Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-11-28 · Byla Nr. ATP-269-72/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-28
Bylos Nr.
ATP-269-72/2011
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01860-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Pažeidėjas
Ž. R.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-269-72/2011
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01860-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2011 m. lapkričio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėja J. A. 2011-05-21 surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 50N-968251-11 Ž. R. ir paskyrė 150 Lt baudą už tai, kad ji 2011-05-21, apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Panevėžyje, vairuodama automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdama į dešinę pusę, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, rikiavosi į antrąją eismo juostą ir nedavė kelio šia eismo juosta važiavusiam automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai, taip pažeidė KET 106, 109, 125 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad nėra Ž. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. R. tokį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos sprendimą apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011-06-20 nutarimą administracinėje byloje Nr. 50N-968251-11 kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-09-19 nutartimi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011-06-20 nutarimą paliko nepakeistą ir Ž. R. apeliacinio skundo netenkino. Teismas, įvertinęs Ž. R., P. T., Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovės J. A. paaiškinimus bei rašytinę bylos medžiagą konstatavo, kad Ž. R. kaltė padarius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodyta, administracinė nuobauda jai paskirta sankcijos, už numatytą pažeidimą, ribose ir įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, visiškai atitinka LR ATPK 20 str. įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Ž. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje II-57-334/2011 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Mano, kad teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai taikė materialines normas. Nurodo, kad teismo nutarties dėstomoji dalis yra prieštaringa: pradžioje teismas konstatavo, kad P. T. sutiko su įvykio aplinkybėmis bei policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime ir įvykio schemoje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, t. y. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje suko į kairę degant žaliam šviesoforo signalui, ir kad susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje automobiliams išvažiavus iš sankryžos 2-3 m. Taigi P. T. sutiko, kad jis nevykdė KET 161 p. reikalavimų ir nedavė kelio jos vairuojamam automobiliui. Tačiau toliau nutartyje nurodė, kad P. T. yra nekaltas ir nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai aiškino ir taikė KET reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ji pažeidė KET 125 p. reikalavimą, nes sukdama į dešinę nesilaikė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tačiau konstatuodamas, kad P. T. nekaltas, teismas jo atžvilgiu KET 125 p. reikalavimą jau aiškino kitaip. Mano, kad vadovaujantis lygiateisiškumo principu, P. T. veiksmai turi būti vertinami priešingai – konstatuojama, kad jis pažeidė minėtos teisės normos reikalavimus, o būtent, darydamas kairįjį posūkį, P. T. taip pat turėjo laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taip pat mano, kad P. T. pažeidė ir KET 161 p. reikalavimus – nedavė kelio jos vairuojamam automobiliui. Nurodo, kad kai tolstama nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir įvažiuojama į kitas eismo juostas, tai jau yra persirikiavimas. Įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) g. sankryžą ir ketindama sukti į dešinę, ji važiavo nekeisdama eismo juostos, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 111 p.). Jos automobilis susidūrė ne su gretima eismo juosta važiavusiu, o iš priešpriešinės eismo juostos į kairę sukusiu ir KET 161 p. reikalavimų nevykdžiusiu P. T. vairuojamu automobiliu. Jai inkriminuotas KET 109 p. yra specialioji teisės norma ir nurodo, kokias pareigas ir kokiose konkrečiose situacijose turi vykdyti persirikiuodamas vairuotojas. Taigi visiškai neaišku lieka, kaip ji galėjo tolti nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jeigu suko į dešinę, į antrąją eismo juostą? KET 122 p. įpareigoja važiuoti eismo juostomis, todėl sukdama į antrąją eismo juostą vykdė šio punkto reikalavimus. Nurodo, kad teismas nutartyje konstatavo, kad automobilis Audi 80, sukdamas į kairę, jos vairuojamo automobilio nepraleido, todėl automobiliai susidūrė. Manevrą darė degant leidžiamam, žalios spalvos šviesoforo signalui ir suko iš karto į antrąją eismo juostą. Automobilis Audi 80 važiavo priešpriešais ir suko į tą pačią antrąją eismo juostą ir jos nepraleido, nors turėjo tai padaryti. Taigi visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad ji pažeidė KET reikalavimus, jeigu tuo pat metu konstatuojama, kad minėtas automobilis Audi 80 nepraleido jos vairuojamo automobilio, nors pagal KET reikalavimus, turėjo tai padaryti.

Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi J. A. parodymais. Atsakovo atstovė nebuvo įvykio liudytoja, byloje ji išsakė atsakovo, kaip institucijos, poziciją, todėl jos paaiškinimai negali būti traktuojami kaip parodymai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantei paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, o kitam eismo įvykio dalyviui P. T. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta konstatavus, kad jis nepažeidė KET (administracinės bylos registro objekto kodo 07-11-6106799 13 l.).

Šios bylos svarstymo dalykas - ar Ž. R. veikoje yra LR ATPK 127 str. 2 d., nustatančios administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatyto pažeidimo sudėtis - t. y. ar ji padarė nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nurodytus KET 106, 109, 125 punkto reikalavimų pažeidimus, o jei padarė – ar šie pažeidimai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 127 str. 2 d. kyla tam eismo įvykio dalyviui, kurio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

KET 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 109 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

KET 125 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

LR ATPK 127 str. 2 d. nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto litų iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

Pagal LR ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Konstatuoti pažeidimą teismas gali tik remdamasis įrodymais, atitinkančiais LR ATPK 256 str. nustatytus reikalavimus, ir tik išanalizavęs bei įvertinęs visus sprendžiamai bylai reikšmingus duomenis. Įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (LR ATPK 257 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Bylai reikšminga LR ATPK 127 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktika sprendžiant vieno iš kelių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų administracinės atsakomybės klausimą. Lietuvos vyriausio administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. N5-1797/2007, 2007-06-11 nutartyje, apibūdindama ATPK 127 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, jog iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad kai autoįvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, turi būti nustatoma, ar administracinėn atsakomybėn patraukto eismo dalyvio veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) buvo pagrindinė (tiesioginė) neigiamų pasekmių kilimo priežastis (sąlyga) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-06-01 nutartis byloje Nr. N – 951/2005, 2005-06-09 nutartis byloje Nr. N – 1017/2005, 2006-11-02 nutartis byloje Nr. N3-1548-06, 2006-12-15 nutartis byloje Nr. N16–1861/2006, 2006-10-19 nutartis byloje Nr. N3-1422/2006, 2006-11-03 nutartis byloje Nr. N5 – 1549/2006, 2007-01-11 nutartis byloje Nr. N16 – 458/2007, daugelis kitų). KET skirtos reglamentuoti teisėtus eismo dalyvių veiksmus ir nenustato neteisėtų veiksmų atlikimo tvarkos. Asmenims, pažeidžiantiems KET, teisių nesuteikia. Automobilio vairuotojas, pažeidžiantis KET, neįgyja jokių teisių, negali reikalauti, kad jo pavojingas ir neteisėtas automobilio valdymas būtų pateisinamas kokių nors teisės normų aiškinimu, yra atsakingas už visas pasekmes, kurios kyla kitiems eismo dalyviams elgiantis teisėtai, įprastai ir tikintis, kad ir kiti eismo dalyviai vairuoja rūpestingai, atidžiai ir laikydamiesi KET.

Šalies argumentai

Apeliantė nepripažįsta padariusi nurodytą pažeidimą, teigia, kad ji pati jokių KET pažeidimų nepadarė, o dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, yra kaltas kito automobilio vairuotojas, šiuo atveju - P. T., kuris darydamas kairįjį posūkį kaip ir ji, privalėjo laikytis arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, be to, turėjo duoti kelią jos vairuojamam automobiliui.

Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiko su Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro padaryta išvada, kad eismo įvykis įvyko dėl Ž. R. kaltės, nes ji vairuodama automobilį Mercedes Benz, sankryžoje sukdama į dešinę pusę, nesilaikė dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, rikiavosi į antrąją eismo juostą ir nedavė kelio šia eismo juosta važiavusiam automobiliui Audi 80 bei su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Byloje pateikta eismo įvykio vietos schema, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir (duomenys neskelbtini) gatvės planas, papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, P. T., Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovės J. A. paaiškinimai, Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro specialisto A. M. 2011-05-21 tarnybinis pranešimas patvirtina tokios išvados pagrįstumą, tai, kad būtent Ž. R. veiksmai sąlygojo eismo įvykį, nulėmusį abiejų transporto priemonių sugadinimą.

Iš 2011-05-21 eismo įvykio vietos schemos, su kurioje užfiksuotais duomenimis pasirašydami sutiko abu vairuotojai matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos link (duomenys neskelbtini) g., pradžios plotis yra 7,40 m., o iš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir (duomenys neskelbtini) gatvės plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ta pačia kryptimi yra dvi eismo juostos, kurias skiria punktyrinė linija. Eismo įvykio vietoje užfiksuotas automobilių išsidėstymas po įvykio – P. T. automobilis Audi 80 stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, 23,5 m. nuo (duomenys neskelbtini) g. sankryžos ir 0,4 m. nuo kairio važiuojamosios dalies krašto, Ž. R. automobilis Mercedes Benz stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, 27,3 m. nuo (duomenys neskelbtini) g. sankryžos ir 4,8 m. (galiniu ratu) bei 5 m. (priekiniu ratu) nuo kairio važiuojamosios dalies krašto (administracinės bylos registro objekto kodo 07-11-6106799 5, 7 l.). P. T. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (atvažiavo nuo N. gatvėje esančios parduotuvės „S.i“), degant žaliam šviesoforo signalui suko į kairę, į antrąją (kairiąją) eismo juostą. Jam įsukus į šią eismo juostą ir pavažiavus apie 5 m. nuo sankryžos, pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną. Iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes P. T. nurodė ir savo 2011-05-21 paaiškinime policijos pareigūnui (administracinės bylos registro objekto kodo 07-11-6106799 9 l.) bei į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui A. M., iš kurio 2011-05-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad P. T. jam paaiškino, kad susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje automobiliams išvažiavus iš sankryžos 2-3 metrus (administracinės bylos registro objekto kodo 07-11-6106799 8 l.). Ž. R. teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (atvažiavo nuo N. gatvėje esančios poliklinikos), suko į dešinę, iš karto į antrąją eismo juostą, nes kitoje sankryžoje norėjo sukti į kairę. Iš priešpriešinės eismo juostos atvažiavęs ir į kairę, t. y. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę sukęs automobilis jos nepraleido, todėl automobiliai susidūrė. Mano, kad KET 125 p. – važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nurodo važiavimą tiesiame kelyje. Iš karto sukdama į antrąją eismo juostą ji jokio pažeidimo nepadarė, nes sankryža nėra suskirstyta eismo juostomis. Tos aplinkybės, kad ji darydama dešinį posūkį tiesiai suko į antrąją eismo juostą, Ž. R. neneigė ir savo 2011-05-21 paaiškinime policijos pareigūnui (administracinės bylos registro objekto kodo 07-11-6106799 10 l.). Tai nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui A. M. bei to neneigia ir savo apeliaciniame skunde. Kaip nepagrįstas atmestinas Ž. R. apeliacinio skundo argumentas, kad eismo įvykį sąlygojo P. T. veiksmai jam nedavus kelio jos vairuojamam automobiliui. Iš aukščiau aptartų P. T. paaiškinimų matyti, kad jis sankryžoje sukdamas į kairę, įvažiavo į antrąją (kairę) eismo juostą ir pavažiavęs apie 5 m. pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną. Tuo tarpu Ž. R. pripažino, kad ji sankryžoje sukdama į dešinę, suko tiesiai į antrąją eismo juostą, t. y. pripažino, kad nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Be to, savo paaiškinime policijos pareigūnui Ž. R. nurodė, jog susidūrimas įvyko maždaug už 2 metrų jai pasukus į dešinę, kas iš esmės atitinka nukentėjusiojo P. T. nurodytas įvykio aplinkybes bei kitas nustatytas aplinkybes. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymos matyti, kad į P. T. vairuojamojo automobilio Audi 80 dešinį šoną (apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinės dešinės pusės durelės) Ž. R. automobilis Mercedes Benz įvažiavo priekiniu kairiuoju kampu (apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas) (administracinės bylos registro objekto kodo 07-11-6106799 6 l.). Taigi automobilių apgadinimų pobūdis neprieštarauja aukščiau aptartiems nuosekliems nukentėjusiojo parodymams ir leidžia konstatuoti, kad automobilių susidūrimas tokiu būdu objektyviai galėjo įvykti tik tokiu atveju, kai Ž. R. vairuojamas automobilis Mercedes Benz sukdamas į dešinę, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Apeliaciniame skunde Ž. R. nurodo, kad ji jokio persirikiavimo manevro neatliko, nes darydama dešinį posūkį tiesiai suko į antrąją eismo juostą. Tačiau tokius apeliantės skundo argumentus paneigia Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovė J. A. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu. J. A. paaiškino, kad KET 125 p. nurodo, kad vairuotojas važiuodamas tiesiai ar sukdamas į dešinę, privalo laikytis arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šiuo atveju Ž. R. darydama dešinį posūkį turėjo įsukti į pirmąją (dešiniąją) eismo juostą. Tokie veiksmai, kai tolstama nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir įvažiuojama į kitas eismo juostas, yra laikomi persirikiavimu. Ž. R. tiesiai sukdama į antrąją eismo juostą atliko persirikiavimo manevrą, nes bet kokiu atveju ji kirto pirmąją eismo juostą. KET 106 p. reikalavimas įpareigoja vairuotoją persirikiuojant įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Ž. R. persirikiuodama privalėjo duoti kelią gretima eismo juosta važiavusiam, šiuo atveju – P. T., automobiliui. P. T. atliko manevrą į kairę, suko į antrąją (kairiąją) eismo juostą ir toliau važiavo tiesiai, ką ir numato KET. Pagal įvykio situaciją, Ž. R. nesilaikė dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdama važiavimo kryptį, persirikiuodama, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusio automobilio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis.

Taigi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad susidūrimo būtų išvengta, jei Ž. R. būtų važiavusi arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Ž. R. sankryžoje sukdama į dešinę privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. įsukti į pirmąją (dešiniąją) eismo juostą ir tik įsitikinusi, kad nesudaro kliūties kitiems eismo dalyviams, rikiuotis į antrąją eismo juostą. Tačiau pagal objektyviai nustatytas įvykio aplinkybes, Ž. R. sankryžoje sukdama į dešinę pusę, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, rikiavosi į antrąją eismo juostą ir nedavė kelio šia eismo juosta važiavusiam P. T. automobiliui Audi 80. Taigi Ž. R. veiksmai, t. y. padaryti KET 106, 109. 125 punkto pažeidimai, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, nulėmusiu abiejų transporto priemonių sugadinimą. Ž. R. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo Ž. R. pripažinta kalta padariusi LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, kito vairuotojo kaltė dėl galimai kitų KET padarytų pažeidimų nėra nustatinėjama. Tikrinama tik ar nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Apeliantės nurodytas įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.

Ž. R. paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjos asmenybę, ATPK 20 str. įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, teisingumo ir protingumo principus.

Priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis ar Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos J. A. nutarimas turėtų būti panaikinti ar pakeisti, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, todėl tenkinti Ž. R. skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į paminėtą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 302¹² str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas

nutaria:

Ž. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius