- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- A2.2.-10597-119/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09879-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylų Nr. A2.2.-10581-295/2013 ir Nr. A2.2.-10597-119/2013 medžiagomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-10581-295/2013, kurioje M. G., (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. gegužės 23 d., atlikus žemės naudojimo patikrinimą bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-127, nustatyta, kad žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., skiria tvora, kuri sutampa su trimis rastais riboženkliais, ir yra vienoje tiesėje. Taip pat nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini) upe yra užimta dalis valstybinės žemės, tai yra už riboženklio yra pastatyta tvora iki upės, kuri pagal matavimo duomenis nuo riboženklio, žyminčio žemės sklypo ribą, yra pratęsta 4,77 m. Pagal teritorijų planavimo dokumentus, tai yra Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, bei kadastro žemėlapį matyti, kad rytinėje žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantys trys riboženkliai nėra vienoje tiesėje. Žemės sklypo savininkas, pastatydamas tvorą ne pagal teritorijų planavimo dokumentus, užėmė gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, tuo iš teisėtų savininkų atimdamas galimybę laisvai naudotis visu privačiu, nuosavybės teise valdomu, žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, pastatydamas tvorą (duomenys neskelbtini) upės apsaugos juostoje, užėmė valstybinės žemės dalį. Pagal specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 126.1 punkte nurodyta, jog pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, tverti tvoras. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, savavališkai naudodamasis privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, bei valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini) upės apsaugos juostoje, praplėtė savo žemės sklypo ribas. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON“ GRS-1.
Taip pat šiame teisme gauta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-10597-119/2013, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. gegužės 23 d., atlikus žemės naudojimo patikrinimą bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-127, nustatyta, kad žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., skiria tvora, kuri sutampa su trimis rastais riboženkliais, ir yra vienoje tiesėje. Taip pat nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini) upe yra užimta dalis valstybinės žemės, tai yra už riboženklio yra pastatyta tvora iki upės, kuri pagal matavimo duomenis nuo riboženklio, žyminčio žemės sklypo ribą, yra pratęsta 4,77 m. Pagal teritorijų planavimo dokumentus, tai yra Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, bei kadastro žemėlapį matyti, kad rytinėje žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantys trys riboženkliai nėra vienoje tiesėje. Žemės sklypo savininkas, pastatydamas tvorą ne pagal teritorijų planavimo dokumentus, užėmė gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, tuo iš teisėtų savininkų atimdamas galimybę laisvai naudotis visu privačiu, nuosavybės teise valdomu, žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, pastatydamas tvorą (duomenys neskelbtini) upės apsaugos juostoje, užėmė valstybinės žemės dalį. Pagal specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 126.1 punkte nurodyta, jog pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, tverti tvoras. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, savavališkai naudodamasis privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, bei valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini) upės apsaugos juostoje, praplėtė savo žemės sklypo ribas. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON“ GRS-1.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Kadangi ATPK nereglamentuoja administracinių bylų sujungimo proceso, todėl, remiantis ATPK 249 straipsnio 2 dalimi, turi būti vadovaujamasi įstatymo analogija, tai yra BPK 232 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidžiančiu teismui sujungti baudžiamąsias bylas.
Įvertinus tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.2.-10581-295/2013 ir Nr. A2.2.-10597-119/2013 yra dėl to paties dalyko, ir tuo pačiu pagrindu, dėl to paties pažeidimo, be to yra iškeltos žemės sklypo bendrasavininkams – broliui ir seseriai, o administracines bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl siekiant greičiau, ekonomiškiau ir objektyviau išnagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas bei tinkamai pritaikyti įstatymus, tikslinga, vadovaujantis BPK 232 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. A2.2.-10581-295/2013 ir Nr. A2.2.-10597-119/2013 sujungti į vieną, paliekant bylos Nr. A2.2.-10581-295/2013.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. A2.2.-10581-295/2013, kuri yra pradėta M. G. atžvilgiu, ir Nr. A2.2.-10597-119/2013, kuri yra pradėta R. G. atžvilgiu, sujungti, paliekant bylos Nr. A2.2.-10581-295/2013.
Nutartis neskundžiama.