- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- II-1565-331/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Nukentėjusysis
- A. A.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios A. A. skundą dėl Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo policijos komisariato (toliau ? Vilniaus m. VPK 5-asis PK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. VPK 5-asis PK įgaliotasis pareigūnas 2008 m. birželio 18 d. M. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2008 m. birželio 18 d. apie 20 val. Vilniuje, Vinciūniškių sodų (šalia S/b Briedis vartų), neužtikrino, kad jai priklausantis šuo nekels grėsmės žmonių sveikatai, tuo savo veiksmais pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr. I-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 13 p., 18 p., o už tai yra numatyta atsakomybė LR ATPK 110 str. 5 d. (b. l. 18?19).
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus m. VPK 5-asis PK įgaliotasis pareigūnas 2008 m. birželio 26 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 straipsnio 5 dalies padarymą skyrė 500 Lt baudą be šuns konfiskavimo(b. l. 7).
Šalies argumentai
Nukentėjusioji A. A. pateikė skundą (b.l. 2?4) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo pakeisti 2008 m. birželio 26 d. nutarimą. Paaiškino, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, o paskirta minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda yra nepagrįsta dėl savo švelnumo. Priimant nutarimą dėl M. J. nubaudimo pagal ATPK 110 str. 5 d. įrodymai ne tik nebuvo vertinami, kurie buvo byloje, bet net nebuvo leidžiama jų pateikti, buvo atsisakoma priimti rašytinius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Kokiu pagrindu M. J. skirta minimali ir tik viena iš nuobaudų jokių motyvų nutarime nėra nurodyta. Vienas argumentas, kad pažeidėja gailisi yra nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis, nes M. J. nei prisipažino, kad ją ir jos dukrą apkandžiojo du šunys. Atvirkščiai ? duodama melagingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes trukdė tyrimui bei nori išvengti atsakomybės už visus neteisėtus veiksmus. Nuo M. J. dviejų šunų sveikata buvo sužalota dviems asmenims, nutarime, kad sužalotas mažametis vaikas, nėra duomenų. Tiek vaikui, tiek jai sveikata buvo sužalota ne tik fiziškai, bet patyrė ir psichologinę traumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, nukentėjusioji ir institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas .
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. I-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 13 punktas numato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, higienos reikalavimų, nesužeis kitų gyvūnų. Tų pačių taisyklių 18 punkte nustatyta, kad viešosiose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Pagal ATPK 110 str. 5 d. gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai ar turtui užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 18?19), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 26), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas ir jos prisipažinimas (b. l. 28?29) bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji 2008 m. birželio 18 d. apie 20 val. Vilniuje, Vinciūniškių sodų (šalia S/b Briedis vartų), neužtikrino, kad jai priklausantis šuo nekels grėsmės žmonių sveikatai (vedžiojamas šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio, apkandžiojo vaikui kojas). Šiais veiksmais ji pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-07-26 sprendimu Nr. I-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 13 p., 18 p. reikalavimus. Teismas daro išvadą, kad jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį ir pagrįstai paskirta nuobauda.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.
Nukentėjusioji A. A. nesutinka su paskirta administracine nuobauda ir mano, kad ji yra nepagrįsta dėl savo švelnumo. Taigi teismui svarbu išsiaiškinti, ar šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pažeistos administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis įtvirtina bendruosius administracinių nuobaudų tikslus: administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi siekti, kad pažeidėjui paskirta nuobauda optimaliai atitiktų įstatyminius savo, kaip atsakomybės priemonės, tikslus.
ATPK 30 straipsnis nustato bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles ir reikalauja, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą būtų skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas ATPK 31 ir 32 straipsnyje.
ATPK 30² str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
M. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalies padarymą skirta minimali įstatymu nustatyta nuobauda.
Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, teisės aktų normas, reglamentuojančias baudų skyrimą, bei patį tą faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama M. J. pažeidimą pripažino ir dėl jo gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nė karto nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn, nustačius lengvinančias aplinkybes Vilniaus m. VPK 5-asis PK priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, paskirta nuobauda atitinka baudų skyrimo taisykles, todėl nėra pagrindo paskirtos nuobaudos keisti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teismas
nutarė:
palikti Vilniaus m. VPK 5-asis PK įgaliotojo pareigūno 2008-06-26 nutarimą nepakeistą ir A. A. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.