- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-552-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37606-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, Lietuvos kelių policijos tarnyba, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 Policijos komisariatui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. S. paskutiniu patikslintu ieškiniu prašė padalinti santuokos metų įgytą turtą:
1) 27,10 kv. m bendro ploto vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ dalį abiems šalims; priteisti atsakovei natūra visą 27,10 kv. m bendro ploto vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) įpareigojant atsakovę išmokėti ieškovui pusę šio buto vertės – 13 700 Eur;
2) 0,10 aro žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas) lygiomis dalimis po 1/2 dalį.
Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 1995-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr.28-487319995 nutraukė šalių santuoką. Santuoka nutraukta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), todėl Butas padalintas nebuvo. Butas privatizuotas gyvenant santuokoje 1992-06-08. Pirkimo-pardavimo sutartyje buto savininke nurodyta atsakovė. Sklypas privatizuotas šalims gyvenant santuokoje 1992-06-08. Šiame sklype 1993 metų liepos mėnesį buvo pradėta gyvenimo namo statyba, sumontuoti pamatai. 2003 metais ieškovas atsakovei pasiūlė už Buto komunalines paslaugos mokėti per pusę. Atsakovė nesutiko ir pagrasino iškeldinti ieškovą.
Atsakovė paskutiniu patikslintu priešieškiniu prašė:
1) padalinti Butą, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nustatyti nelygias dalis bendrajame turte: ieškovei – 2/3 dalis, atsakovui – 1/3 dalį;
2) priteisti atsakovui natūra visą Butą, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei 18 288 Eur dydžio piniginę kompensaciją;
3) priteisti ieškovei 57,84 Eur įmokas, įmokėtas už 10 000 kv.m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant 28,92 Eur kompensaciją.
Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1995-10-23 sprendimu nutraukė šalių santuoką, teismas nedalino santuokoje įgyto turto, tik konstatavo faktą, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalys dar daugiau nei 10 metų gyveno kartu Bute ir vedė bendrą ūkį, atsakovė neturėjo kitos gyvenamosios vietos.
Atsakovė 2007 metų kovo mėnesį išvyko į užsienį ir įsidarbino. Ieškovas liko gyventi Bute, už komunalines paslaugas nemokėjo, skolas apmokėdavo atsakovė. Butas privatizuotas 1992-06-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 23-4220. Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Šalims santuokos metu Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990-02-14 sprendimu Nr. 72 suteiktas Sklypas. Vilniaus Verkių seniūnija 1992-09-22 avansiniu mokėjimo pranešimu nurodė sumokėti 19 970 rublių (57,84 Eurų), atsakovė sumokėjo investiciniais čekiais. Vilniaus miesto valdybos 1995-03-09 potvarkiu Nr. 566V buvo leista Sklypą parduoti ne aukciono būdu, tačiau dėl nuolatinių nesutarimų su ieškovu žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Ieškovas Sklypu nesidomėjo, nemokėjo žemės nuomos mokesčio. Žemės nuomos mokestį mokėjo atsakovė.
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybei 2015-04-17 pateikė prašymą ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Prašymas įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. VĮ Registrų centras duomenimis Buto vidutinė rinkos kaina yra 27 400 Eur. Žemėtvarkos skyriuje yra 57,84 Eur įmoka, kurią atsakovė 1992-09-22 sumokėjo už Sklypą. Kadangi atsakovė viena vykdė šalių solidarią pareigą mokėti komunalinius mokesčius, yra pagrindas nukrypti nuo šalių lygių dalių principo. Viso sumokėjo 22 076,51 Lt (6 393,80 Eur). Ieškovo neapmokėtų paslaugų dalis yra didesnė nei pusė sumos ir, atsakovės paskaičiavimais, sudaro 4 588,10 Eur. Iš Buto vertės atėmus atsakovės už ieškovą sumokėtus 4 588 Eur, ieškovo dalies vertė sumažėja iki 9 112,00 Eur, kas sudaro 1/3 viso turto vertės, o atsakovės dalis padidėja iki 18 288 Eur, kas sudaro 2/3 dalis viso turto.
Butas yra vieno kambario ir nedalomas, gyventi bute kartu dviem svetimiems žmonėms neįmanoma. Priteisus Butą abiem natūra, atsakovas ir toliau piktnaudžiautų savo teisėmis. Atsakovė gyvena ir dirba užsienyje, todėl Butas jai nereikalingas. Ieškovas gali sumokėti kompensaciją, nes turi kito nekilnojamojo turto: jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,10 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, jis turi teisę po savo tėvo mirties paveldėti ½ dalį 0,83 ha ploto žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 44 notaro biuro išduotą 2013-12-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2725.
Žemėtvarkos skyriaus balanse esančios įmokos dalintinos atsižvelgiant į tai, kad įmokas sumokėjo atsakovė investiciniais čekiais, kurie nebuvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė bei į tai, kad ieškovui priteistinas Butas natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Padalino šalių santuokoje įgytą turtą: M. S. priteisė gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir Butą. Priteisė iš M. S. L. S. 13 700 Eur kompensaciją už ieškovui priteistą didesnę Buto dalį. Pripažino L. S. teisę asmeninės nuosavybės teise įsigyti Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1990-02-14 sprendimu Nr. 72 L suformuotą 1 000 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš L. S. M. S. 28,92 Eur kompensaciją. Priteisė iš M. S. L. S. 4 588,10 Eur skolą. Pripažino 15,19 Eur mokestinę prievolę valstybei – žemės mokestį, asmenine M. S. prievole. Pripažino antstolių vykdomus išieškojimus asmeninėmis M. S. prievolėmis.
Teismas nustatė, kad šalims 1998-06-25 išduotas ištuokos liudijimas patvirtina, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Šalys iki 2007 metų gyveno kartu Bute, kuris buvo privatizuotas gyvenant santuokoje 1992-06-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 23-4220, ir, šalims sutarus, registruotas atsakovės vardu. Nuo 2007 metų atsakovė negyvena Lietuvos Respublikoje, o atsakovas vienas naudojasi Butu. Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990-02-14 sprendimu Nr. 72 atsakovei buvo suteiktas Sklypas, už kurį sumokėta 57,84 Eur investiciniais čekiais. Vilniaus miesto valdybos 1995-03-09 potvarkiu Nr. 566V buvo leista parduoti sklypą ne aukciono būdu, tačiau pirkimo pardavimo sandoris nesudarytas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento mokesčių skyrius 2016-01-28 raštu patvirtino, kad atsakovė už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu 2010-2015 mokėjo nuomos mokestį, jos iniciatyva atliekami žemės sklypo formavimo darbai. Tuo remiantis atsakovei pripažinta teisė asmeninės nuosavybės teise įsigyti Sklypą ir ji įpareigota kompensuoti ieškovui ½ dalį už Sklypą sumokėtos sumos 28,92 Eur.
Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas šalims nutraukus santuoką.
Ieškovui nuosavybės teise pagal 1997-06-17 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas įgytas po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995-10-23 sprendimo priėmimo, tačiau santuokos nutraukimo neįregistravus civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šį turtą įsigijo už asmenines lėšas, todėl turtas taip pat laikytas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Šalys nėra pareiškusios reikalavimų dėl šio turto padalijimo, tačiau vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas pasisakė ir dėl šio turto padalijimo. Kadangi turtas registruotas ieškovo vardu, jis yra pastatytas ieškovui priklausančiame sklype, statiniai priteisti ieškovui, o šis turi atsakovei kompensuoti ½ dalį šio turto rinkos vertės – 4 859 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nesant pakankamų duomenų, tikėjo ieškovo paaiškinimais, kad šalys, gyvendamos santuokoje ir vėliau vesdamos bendrą ūkį, pradėjo namo statybas Sklype ir sprendė iš ieškovo atsakovei nepriteisti kompensacijos už jam natūra tenkančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad šalys Butu negalės naudotis natūra, Butu nuo 2007 metų naudojasi tik ieškovas, jis gyvena Lietuvoje, atsakovė savo ateities su Lietuva nesieja, todėl Butą natūra priteisė ieškovui, iš jo priteisiant 13 700 Eur kompensaciją.
Atsakovė 2007-2014 metais už butui suteiktas komunalines paslaugas sumokėjo 6 393,80 Eur, todėl ieškovas turi kompensuoti atsakovei ½ dalį sumokėtų mokesčių sumos. 2015 m. už butui suteiktas paslaugas atsakovė sumokėjo 1 486,36 Eur, todėl ieškovas turi kompensuoti atsakovei ½ dalį ieškovės 2015 metais sumokėtų mokesčių sumos. Įvertinus pateiktus duomenis, viso ieškovas atsakovei turi kompensuoti 4 588,10 Eur ((6 393-422,17+1 762-321,86):2+744,03), kuriuos atsakovė sumokėjo už butui 2007 – 2015 suteiktas paslaugas. 15,19 Eur žemės mokestis už 0,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažintas asmenine ieškovo prievole.
Iš ieškovo buvo priverstinai išieškoma 6 vykdomosiose bylose. Iš atsakovės buvo priverstinai išieškoma 2 vykdomosiose bylose. Priverstinai iš ieškovo išieškomos baudos, paskirtos administracinėse ir baudžiamojoje byloje bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-13 įsakymu Nr. L2-3783-110/2011 iš ieškovo priteista skola 139,17 Eur ir 5 proc. palūkanos UAB „Bitė Lietuva“ yra asmeninės ieškovo prievolės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas M. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl pripažinimo teisės asmeninės nuosavybės teise įsigyti Sklypą ne aukciono būdu ir sprendimo dalį dėl kompensacijos už ginčo sklype esančius statinius bei priimti naują sprendimą.
Ieškovas nurodė, kad teismų praktikoje numatyta, kad jei žemės sklypas įgyjamas nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, tai asmeniniam ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo. Nuostata, kad žemę gali pirkti tik vienas sutuoktinis, nereiškia, kad jo pirktą žemės sklypą nuosavybės teise įgyja tik sutartį sudaręs sutuoktinis, o kitas sutuoktinis jo neįgyja. Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad šeima pasinaudotų teise pirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis vieną kartą, todėl yra nustatytas ribojimas pirkti vienam šeimos nariui. Vykdant pirkėjo pareigas atliktas mokėjimas už žemės sklypą sukuria teisę sutuoktiniams įgyti perkamą žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje nustatyta, kad, kai pretendentui įgyti žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis buvo leista pirkti žemės sklypą ir jis perkamo žemės sklypo kainą yra sumokėjęs, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, reiškia savininko rengimąsi išpirkti valstybinę žemę, todėl pretendento sumokėti pinigai yra ir valstybinės žemės išpirkimo teisės įgyvendinimo sąlyga ir savarankiškas turtas ir teisė pirkti valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis pripažinta turtine teise.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisė pirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu yra turtinė teisė, kurią realizavusi atsakovė įgautų nuosavybės teisėmis nepalyginamai didesnės vertės turtą. Pagal vietovės, kurioje yra Sklypas, tapačių sklypų kainas bei Registrų centro nustatytas vidutines rinkos vertes Sklypo vertė sudaro vidutiniškai 40 300 Eur.
Atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimas ir jos iniciatyva atliekami žemės sklypo formavimo darbai nesudaro pagrindo pripažinti teisę nuosavybės teise įsigyti Sklypą. Sklypas buvo paskirtas atsakovei, kaip vienam iš šeimos narių, tai buvo nuspręsta bendru sutarimu. Visi dokumentai buvo įforminti jos vardu, todėl ieškovas neturėjo galimybių realizuoti savo teises ir rūpintis sklypo formavimo klausimais ir nebuvo informuojamas apie privalomą mokėti žemės nuomos mokestį. 2011 metais ieškovas kreipėsi dėl Sklypo formavimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros skyriuje paaiškino, kad jis negali teikti prašymo nes neturi įgalinimų. Nurodo, kad jis taip pat rūpinosi Sklypu, gyvendamas su atsakove vykdė gyvenamojo namo statybos darbus. Atsakovė kreipėsi dėl Sklypo suformavimo tik 2015 metais, jau iškilus ginčui teisme dėl turto padalinimo.
Teismas neteisingai sprendė dėl kompensacijos už Sklype pastatytus statinius. Ieškovas teismui pateikė statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, tačiau teismas nemotyvuotai įrodymus vertino kritiškai ir tuo pažeidė teisę į objektyvų ir nešališką teismo bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas M. S. palaikė savo apeliacinį skundą. Nurodė, kad teismas turėtų Sklypą padalinti lygiomis dalimis natūra. Po žemės Sklypo pardavimo jie galėtų pasidalinti pinigus. Taip pat sutiko, kad Sklypas būtų paskirtas jo nuosavybėn, o jis pardavęs Sklypą galėtų išmokėti kompensaciją. Nurodė, kad namo pamatai buvo statyti 1993 metais pagal projektą. Projekto buvimo vietos negalėjo nurodyti. Panašiu laiku buvo atvežtos silikatinės plytos. Sklypo vertę prašė nustatyti pagal teismo paskirtos ekspertizės atliktą vertinimą.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir pažymėjo, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimo padalinti Sklype esančią nebaigtą statybą, o tokį reikalavimą iškėlė tik apeliaciniame skunde. Laikė, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad nagrinėjama šeimos byla ir viršyti ieškinio reikalavimus. Pabrėžė, kad kompensacija už Sklypą nėra teisinga, nes turto vertė daug didesnė. Šiuo metu Sklypą reikalinga padalinti po ½ dalį, kadangi neaiškios šalių galimybės sumokėti kompensaciją.
Atsakovė L. S. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto atsakovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Pažymėjo, kad Sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Sklypas buvo skirtas atsakovei ne pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, nes Sklypas niekada neturėjo asmeninio ūkio statuso. Byloje pateiktame Vilniaus miesto valdybos 1995-03-09 potvarkyje sklypui patvirtintas namų valdos statusas.
Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarka netinkamai aiškinama, nes apeliantas pats pripažįsta, kad turtu laikytinas ne Sklypas, bet pretendento sumokėti pinigai. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Sklypas šiuo metu net nėra suformuotas, jis neturi unikalaus numerio. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad santuokos metu už Sklypą buvo sumokėta investiciniais čekiais 19 970 rublių, kas atitinka 199,70 Lt arba 57,84 Eur. Šie pinigai ir yra turtas, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Apelianto argumentai dėl Sklypo vertės, kuri sudaro vidutiniškai 40 300 Eur, yra nepagrįsti. Sklypas kaip turtinis vienetas nebuvo dalinamas, nes jis nesuformuotas, ir kaip dalintinas nekilnojamojo turto objektas neegzistuoja. Ieškovas turto vertę grindžia pilnai suformuotų sklypų verte, kuri nėra tapati. Išrašai neturi būti priimti ir vertinami apeliacinės instancijos teisme, nes tai yra nauji įrodymai, kuriuos apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, išrašai neturi jokios sąsajos su įmoka už Sklypą.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis neturėjo galimybių realizuoti savo teisių į Sklypą Yra nemažai įstatyminių nuostatų, suteikiančių bendraturčiams teisę ginti savo teises teismo ir ne teismo tvarka, kuriomis ieškovas net nebandė pasinaudoti. Apelianto elgesys neatitiko sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų, jis aplaidžiai tvarkė bendrą turtą, nevykdė pareigos mokėti mokesčius.
Apelianto teiginys, kad jis teismui pateikė statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, absurdiškas. Ieškovas pateikė 1999-05-07 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis sumokėjo savo privačiai firmai 105 000 Lt (30 410,10 Eur) už statybines medžaiagas bei transporto paslaugas. Prie sutarties nepateikti nei sąskaita, nei pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Nepateikta duomenų, kad tokia stambi suma būtų apskaičiuota įmonės buhalterinėje apskaitoje. Nepateikta įrodymų, kad M. S. privati firma vertėsi statybinių medžiagų pardavimu bei transporto paslaugų teikimu. Neaišku, iš kur ieškovas gavo pinigų. Akivaizdu, kad teismui pateikta sutartis yra klastotė, ieškovas pamiršo, kad 1999 metais (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) nebuvo, gatvė vadinosi Turistų.
Atsakovė neginčija, kad daugiau nei prieš 25 metus (1989-1990 metais) buvo sumontuoti pamatai, tačiau dėl apelianto nuolatinio girtavimo ir šeimyninių nesutarimų toliau statyba nevyko. Prie apeliacinio skundo pateiktas leidimas statyti namą patvirtina pamatų įrengimo laikotarpį, nes leidimas galiojo iki 1990-12-31 ir nebuvo pratęsiamas. Šiuo metu pamatų vieta užpilta smėliu ir užaugo žolėmis.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už Sklype esančius statinius. Tokios dalies sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra. Galimai apeliantas turėjo omenyje atsakovės naudai priteistą 4 588,10 Eur dydžio skolą, kuri yra kompensacija ne už statinius, o už Butui suteiktas komunalines paslaugas 2007-2015 metais. Apeliantas savo procesinuose dokumentuose nebuvo suformulavęs reikalavimo dėl kompensacijos už Sklype esančius statinius, todėl apeliaciniame skunde negali kelti naujų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė bei jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog byloje gali būti sprendžiamas tik už Sklypą sumokėtų įmokų padalinimo klausimas. Tik atsakovė rūpinosi Sklypu, mokėjo žemės nuomos mokesčius, taip pat ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nuo Vilniaus miesto valdybos 1995-03-09 potvarkio priėmimo praėjo 22 metai, per šį laikotarpį atsakovas prie Sklypo išlaikymo niekaip neprisidėjo. Jeigu ne atsakovės pastangos, jis būtų praradęs Sklypą. Šiuo metu tik atsakovė rūpinasi Sklypo išpirkimu, ji sumokėjo matininkams už Sklypo matavimo darbus. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad Sklypo plotas yra sumažėjęs dėl kaimyninių sklypų matavimų. Šiuo metu atsakovei yra likę pateikti prašymą dėl Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tada bus paskaičiuota Sklypo pardavimo kaina ir sudaryta sutartis. Šiuo metu neaišku, už kokią kainą Sklypas bus parduodamas. Laikė, kad turtas pagal CK 3.119 straipsnio nuostatas turi būti dalinamas pagal kainas buvusias bendrosios nuosavybės pabaigos metu, o tuo laiku egzistavo tik sklypui patvirtintas namų valdos statusas tik už Sklypą sumokėtos įmokos, o ne nuosavybės teisė į Sklypą. Dalinti Sklypo lygiomis dalimis natūra negalima dėl šalių tarpusavio konfliktų, šalys nebendrauja, atsakovė gyvena užsienyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas vyksta dėl santuokoje įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo, kai santuokos metu į žemės sklypą įgyta nuomos teisė buvo pradėta transformuoti į nuosavybės teisę, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir nuosavybės teisė į žemės sklypą iki turto padalinimo momento nebuvo pilnai įgyta.
Bylos duomenys rodo, jog šalys tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje prašė teismo padalinti teise, susijusias su Sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė Sklypą padalinti po ½ dalį natūra, o atsakovė prašė jai priteisti 57,84 Eur įmokas įmokėtas už 10 000 kv. m ploto Sklypą, ieškovui priteisiant 28,92 Eur kompensaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 sprendimu buvo tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas ir buvusiems sutuoktiniams padalintos už Sklypą, siekiant jį išpirkti iš valstybės, sumokėtos įmokos, visas įmokas priteisiant atsakovei, o ieškovui priteisiant įmokų dalies kompensaciją – 28,92 Eur.
Ginčo dėl to, kad teisės į Sklypą buvo pradėtos įgyvendinti šalims gyvenant santuokoje ir todėl turtas turi būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe bei dalinamas šioje byloje tarp šalių nekilo. Apeliaciniame procese šalys kėlė ginčą tik dėl dalintinos turtinės teisės vertės, ar turi būti dalinamos už Sklypą siekiant jį išsipirkti sumokėtos įmokos, ar turi būti dalinamas pats Sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas.
Nustatant turto apimtį ir vertę svarbios su turtine teise į Sklypą susijusios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines teisės į Sklypą atsiradimo aplinkybes, kurios apeliacinio proceso eigoje nebuvo ginčijamos. Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990-02-14 sprendimu Nr. 72 atsakovei suteiktas 10 arų ploto žemės sklypas Nr. A-295, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus Verkių seniūnija 1992-09-22 avansiniu mokėjimo pranešimu už perkamą žemės sklypą nurodė sumokėti 19 970 rublių (199,70 Lt arba 57,84 Eurų) įmoką. Vilniaus miesto valdybos 1995-03-09 potvarkiu Nr. 566V buvo leista parduoti sklypą ne aukciono būdu už 199,70 Lt (57,84 Eur). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-10-13 rašte (t. 2, b. l. 161) nurodyta, jog L. S. už 10 000 kv. m ploto Sklypą 1992-09-22 banke sumokėjo 57,48 Eur investiciniais čekiais. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbuotojos elektroniniame laiške (t. 2, b. l. 145) nurodyta, jog L. S. 2015-04-17 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-15 įsakymu Nr. 30-1713 buvo leista pradėti rengti apie 10 000 kv. m ploto žemės sklypo prie Žalčių gatvės formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovės prašymas bei jo priedai įkelti į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS-ZSFP-8772. Žemės sklypas nesuformuotas. Suderinus ir patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir atlikus kadastrinius matavimus bei juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, Sklypui bus suteiktas unikalus numeris. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė pateikė Sutartį dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, sudarytą 2016-02-15, bei mokėjimo pagal šią sutartį 2017-08-24 dokumentus. Atsakovės atstovės aiškinimu, šiuo metu yra likę kreiptis su prašymu dėl Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir procedūra dėl nuosavybės teisės į Sklypą įgijimo bus baigta. Sklypo išpirkimo procedūros pradžią ir eigą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015-07-14 raštas Nr. A51-69592/15(2.14.2.12-MP8).
Byloje nustatyta faktinė padėtis dėl Sklypo atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punktą, pagal kurį nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžiami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Ši Žemės įstatymo nuostata patvirtina, jog įmokas už parduotiną žemės sklypą sumokėjęs asmuo įgyja teisę išpirkti šį sklypą lengvatinėmis sąlygomis – be aukciono. Tuo teisė į įmokas prilygintina teisei į turto įgijimą geresnėmis nei rinkos sąlygomis, t. y. gaunant papildomą vertę.
Bylos duomenys rodo, jog Sklypo įgijimo procedūra yra vykdoma tinkamai ir labai didelė tikimybė, jog pasibaigs teigiamu sprendimu – valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr. 692 2.3 punkte nurodyta, kad parduodant ar išnuomojant be aukciono naujus žemės sklypus, taikomos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos. Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260 nustatyta ne aukciono būdu įsigyjamų žemės sklypų išpirkimo tvarka. Nutarimo Nr. 260 10 punkte nurodoma, kad sprendimus parduoti valstybinę žemę priima, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pagal Nutarimo Nr. 260 14 punktą nurodoma, jog tuo atveju, kai kartu su prašymu pirkti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą. Parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, turėdamas visus 12 punkte nurodytus dokumentus ir sprendimą suformuoti žemės sklypą, per mėnesį įregistruoja parduodamą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teisę į jį bei parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Žemės sklypo kaina apskaičiuojama pagal Vyriausybės 1999-02-24 nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.
Įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą daroma išvada, kad turtinės teisės į Sklypą įgytos po santuokos sudarymo, todėl jos turi būti laikomos bendrąja jungtine nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
CK 3.119 straipsnis nustato, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Atsakovės atstovė motyvavo, jog reikalinga remtis santuokos nutraukimo metu 1995-10-23 buvusia teisės į Sklypą verte, kartu šią normą naudodama turto apimčiai nustatyti, teigdama, jog santuokos nutraukimo metu kito turto, kaip įmokos nebuvo.
Bylos duomenys rodo, jog šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995-10-23 sprendimu. Nors tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnis nustatė, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, nei vienas iš sutuoktinių šios pareigos neatliko, o iki 2007 metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ištuokos liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 6). Ši diena laikytina šalių santuokos nutraukimo momentu, su kuriuo sietina bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga.
Santuokos nutraukimo metu galiojo Vilniaus miesto valdybos 1995-03-09 potvarkis Nr. 566V, kuriuo atsakovei buvo suteikta teisė išsipirkti Sklypą. Teisė išpirkti naudojamus žemės sklypus buvo įtvirtinta Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punkte. Tuo daroma išvada, kad santuokos nutraukimo metu bendroji jungtinė nuosavybė sudarė ne už Sklypą įmokėtas įmokas, o apibrėžtina kaip turtinė teisė įsigyti Sklypą lengvatinėmis sąlygomis, o dabartiniu metu – teisė įsigyti Sklypą ne aukciono būdu.
Apeliacinio proceso metu Vilniaus apygardos teismo 2017-01-12 nutartimi buvo paskirta turtinės teisės vertinimo ekspertizė. Teismo eksperto S. R. parengtame Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akte turtinė teisė įgyti 0,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertinta 64 200 Eur, nebaigto statyti gyvenamojo namo atkuriamoji vertė sudarė 13 100 Eur, o statybos gaminių – gelžbetoninių plokščių ir silikatinių plytų vertė sudarė 2 700 Eur. Teismo eksperto išvados rodo, jog turtinės teisės vertė yra esmingai, daugiau nei tūkstantį kartų didesnė už 1992-09-22 investiciniais čekiais sumokėtus 57,48 Eur.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo padalintas taikant 2015-2016 metų kainas, nors bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos data, su kuria CK 3.100 straipsnio 4 punktas sieja bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimą, o būtent, santuokos nutraukimas, įvyko (duomenys neskelbtini). Nei ieškovas, nei atsakovė dėl šios aplinkybės apeliacine tvarka nesiskundė. Tam, kad turtas būtų padalintas sąžiningai ir lygiomis dalimis reikalinga visą turtą vertinti panašaus laiko kainomis, kad nebūtų nepagrįstai nukrypta nuo lygių dalių principo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2017-07-28 raštu reikšdama nuomonę dėl teismo ekspertizės aktu nustatytos turtinės teisės į Sklypą vertės atsakovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad turtinės teisės vertė nepagrįstai prilyginta turto vertei. Aukščiau aprašyta Sklypo išpirkimo procedūra nėra baigta, šiuo metu nėra parengta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, todėl nėra žinoma, ar už Sklypą reikės papildomai mokėti ir kiek, taip pat negalima būti visiškai užtikrintam, jog valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis bus būtinai sudaryta. Nesant galimybės žinoti šių aplinkybių, turtinės teisės įvertinimas pinigine išraiška negalimas. Tuo remdamasis teismas sprendžia nustatant turto kainą nesiremti turto vertinimo ekspertize. Taip pat daroma išvada, kad šiuo metu Sklypas nėra įgytas nuosavybės teise, todėl negali būti dalinamas kaip nekilnojamojo turto objektas, kiekvienam iš buvusių sutuoktinių paskiriant po ½ dalį Sklypo.
Paskirdamas visas įmokas atsakovei pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad ji viena rūpinosi Sklypo išlaikymu, atliko pirkimo-pardavimo procedūras. Šie argumentai yra pakankami, sprendžiant dėl to, kuriam sutuoktiniui paskirtinas turtas natūra, kitam priteisiant kompensaciją. Nustačius tai, kad įmokų suteikiama turtinė nelygintina su įmokų pinigine verte, tokie argumentai netinkami nukrypimui nuo lygių dalių principo pagrįsti Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik nustačius CK 3.123 straipsnio nurodomas aplinkybes, kurių šioje byloje nenustatyta.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra vienareikšmės išvados dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, nežinoma galimai reikalinga pagal tokią sutartį mokėtina suma, tai nėra galimybių nustatyti turtinės teisės rinkos kainą. Esant tokioms aplinkybėms už Sklypą sumokėtos įmokos dalintinos kiekvienam iš buvusių sutuoktinių paskiriant po ½ dalį.
Pirmosios instancijos teismas, dalindamas tik už Sklypą sumokėtas įmokas neatsižvelgė į tai, kad įgydamas teisę į šias įmokas asmuo kartu įgyja ir teisę ne aukciono tvarka įgyti didelės vertės turtą, todėl neteisingai nustatė teisės įgyti turtą rinkos vertę ir pritaikė CK 3.119 straipsnio normas.
Kitu reikalavimu apeliantas prašė panaikinti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už ginčo sklype esančius statinius. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas yra pasisakęs dėl Sklype esančios nebaigtos statybos padalinimo. Teismas, remdamasis tuo, jog Sklype gali būti vykdytos nežinomos turtinės vertės statybos, nepriteisė iš ieškovo atsakovei 4 859 Eur kompensacijos už ieškovui tekusius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė šios sprendimo dalies neskundė. Iš apelianto reikalavimo nėra aišku, ar dėl šios sprendimo dalies panaikinimo jis atsidurtų geresnėje padėtyje. Nebaigtos statybos – nuo 1993 metų stovinčių neužkonservuotų pamatų, nesant statinio projekto, vertė ir galimumas panaudoti ateityje kelia didelių abejonių. Iš statybos leidimo matyti, kad projektas buvo parengtas 1989-12-06, t. y. beveik prieš 30 metų. Tokio gyvenamojo namo projekto dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, statybinių medžiagų bei požiūrio į architektūrą panaudojimo galimybė yra nelabai įtikinama. Šia nutartimi padalinus Sklypą po ½, ant jo esantys priklausiniai taip pat priklauso lygiomis dalimis kaip priklausiniai. Atsakovė nurodė, jog nebaigta statyba yra ne turtas, o nuostolis, kadangi dėl jos buvimo mažėja žemės sklypo vertė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išvadų dėl nebaigtos statybos ir statybinių medžiagų, esančių Sklype padalinimo, todėl šios turto dalies dalinimo klausimas apeliacine tvarka nekeičiamas.
Apibendrinant daroma išvada, kad turi būti keičiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 sprendimo dalis dėl teisės įsigyti Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1902-02-14 sprendimu Nr. 72 L suformuotą 10 000 kv. m ploto žemės sklypą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsakovės atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi apeliacinis skundas iš esmės tenkintas, ieškovas įgijo turtinę teisę ir į Sklypą ir į jo priklausinius, tai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017-09-20 prašymu prašė priteisti 213,88 Eur advokato užmokesčio bei 700 Eur kitų su teisinės pagalbos teikimu susijusių išlaidų, viso 913,88 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnis, o kartu ir jame numatytas prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas pateikimo terminas, netaikomas. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės į valstybės pajamas. Kadangi ginčijama dalinama turto dalis pirmosios instancijos teisme buvo vertinta itin nežymia suma – 28,92 Eur, tai žyminio mokesčio priteisimo į valstybės pajamas klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovo M. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą dalyje dėl teisės įsigyti Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1902-02-14 sprendimu Nr. 72 L suformuotą 10 000 kv. m ploto žemės sklypą padalinimo ir šioje dalyje teismo sprendimą išdėstyti sekančiai:
„Pripažinti atsakovei L. S. ir ieškovui M. S. teisę asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį įsigyti Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1902-02-14 sprendimu Nr. 72 L suformuotą 10 000 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Vilniaus miesto valdybos 1995-03-09 potvarkiu Nr. 566V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka privačių namų valdų savininkams“ nuspręsta parduoti.“
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš L. S. M. S. priteista 28,92 Eur kompensacija.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. S. 913,88 Eur (devynis šimtus trylika eurų 88 euro centus) išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą į valstybės pajamas.
Atsakovės L. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.