasakė, kad tas mėlynes jai padarė V. P., rodydamas kaip vampyrai geria kraują. Daugiau ji dukros I.s nieko neklausinėjo. Kai paklausė V. P., ar normalu į kaklą bučiuoti mažą mergaitę, šis tik atsakė, kad „kas čia tokio?“ Dėl to ji supyko ir liepė V. P. išsikraustyti iš namų. Tai padarė bijodama, kad V. P. tvirkina jos dukrą. Po to V. P. išgėrė įvairių vaistų tablečių, apsinuodijo ir buvo išvežtas į ligoninę. Į jos kaltinimus dėl galimo dukrų tvirkinimo V. P. reagavo abejingai.

Jau mirusi R. K. teisme nebuvo apklausta, o iš jos perskaitytų parodymų matosi, kad ji jokių konkrečių V. P. seksualinio prievartavimo ar mažamečių tvirkinimo veiksmų nepatvirtino. Ji parodė tik apie tokius jai kilusius įtarimus ir tik apie matytas kraujosruvas ant dukros I. V. kaklo. Vis dėlto kiti išnagrinėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad R. K. apie V. P. nusikalstamus veiksmus turėjo žinoti ar bent numanyti, tačiau į tai nereagavo ir pati į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Kitų liudytojų parodymai patvirtina netgi tai, kad R. K. jiems buvo sakiusi, jog greičiau atsisakys savo vaikų, bet išgelbės sugyventinį V. P..

Teisme apklausta liudytoja tyrėja N. K. parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Mergaičių mamą – R. K. ji apklausinėjo ne kartą ir pastebėjo, kad ši kažką nutyli, iš esmės ji gynė V. P.. Mergaičių apklausose dalyvavo močiutė, vaiko teisių apsaugos specialistės, mergaitės buvo apklausinėjamos po vieną. Formuluojant kaltinimus V. P. ir nustatant nusikalstamų veikų padarymo laiką buvo imtas laikotarpis, kada mergaitės lankė darželį, nes dėl savo jauno amžiaus negalėdavo susivokti laike, aptariamų įvykių laiką jos siejo su darželio lankymu. Liudytojos nuomone, mergaičių vartojamos frazės, susijusios su seksualiniu gyvenimu ir tokių dalykų to nematęs vaikas negalėtų išgalvoti. Jos minėjo, kad mamai viskas buvo žinoma, tačiau jai pasiskundus jos sulaukdavo tik priekaištų. Tuo tarpu apklausinėjant jų mamą R. K., ši viską neigė, sakydama, kad bet kuriuo atveju ji stengsis padėti išvengti bausmės V. P.. Apklausų metų R. K. jai sakė, kad geriau atsisakys vaikų, bet V. P. „ištrauks iš kalėjimo“. N. K. teigimu, skirtingai nei nurodo V. P., mergaitės matyti tėvų santykiavimo ar televizoriuje rodomų vaizdų per kambarį skiriančią užuolaidą negalėjo, nes ji nepersišviečia. Peržiūrėjus iš jo gyvenamosios vietos paimtus vaizdo įrašus, žurnalus, matyti scenos, apie kokias pasakojo mergaitės. Be to, buvo atkreiptas dėmesys ir į mergaičių piešinius, kuriuose jos atvaizduodavo vyrą su uodega, kuri panaši į lytinį organą.

Tyrėjos N. K. parodymai patvirtina, kad mažamečių nukentėjusiųjų motina jai žinomų aplinkybių apie V. P. nusikalstamus veiksmus nenurodė sąmoningai ir jos tikslas buvo bet kokiu būdu padėti V. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, N. K. parodymai dar kartą patvirtino teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizių išvadas ir ekspertės V. K. paaiškinimus apie tai, kad mažametės nukentėjusiosios apklausų metu kalbėjo tiesą ir nieko neišsigalvojo. Tyrėjos parodymai paaiškina ir tai, kaip pranešimuose apie įtarimus bei pareikštuose V. P. kaltinimuose buvo nustatytas ir nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis.

Teisme apklausta liudytoja mažamečių nukentėjusiųjų atstove pripažinta V. M. parodė, kad jos mirusios dukros R. K. sugyventinio V. P. elgesys su jos anūkėmis I. V. ir J. P. jau kurį laiką jai kėlė įtarimų, apie tai ji buvo užsiminusi ir dukrai, tačiau pastaroji jos neklausydavo. Praeitų metų vasaros pradžioje pas I. V. ant kaklo pamačiusi kraujosruvą ji ėmė klausinėti I. V., kas atsitiko. Anūkė J. P. papasakojo, kad kaltinamasis pasisodindavo I. V. ant kelių ir liepdavo žiūrėti pornografinius filmus, tą patvirtino ir I. V.. Kadangi buvo išeiginė diena ir nebuvo kur kreiptis, dukra su sugyventiniu anūkes parsivežė namo. Kitą dieną po I. V. skambučio, kuriuo ji prašė ją su seserimi pasiimti, ji nuvažiavo į dukros namus ir girdėjo kaip dukra R. K. išgėrusi šaukė ant V. P. „pedofilas“. Tačiau jau po poros dienų, paskambinusi liepė savo dukrai I. V. nieko nekalbėti. Kreipdamasi į policiją ji žinojo, kad su anūke I. V. buvo santykiauta analiniu būdu. Nukentėjusiųjų atstovė patvirtino, kad mergaitės, duodamos parodymus policijos tyrėjai, dar labiau atsivėrė ir papasakojo tokių dalykų, apie kuriuos ji net neįtarė. Mergaitės pas tyrėją buvo apklausinėjamos atskirai, kai apklausdavo vieną mergaitę, kita laukdavo už durų. Iš mergaičių pasakojimų ji suprato, kad V. P. veiksmai, apie kokius pasakojo mergaitės, buvo nevienkartiniai, tęsėsi ilgą laiką. Ji kraujosruvas ant I. V. kaklo matė du kartus – rugpjūčio mėn. 5 d. ir prieš tris mėnesius iki to. Liudytoja parodė, kad ji nuo pat pradžių prašė dukros eiti į policiją ir viską papasakoti, tačiau ši atsisakydavo teigdama, kad bijo dėl I. V. gyvybės, nes V. P. grasino ją nužudyti. Iš mergaičių pasakojimų buvo galima suprasti, kad joms yra viskas žinoma apie lytinį gyvenimą. Jos pasakodavo kaip V. P. kišo savo lytinį organą į I. V. užpakaliuką, kaip liesdavo J. P., liepdavo čiulpti lytinį organą. Ji pastebėjo pokyčių anūkių elgesyje, abi tapo nervingos, bijojo grįžti namo.

Liudytoja M. K. teisme parodė, kad yra nukentėjusiųjų sesuo. V. P. pažįsta, nes jis keletą metų gyveno su jos mama. Ji gyveno atskirai pas senelius M. Liudytoja patvirtino, kad yra mačiusi kraujosruvas ant sesers I. V. kaklo, o taip pat, kad tarp jos ir motinos buvo pokalbis, kad negalima palikti vienos I. V. su nuteistuoju. Ji pati jausdavosi nejaukiai nuo gašlių V. P. žvilgsnių į ją ir užuominų apie seksą. Jai ir močiutei I. V. papasakojo, kad V. P. liepdavo žiūrėti pornografinius filmus, kad liesdavo jos intymias vietas, liepdavo jai ir mažajai seseriai J. P. liesti jo lytinį organą ir pats jas liesdavo. I. pasakojo ir apie tai, kad V. P. jai „kišo į užpakaliuką“. Iš mergaičių kalbų suprato, kad tai truko pakankamai ilgą laiką. Iš mamos – R. K. kalbų ji suprato, kad mama žinojo apie V. P. elgesį su mergaitėmis, nes po jo suėmimo ji užsiminė, kad nuteistasis jų „dar neišprievartavo“. Ji pati iš V. P. yra girdėjusi, kaip jis apie savo dukrą J. P. sakė, kad ši užaugs „seksova dukra“.

Liudytojas J. M. teisme parodė, kad jis dėl anūkių susirūpino, kai pastebėjo ant I. V. kaklo kraujosruvas ir dukra R. K. papasakojo, kad žaidimo metu tai padarė jos sugyventinis V. P.. Vėliau mergaitės išsitarė, kad sėdėdavo V. P. ant kelių, žiūrėdavo pornografinius filmus, šis liesdavo jas. J. P. labai pergyveno, nes kaltinamasis labiau skriaudė seserį. Liudytojas patvirtino, kad paskutiniu metu R. K. jam skambino, užsimindavo, kad buvo skriaudžiami vaikai, klausė kaip jie važiuos į teismą, kad nenori su Paršoniais kartu važiuoti. Kai po dukros skambučio jie nuvažiavo paimti mergaičių, jis girdėjo, kaip Rasa šaukė, kad buvęs vyras buvo alkoholikas, o naujasis – pedofilas, tačiau V. į tai tepasakė „o kas čia tokio“. Po išeiginių jie nuvažiavo į prokuratūrą ir parašė pareiškimą.

Liudytoja Ž. B. teisme parodė, kad jai dirbant parduotuvėje užėjo pažįstama R. K. su dukra I. V. ir verkdama, būdama neblaivi parodė ant dukros kaklo kraujosruvas, teigdama, kad tai žaisdamas padarė V. P. ir ji dabar priversta dangstyti dukros kaklą.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji buvo I. V. priešmokyklinės grupės auklėtoja nuo 2010 rugsėjo per visus metus iki 2011 gegužės mėn. Liudytojos nuomone, mergaitė nėra linkusi meluoti ar fantazuoti. Sužalojimų ant mergaitės kūno ji nepastebėjusi, o ir mergaitė niekuo nesiskundė.

Liudytoja S. Z. parodė, kad ji dirba darželyje ir abi mergaitės buvo jos auklėtinės, abi darželį pradėjo lankyti 2010-01-11. I. V. ji apibūdino kaip uždaresnę ir užsispyrusią, o J. P. buvo švelni, draugiška, atvira, lepi, lengviau bendraujanti. Mergaitės nepasakodavo apie tėvus, nepastebėjo, kad vengtų vieno iš tėvų. Mergaitės nebuvo linkusios fantazuoti, gyvenimiškų situacijų neišsigalvodavo.

Liudytoja L. G. teisme parodė, kad gyveno V. P. kaimynystėje. Šis gyveno su R. K. ir dviem mergaitėmis. Liudytoja V. P. apibūdino kaip darbštų, nevartojantį alkoholio ir besirūpinantį šeima. Tačiau liudytoja parodė, kad po to, kai V. P. buvo išvežtas į ligoninę, apie kaltinimus jam dėl seksualinio prievartavimo sužinojo iš R. K.. Ši papasakojo, kad pareiškimą dėl vaikų tvirkinimo parašė jos motina, kuri pasiėmė mergaites dėl pinigų. Tos pačios apklausos metu L. G. parodė ir apie tai, jog jai girdint R. K. pasakė, kad išvadino V. P. pedofilu. Apie pedofiliją R. K. plačiau nekalbėdavo, nes jai tai buvo skaudi tema.

Iš prie bylos pridėtų nukentėjusiųjų gimimo liudijimų matosi, kad J. P. gimusi 2006 m. gruodžio 17 d., o I. V. gimusi 2004 m. sausio 21 d., abi nukentėjusiosios kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo ir šiuo metu tebėra mažametės.

2011 m. rugpjūčio 10 d. pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G230/11(14) patvirtina, kad I. V. padarytos kraujosruvos pažandžių srityse ir kakle, įdrėskimai krūtinėje. Kraujosruvos galėjo būti padarytos čiulpiant odą, apie 2-5 paras iki apžiūros. Įdrėskimai padaryti kietais, bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais daiktais, prieš 2-5 paras iki apžiūros. I. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad I. V. kojų ir ginekologinė apžiūra neatlikta jai ir jos senelei nesutikus.

Iš 2011-09-14 specialisto išvados Nr. G 295/11(08) matosi, kad remiantis I. V. medicininės dokumentacijos duomenimis, apžiūrėjimo 2011-08-18 metu jos lytiniuose organuose ir aplinkinėse srityse sužalojimų nerasta, mergystės plėvė nepažeista, išeinamoji anga be matomų pakitimų.

Iš 2011-08-10 specialisto išvados Nr. G 229/11 (14) matosi, kad J. P. atsisakė nusirengti ir būti apžiūrima. Senelė bandė įkalbėti, bet ji nesutiko. Matomose kūno dalyse sužalojimų nėra. J. P. apžiūra neatlikta jai ir jos senelei nesutikus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matosi, kad įvykio vieta yra Utenos m., Vyžuonų mstl., Šilo g. 13 namo dalyje, kurioje gyveno nukentėjusiosios su savo mama R. K. ir V. P.. Patalpos dalis, kurioje stovi televizorius ir sofa, nuo kitos patalpos dalies, kurioje yra lovos, dalinai atskirta spinta ir neperšviečiamo audinio užuolaida.

2011-08-30 kratos metu iš V. P. gyvenamosios vietos buvo rasta ir paimta : 50 žurnalų „Playboy“, „Tik vyrams“, „Intymios paslaptys“, „Tik vyrams biblioteka“, „Tik vyrams kolekcija“, 17 vienetų kompaktinių plokštelių, 3 sąsiuviniai.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2011-11-21 ekspertizės aktas Nr. EA-48 patvirtina, kad filmuose „Planet of the Babes“, „Eager to Please“, „B. J. City 5“, „S. G. in 69 Seconds“, „Slick II Trained and Drained“, „Lipstick“, „J. B.“ , „Trasgredire“, „Les A. E.“, „H. G. 1“, „Beautiful“, „Bzykaj z Nami“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas, svetimkūnių kišimas į makštį ir analinę angą ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas, šiuose filmuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio.

Iš to, kas buvo išdėstyta matosi, kad nuteistojo V. P. artimų asmenų parodymai atspindi tik niekuo nepagrįstą subjektyvią nuomonę dėl kaltinimų V. P. nepagrįstumo. Be to, šiuose parodymuose faktiškai nenurodomos ir jokios nuteistąjį teisinančios aplinkybės. Kitų liudytojų parodymai apie matytas kraujosruvas ant I. V. kaklo, apie nepastebėtą abiejų nukentėjusiųjų polinkį meluoti ar fantazuoti, apie tai, kad pati nukentėjusiųjų motina yra vadinusi V. P. pedofilu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertinti kaip nors ir netiesioginiai, tačiau V. P. kaltę patvirtinantys įrodymai.

Vis dėlto pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, iš tikrųjų yra mažamečių I. V. ir J. P. parodymai. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad šie parodymai nekonkretūs, nenuoseklūs ir netgi prieštaringi, teisėjų kolegija atmeta. Mažamečių I. V. ir J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, jau buvo išsamiai išdėstyti ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo, ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose. Galima sutikti su apelianto argumentais dėl to, kad I. V. ir J. P., pasakodamos apie V. P. seksualinius veiksmus jų atžvilgiu, nesugebėjo tiksliai nurodyti prieš jas naudotos seksualinės prievartos laikotarpio, taip pat ir tiksliau nurodyti tvirkinimo ir kitų nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusiosios pačios negalėjo ir įvertinti, kurie V. P. veiksmai buvo jo lytinės aistros tenkinimas, seksualinis prievartavimas, tvirkinamieji ar kitokio pobūdžio veiksmai. Tačiau visa tai paaiškinama tuo, kad šioje byloje nukentėjusiosios buvo labai jaunos, I. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo tik 6 metų, o J. P. tik 4 metų amžiaus. Būtent tuo ir paaiškinama, kad seksualinės prievartos laikotarpį nukentėjusiosios siejo tik su tam tikrais kitaistais jų gyvenimo įvykiais. Liudytoja apklausta tyrėja N. K. teisme kaip tik ir parodė, kad V. P. padarytų nusikalstamų veikų laikotarpis buvo nustatytas pagal I. V. ir J. P. darželio lankymo laikotarpį. Iš I. V. ir J. P. parodymų apie konkrečius V. P. veiksmus matosi, kad nukentėjusiosios apie viską papasakojo vaikiškais žodžiais ir tai natūralu vėlgi įvertinus jų amžių. Tačiau pažymėtina tai, kad ir tokie jų parodymai yra pakankamai informatyvūs, todėl iš to, ką parodė mažametės, kolegijos nuomone, tikrai galima spręsti apie V. P. seksualinių veiksmų pobūdį, taip pat pagal tuos mažamečių parodymus galima spręsti ir apie nuteistojo veiksmų teisinį kvalifikavimą. Mažamečių I. V. ir J. P. parodymuose iš tikrųjų yra kai kurių prieštaravimų, tačiau jie, kolegijos nuomone, nėra nei ženklūs, nei esminiai. Priešingai, iš to, ką parodė abi mažametės apie V. P. veiksmus jų abiejų atžvilgiu, galima padaryti pagrįstą išvadą, kad I. V. ir J. P. parodymai vieni kitus tik papildo. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors itin jauno amžiaus nukentėjusiųjų parodymai, vaikiški jų pasakojimai galbūt stokoja didesnio konkretumo, tačiau dėl tos pačios priežasties tikrai nekyla abejonių dėl jų parodymų patikimumo. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizių išvadose nurodyta, kad mažametėms I. V. ir J. P. nenustatytas nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti. Ir šių ekspertizių išvados, ir ekspertės psichiatrės paaiškinimai teisme patvirtina, kad abi mažametės apklausų metu ir nemelavo, ir nefantazavo, o jų pačių vaikiškais žodžiais papasakoti įvykiai ir patirti asmeniniai išgyvenimai negalėjo būti paveikti kitų asmenų poveikiu ar galimu įkalbėjimu. Nors medicininių apžiūrų duomenys patys savaime mažamečių išžaginimo ar seksualinio prievartavimo (ypač analiniu būdu) nepatvirtina, tačiau tai ir nepaneigia nei nukentėjusiųjų seksualinio prievartavimo, nei jų tvirkinimo. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad ant I. V. kaklo tikrai buvo rastos kraujosruvos. Medicininiai duomenys, apie kuriuos nurodoma teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte, t.y. I. V. skundimasis pilvo skausmais, kartumu burnoje, jai diagnozuoti funkciniai virškinimo sutrikimai, pilvo diegliai, o kartu ir įtampos bei nerimo sindromas, nors ir netiesiogiai, bet irgi patvirtina, kad I. V. buvo patyrusi seksualinę prievartą ir kad buvo prievartaujama analiniu būdu.

Tuo tarpu pagal BK 153 str. atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystimąsi. Pagal BK 153 str. kvalifikuojami seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo, masturbacijos atlikimas mažamečio akivaizdoje, amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir panašiai, taip pat ir pornografijos demonstravimas mažamečiams. Tame pačiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 išaiškinta, kad teismai turi atriboti lytinės aistros su mažamečiu tenkinimą, numatytą BK 150 str. 4 d., nuo mažamečio tvirkinimo, numatyto BK 153 str. Teismų dėmesys atkreiptas į tai, kad BK 153 str. nenumatyta nei fizinio smurto, nei grasinimų, nei kitokios prievartos panaudojimo prieš mažametį. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis: demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį masturbuojant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir panašiai.

Šioje byloje teismas padarė išvadą, kad V. P. nevienkartiniais veiksmais seksualiai prievartavo abi mažametes I. V. ir J. P.. V. P. veikos kaip atskiros tęstinės nusikalstamos veikos atskirai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo kvalifikuotos pagal BK 150 str. 4 d. Tačiau šioje dalyje kai kurios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad V. P. nenustatytą skaičių kartų seksualiai prievartavo mažametę I. V. grasindamas nužudyti, jei nepaklus ar kam nors praneš, t.y. grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas jos bejėgiška dėl mažametystės būkle, t.y. negalėjimu dėl amžiaus suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, su ja tenkino savo lytinę aistrą analiniu, oraliniu (dėl techninės klaidos du kartus nurodytas žodis analiniu) bei kitokio fizinio sąlyčio būdu: paėmęs I. V. ranką ja lietė savo lytinį organą, kišo savo lytinį organą jai į analinę angą, lietė rankomis jos krūtinę, lietė rankomis bei bučiavo ir laižė jos lytinius organus, kišo į juos savo rankų pirštus, taip pat liepė ranka jį masturbuoti, liepė čiulpti jo lytinį organą. Nors teismas padarė išvadą, kad V. P. seksualiai prievartavo I. V. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t.y. grasindamas nužudyti, jei nepaklus ar kam nors praneš, taip pat padarė išvadą, kad nuteistasis tenkino savo lytinę aistrą su I. V. ir oraliniu būdu, šios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nukentėjusiosios I. V. parodymai jau buvo išsamiai išdėstyti bei aptarti. Iš perskaitytų I. V. parodymų, duotų pirmosios apklausos metu tyrėjai, matosi, kad mažametė tikrai nurodė apie V. P. grasinimus. Tačiau apie juos ji papasakojo taip: „Jis sakė, jei kam nors pasakysiu, ką jis daro, tai man bus galas. Dar jis sakė, kad užmuš mane, mamą, močiutę. Grasino, sakė, jei pasakysi, nužudysiu. Aš niekam nepasakojau, nes bijojau, kad V. gali nužudyti mane arba mamą, arba močiutę.“ Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos I. V. apie grasinimus parodė taip: „Aš jo bijau, nes jis kišo man pimpelį ir kad manęs nenužudytų. Jis sako, kad mus visas tris nužudys, aš to negirdėjau, kad taip V. sakė, žaidžiau per telefoną žaidimą.“ Iš teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto matosi, kad ekspertams apie V. P. grasinimus I. V. papasakojo taip: „sakiau mamai apie tai. V. sakė, kad viską išneš – kad pasakiau mamai. Jis girdėjo už durų. Išneš teliką ir nebebus. Sako, nužudysiu dar.“ Kita nukentėjusioji J. P. jos apklausų metu apie kokius nors V. P. grasinimus nei jai pačiai, nei I. V. nieko neparodė. Liudytoja V. M. teisme parodė, kad I. V. jai sakė, jog V. žadėjo ją užmušti, daugiau apie grasinimus liudytoja nieko neparodė.

Kokiais įrodymais pagrindė išvadą, kad V. P. seksualiai prievartavo I. V. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, nuosprendyje neišdėstė ir pats teismas. Pažymėtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas netgi nenurodė apie grasinimą panaudoti fizinį smurtą tuoj pat. Tuo tarpu iš to, ką parodė I. V., matosi, kad V. P. žodžiu jai grasindavo ne prieš lytinės aistros tenkinimo veiksmų atlikimą ir ne jų metu, o tik vėliau. Iš I. V. parodymų matosi, kad tik vėliau, kai ji apie nuteistojo veiksmus papasakodavo motinai, o nuteistasis apie tai sužinodavo, taip pat kitais atvejais, tačiau irgi po seksualinės prievartos veiksmų atlikimo, žodžiu grasindavo mažametei, kad ji apie V. P. veiksmus niekam nepasakotų. Tokie grasinimai nebuvo panaudoti nukentėjusiosios pasipriešinimui įveikti, laiko požiūriu jie vyko jau po lytinės aistros tenkinimo veiksmų atlikimo, todėl jie seksualinio prievartavimo požymiu negali būti laikomi.