Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-2362-860/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
2-2362-860/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01223-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE
Atsakovas
UAB „Baltijos realizacijos centras“
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2362-860/2014Teisminio proceso Nr.2-52-3-01223-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 44.5.2.17; 73.1; 99.5; 99.7; 113.1; 116.4.
VILNIAUS RAJONO PYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant ieškovo atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ 645,50 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 8-10).

Ieškinyje (ir vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 32 - 33)) nurodė, kad 2014-03-07 Vilniuje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) Įvykio kaltininku pripažintas T. G., vairavęs UAB „Baltijos realizacijos centrui“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį. Kreditorius išsiuntė skolininkui 2014-03-14 kvietimą,- prašant pateikti nurodytą informaciją apie įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiūrai, bet skolininkas nebendradarbiavo ir prašomos informacijos nesuteikė. Skolininkas atsisakė pateikti transporto priemonę apžiūrai, nuotraukų nepateikė, įvykio aplinkybių nenurodė, kitaip sakant, tyčia ignoravo įstatyminę prievolę bendradarbiauti su kreditoriumi. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 3 227 Lt draudimo išmoką, dėl minėto automobilio apgadinimo. Transporto priemonės valdytojas, atsakovas ieškovui išmokėtos draudimo išmokos geranoriškai negrąžino. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., 22 str. 2 d., Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 p. draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos sumokėtą dalį sumos grąžintų apdraustos transporto priemonės valdytojas, nevykdęs ar netinkamai vykdęs šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidinęs žalą dėl savo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė pareigos laiku pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas ir vėliau nevykdė ieškovo prašymo per 3 darbo dienas pateikti transporto priemonę apžiūrai, neužpildė pranešimo apie eismo įvykį formą, pateikti formoje reikalaujamų dokumentų kopijas bei įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukas. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė taisyklėse nustatytas pareigas. Atsakovo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Nepranešimo apie eismo įvykį ir draudiminio įvykio nesieja ir negali sieti tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo elgesys po eismo įvykio suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Pažymi, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, draudimo kompanijos teisė reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sietina tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimą į ieškovės prašymus ir paaiškinimus, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 26-27, 35-36).

Atsiliepimuose nurodo, kad automobilis yra draustas Kasko draudimu, todėl po eismo įvykio visa dokumentacija apie eismo įvykį, kartu automobilio dokumentai buvo pateiktas servisui. Dėl šių priežasčių neturėjo galimybės pateikti įvykio deklaracijos per įstatymo nustatytą terminą. Eismo įvykio metu padaryta žala nėra labai didelė, ieškovas gavo informaciją apie draudimo įvykį iš Kasko draudimu automobilį apdraudusios bendrovės. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių abejoti, kad atsakovo veiksmai kaip nors būtų įtakoję draudiko pareigą išmokėti išmoką, ar būtų pakeitę jos dydį. Mano, jog draudimo įmonė neprarado galimybės ištirti per eismo įvykį padarytos žalos ar kitų reikalingų aplinkybių. Be to draudimo bendrovei visi reikalingi dokumentai: automobilio registracijos dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, techninės apžiūros talonas bei eismo įvykio deklaracija pateikti elektroniniu paštu. Todėl, atsakovės nuomone, teismas turėtų pripažinti, kad atsakovė nepranešė ieškovui apie autoįvykį dėl svarbių priežasčių, o ieškovas neįrodė, kad šis nepranešimas kaip nors įtakojo ieškovo pareigai sumokėti draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad atsakovui neinformavus ieškovo apie eismo įvykį, ieškovas 2014-03-14 kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti reikiamus duomenis bei dokumentus, transporto priemonę apžiūrai, atsakovas transporto priemonės nepateikė, todėl ieškovas neteko galimybės objektyviai įvertinti eismo įvykio aplinkybių, atsakomybės pasiskirstymo pagal automobilių apgadinimo suderinamumą ir realaus žalos dydžio. Nustatant žalos dydį vadovavosi tik nukentėjusiojo transporto priemonės apžiūra. Draudikas privalo draudimo išmoką išmokėti nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įvykdė savo įstatymines pareigas, ar ne. Į klausimą, ar išmokėta išmoka būtų mažesnė, šiuo metu atsakyti jau nebėra galimybės. Be to, atsakovas nenurodė jokios lengvinančios aplinkybės, kodėl neįvykdė įstatymo imperatyvo, todėl vadovaujantis LAT praktika, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė specializuojasi automobilių versle ir jos veikla susijusi su transporto paslaugomis, transporto priemonių pardavimu, jai turi būti žinoma šios draudimo rūšies tikslas ir ypatumai ir galimi teisiniai padariniai bei atsakomybė už įstatymų nevykdymą, todėl prašo priteisti iš atsakovės maksimalią sumą, t.y. 20 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovas pateikė tik deklaraciją, vairuotojo pažymėjimą, techninės apžiūros dokumentą, šie dokumentai svarbūs tik sprendžiant regreso dydį. Pateikdami šiuos dokumentus jie apsisaugojo nuo 100 proc. regreso. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė vėliau būtų atvežusi automobilį apžiūrai, ar ne, jie būtų kreipęsi dėl dalies išmokos grąžinimo, nes įstatymas buvo pažeistas, nukentėjusysis neteko galimybės operatyviai gauti išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl atsakovo ir jo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai. 2014-09-19 teisme registruotas atsakovės atstovo adv. L. Ž. prašymas atidėti teismo posėdį, nes atsakovas 2014-09-18, t. y. teismo posėdžio dieną, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato L. Ž. kontoros advokatu L. Ž., kuriam reikia susipažinti su bylos medžiaga bei tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.

Pažymėtina, kad bylos šalis, kuri ketina asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, gavusi teismo šaukimą ar pranešimą, turi atvykti į teismo posėdį numatytu laiku, o jei šalis pageidauja vesti bylą per atstovą – privalo pasirūpinti atstovavimu (CPK 51 str. 1, 2 d.). Tačiau ieškovo teisė turėti atstovą negali varžyti kitų proceso dalyvių teisių į greitą bylos išnagrinėjimą, negali būti priežastimi bylos vilkinimui. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1564/2009, 2011 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-117/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-352/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nėra argumentuotas ir pagrįstas, jame nenurodytos aplinkybės bei nepateikti įrodymai, kokios priežastys lėmė, kad teisinių paslaugų sutartis sudaryta tik paskutinę dieną prieš posėdį; atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui apie teismo posėdį buvo žinoma dar 2014 m. liepos mėnesį, tad neaišku, kodėl per tokį ilgą laiko tarpą atsakovas negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, t.y. pasirinkti atstovą, kuris galėtų laiku susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti numatytame teismo pasėdyje ir pan. Nesant minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu kitų proceso dalyvių atžvilgiu, vilkinančiu procesą, t.y. veikiančiu prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.); tas pats pasakytina ir apie atsakovo atstovą, kai jis teismo posėdžio dienos metu sudaro atstovavimo sutartį ir tuo pagrindu prašo atidėti bylos nagrinėjimą, toks atstovo elgesys yra netinkamas. Be to, prašymas teismui pateiktas ne per teismo raštinę, kaip tai numatyta viešai skelbiamose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Vilniaus rajono apylinkės teisme taisyklėse http://www.vat.lt/lt/vilniaus-raj.-apylinkes/asmenu-aptarnavimas_147.html ir ne LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, o teisėjui elektroniniu paštu, t.y. nesilaikant teismuose taikomų taisyklių, todėl su prašymu susipažinta tik 2014-09-19, išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina, kad teisėjas privalo prieš teismo posėdį patikrinti, ar joje nėra registruota naujų prašymų, t. y. duomenis LITEKO sistemoje, tačiau neprivalo patikrinti savo elektroninio pašto; teisėjo elektroninis paštas nėra skirtas gauti konkrečiose bylose procesinius dokumentus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad atsakovo atstovo prašymas atidėti teismo posėdį nėra argumentuotas ir pagrįstas, tokiu prašymu nepagrįstai veikiama prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, jis skirtas vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl atmestinas. Pripažintina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl ieškovui prašant, byla nagrinėtina iš esmės atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Dėl ginčo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ir atsakovė UAB „Baltijos Realizacijos centras“ 2014-03-05 sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nuo 2014-03-06 iki 2014-03-05 (b.l. 22). 2014-03-17 Eismo įvykio deklaracijoje, eismo įvykio kaltininku nurodytas (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. G., kuris parašu patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą ir nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl blogo matomumo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas S. L. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) (v. n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Dėl trečiajam asmeniui autoavarijos metu padarytos žalos turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė, nustatyta ir nukentėjusiajam asmeniui išmokėta 3 227 Lt draudimo išmoka (b.l. 11, 15-20, 23). Ieškovas 2014-03-14 išsiuntė atsakovei pretenziją, kurioje informavo atsakovę apie įstatymo pažeidimus ir prašė atsakovę kuo skubiau pranešti apie eismo įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiūrai bei turimą eismo įvykio deklaracijos egzempliorių (b.l. 21). Pažymėtina, kad atsakovas vėliau kai kuriuos duomenis pateikė, tačiau transporto priemonės apžiūrai nepateikė. Ieškovas 2014-03-30 išsiuntė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė dėl įstatymo pažeidimo ir prievolės nevykdymo, privalo ieškovui atlyginti 20 proc. draudimo išmokos, t.y. 645,40 Lt (b.l. 13).

Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas, privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jos dalį grąžintų apdraustos transporto priemonės valdytojas, jeigu jis nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punkte įtvirtinta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas, kaip draudėjas, netinkamai vykdė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 2 dalyje ir draudimo sutarties 6 punkte nustatytas pareigas, laiku ir tinkamai nepranešė atsakovui apie eismo įvykį, nepateikė draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų, transporto priemonės apžiūrai; taip pat vėliau nevykdė ieškovo kvietime suformuluoto prašymo per 3 darbo dienas pateikti transporto priemonę apžiūrai. Tokiu atveju, minėta, teisės aktai suteikia ieškovui teisę reikalauti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Vertinant, ar ieškovo reikalaujama max. 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos suma yra pagrįsta be kita ko svarbios šios aplinkybės. Visų pirma, minėta, atsakovas ne tik kad laiku nepranešė apie eismo įvykį ir nepateikė reikalingų dokumentų bei transporto priemonės apžiūrai, bet jis ir vėliau nevykdė ieškovo kvietime suformuluoto prašymo per 3 darbo dienas pateikti transporto priemonę apžiūrai ir kt. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad nepateikus transporto priemonės apžiūrai, ieškovas neteko galimybės nustatyti abiejų transporto priemonių sugadinimų suderinamumą, ar nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas būtent šio įvykio metu, ar buvo apgadintos būtent tos automobilio dalys dėl kurių paskaičiuota žala, ar automobilis iki apgadinimų buvo tokios būklės, kuri buvo vertinama nustatant žalą, ar tinkamai užfiksuotos autoįvykio aplinkybės ir kt.; tokiu atveju ieškovas prarado ir galimybę pastebėti, ar nebuvo sukčiaujama. Antra, atsakovo veikla susijusi su automobilių verslu, jų pardavimu, t.y. atsakovas šioje srityje yra profesionalas, todėl atsakovui yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Trečia, atsakovo nuomone teismas turėtų pripažinti, kad jis nepranešė ieškovui apie autoįvykį dėl svarbių priežasčių, t.y. automobilis yra draustas kasko, tad po eismo įvykio visa dokumentacija (kartu automobilio dokumentai) buvo pateikta servisui. Tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Pirmiausia atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šias nurodytas aplinkybes. Antra vertus, šios aplinkybės niekaip negalėjo atsakovui sutrukdyti pranešti laiku draudikui apie eismo įvykį; o vėliau pateikti draudikui jo prašomus dokumentus ir transporto priemonę apžiūrai. Pagal bylos duomenis teismas vertina, kad atsakovas iš esmės nebendradarbiavo su draudiku, jam nenurodė ir nepateikė jokių priežasčių bei įrodymų, kodėl negali pateikti visų prašomų duomenų ir transporto priemonės apžiūrai. Taigi, atsakovas buvo nesąžiningas, tad pripažinti, kad jis nepranešė ieškovui apie eismo įvykį dėl svarbių priežasčių, nėra jokio pagrindo. Juo labiau turint omenyje tai, kad atsakovas yra įmonė, minėta, užsiimanti automobilių verslu, jų pardavimu, t.y. atsakovas šioje srityje yra profesionalas. Ketvirta, teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog šis nepranešimas kaip nors įtakojo ieškovo pareigai sumokėti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad nepateikus draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų (transporto priemonės), ieškovas prarado galimybę operatyviai ir objektyviai ištirti eismo įvykio aplinkybes, padarytos žalos dydį, priežastis ir kt. Minėta, kad atsakovui nepateikus transporto priemonės, ieškovas be kita ko neteko galimybės nustatyti abiejų transporto priemonių sugadinimų suderinamumą, ar nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas būtent šio įvykio metu, ar buvo apgadintos būtent tos automobilio dalys dėl kurių paskaičiuota žala, ar automobilis iki apgadinimų buvo tokios būklės, kuri buvo vertinama nustatant žalą ir kt. Tai neabejotinai galėjo turėti įtakos apskaičiuotam žalos dydžiui ir jo išmokėjimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti; nustatytina, kad iš atsakovo grąžintinos sumos dydis yra 20 procentų išmokėtų draudimo išmokų, t. y. maksimalus Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punkte numatytas dydis – 645,50 Lt (Įstatymo 22 str. 2 d.).

Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2014-06-02 iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 54 Lt žyminio mokesčio ieškovui (CPK 93 str. 1 d.) ir 11,07 Lt pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per filialą Lietuvoje (į. k. (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000) 645,50 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus 50 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 11,07 Lt (vienuolika litų 7 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis