Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant nukentėjusiajai - privačiai kaltintojai D. Z., jos atstovui advokatui S. L., gynėjui advokatui Kęstučiui Staniuliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,,M“ mėsininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. padarė nežymų sveikatos sužalojimą, o būtent : 2013-12-10 apie 11.45 val., gyvenamajame name, kuriame gyvena A. B. ir jo buvusi sutuoktinė J. B., esančiame (duomenys neskelbtini), R. B., tyčia, iš asmeninių paskatų, kilus tarpusavio žodiniam konfliktui, sugriebė už rankos D. Z. ir ją pastūmė, ko pasekoje ji griuvo ir atsitrenkė į spintelę bei patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, poodinės krausjosruvos ir odos nubrozdinimo kairiame dilbyje.

Kaltinamasis R. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad konfliktas su teta vyksta jau nuo 2012 metų, kai tėvai išsiskyrė ir D. Z. susitvarkė vieną kambariuką. Kaltinamasis nurodė, kad 2013-12-10 jis atvažiavo į kaimą pasiimti paso. Įėjęs į kambarį pamatė, kad kambaryje nėra lovos, spintos, o patekti į kitą kambarį jis negalėjo, nes durys buvo užstumtos spinta. Tuomet jis ketino eiti į kambarį per kitą pusę. Tėvas, A. B., rakino savo duris, o D. Z. stovėjo koridoriuje kairėje pusėje. Kaltinamasis paaiškino, kad atidarius duris, išgriuvo drabužiai, tai jis drabužius ir stalčius sudėjo koridoriuje. Nurodė, kad tuo metu, kai jis tvarkė drabužius, tėvas ne kartą jam grasino, vaikščiojo į sandėliuką, sugriebė jį už striukės ir ją suplėšė, smaugė. Nuo tėvo jį apgynė D. Z.. Tėvas D. kelis kartus pastūmė. Jis paaiškino, kad buvo atėjęs ir kaimynas D., jis ramino tėvą, jie kartu kieme rūkė. Po to atvažiavo policija. Kaltinamasis nurodė, kad jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios nebuvo. Kaltinamasis paaiškino, kad jam konfliktuojant su tėvu, D. kelis kartus bandė išskirti. Tėvas, A. B. skėsčiojo rankomis, tai galėjo būti , kad tuo metu jis ir užgavo D. Z.. Jis nurodė, kad pats dėl buvusio konflikto į policiją, teismą – nesikreipė.

Nukentėjusioji D. Z. paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 12 d. buvo kaime ir ruošėsi važiuoti į teismą, į Varėną. Jau ruošėsi išeiti iš namo, kai išgirdo didžiulį triukšmą. L. D. paklausė, kas čia darosi? Tuomet brolis A. B. nuėjo pažiūrėti į kambarį. Ji parodė, kad taip pat nuėjo į namą ir pamatė įtūžio pilną R. B., kuris pradėjo mėtyti daiktus į koridorių ir puolė ją. Nukentėjusioji nurodė, kad ji stovėjo priešais A. B. kambariuką, o R. suėmė ją už rankos ir stūmė, vijo lauk. Tuomet ji griuvo ir atsitrenkė į spintelę. Kairėje rankoje ties riešu buvo didelis sužalojimas. R. to konflikto metu keikėsi, visus koliojo. Tuomet R. puolė tėvą, A. B., ir sakė, kad jo kambaryje padarys tvarką. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl įvykusio konflikto ji skambino įgaliotiniui ir į bendrąjį pagalbos telefoną 112. Nukentėjusioji paaiškino, kad sužalojimus matė kaimynai D., brolis A.. Sumuštą vietą pradėjo labai skaudėti kitą dieną. Ji nurodė, kad pas specialistą nuvyko vėliau, nes pas juos reikia registruotis, šiaip nepriima. Nukentėjusioji nurodė, kad ji prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą 5000 Lt, nes kaltinamojo veiksmais jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, tad neturtinė žala labiausiai pasireiškė sukeltais dvasiniais išgyvenimais ir pažeminimu, kurį patyrė dėl nepagarbaus elgesio. Dėl šio konflikto nukentėjusioji nurodė, kad turėjo vykti pas specialistą , į teismą, teko vykti į policiją, dėl to sugaišo daug laiko.

Liudytojas A. B. parodė, kad ruošėsi vykti į Varėną į teismą. Kaimynai D. paprašė pavežti, klausė, ar galės vežtis dujų balioną. Tuo metu name išgirdo kažkokius garsus, pamatė, kad liko telefonas, todėl grįžo į namą ir pamatė, kad R. B. mėto įvairius daiktus iš spintos. Jis pasakė, kad reikės viską sutvarkyt, kad atsakys ir už sulaužytą spintą. Tuomet R. pradėjo ant jo pult, rėkt, šaukė :,,smurgliau, gaidy“. Sakė, kad jis policijos nebijo. Konflikto metu sesuo D. atsitrenkė į spintelę ir nugriuvo. Taip atsitiko, nes R. buvo paėmęs D. už rankos ir stūmė. Šį konfliktą matė kaimynė D., vėliau atėjo D.. Konfliktas vyko apie 15 min. Liudytojas nurodė, kad su žmona jie yra išsiskyrė ir name šiuo metu gyvena jo žmona, o jis pats – priestate.

Liudytoja L. D., kaimynė, parodė, kad R. B. yra kaimyno A. B. sūnus. Ji nurodė, kad buvo susitarę važiuoti kartu į Varėną, tad atėjusi laukė kieme. Vyras tuo metu nuėjo atsinešti dujų baliono, o ji išgirdo triukšmą, lyg kažką laužytų, daužytų. Ji paaiškino, kad matė išmėtytus daiktus, stalčius, R. šaukė, ko jai čia reikia. Liudytoja nurodė, kad konflikto metu R. visaip išvadino, neleido eiti į kambarį, buvo suėmęs D. už rankos ir pastūmė. Nuo pastūmimo D. nugriuvo ir atsitrenkė į spintelę kaire ranka. Liudytoja paaiškino, kad R. buvo labai agresyvus. Liudytoja parodė, kad D. Z. stovėjo tarp R. ir A. B.. Kai atvažiuoja R., ten nuolat kyla konfliktai.

Liudytojas R. D., kaimynas, parodė, kad buvo susitaręs su A. B. važiuoti į Varėną. Jis nuėjo dar į savo namus paimti dujų baliono, o grįžęs pamatė, kad R. atbėgo iš kitos namo pusės ir įėjo per duris. Name girdėjosi visokie garsai, todėl jis nuėjo į namą. Ten matėsi išmėtyti daiktai: rūbai , baldai. Liudytojas paaiškino, kad R. sugriebė D. ir stūmė ją, ji užsikabino už išmėtytų drabužių ir griuvo ant baldų. Liudytojas paaiškino, kad R. B. visaip keikė savo tėvą Algį.

Liudytojas policijos pareigūnas A. K. paaiškino, kad nepamena šio įvykio. Nurodė, kad jeigu nebuvo įforminta kaip smurtas artimoje aplinkoje, tai gal smurto nebuvo.

Liudytojas policijos pareigūnas R. K. paaiškino, kad dažnokai tenka važiuoti į šiuos namus dažniausiai dėl žodinių konfliktų. Liudytojas nurodė, kad kiek kartų jam teko važiuoti, tai smurtu niekas nesiskųsdavo. Šio atvejo taip pat neprisiminė, nes labai dažnai kviečiama. Dėl ko reikia vykti į vietą, jiems nurodo budintis, kuris priima pranešimą iš pagalbos centro.

Liudytojas įgaliotinis G. Ž. paaiškino, kad šios situacijos nepamena, todėl negali nieko paliudyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

2013-12-16 medicinos specialisto išvadoje Nr. G 4211/13(01) nurodyta, kad D. Z. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-12-10). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 11-12).

2013-12-20 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK tyrėjo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. Z. pareiškimą, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų LR BK 284 str., 145 str. Nutarime nurodyta, kad D. Z. dėl fizinio skausmo sukėlimo, įžeidimo siūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nutarime nurodoma, kad tikslinant D. Z. pareiškimą buvo nustatyta, jog išgirdęs, kad D. Z. skambino į policiją, R. B. sugriebė jai už kairės rankos ir įžeidinėdamas bei grasindamas stūmė, dėl ko ji stipriai atsitrenkė į koridoriuje esančią drabužių spintos spintelę. Nutarime nurodoma, kad R. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. požymių, tačiau dėl šių veikų reikia kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 6-7).

Policijos iškvietimo registracijos duomenyse matyti, kad 2013-12-10 D. Z. skambino policijai ir kvietė juos į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nurodoma, kad atvykęs į namus R. B. triukšmauja , laužo baldus (b. l. 30-31).

D. Z. 2013-12-12 surašė pareiškimą policijai, kur nurodė, kad R. B. mėtė iš spintos stalčius, sulaužė spintos dalis, kilo grėsmė turtui ir žmonių saugumui, jis triukšmavo, grasino, įžeidinėjo, elgėsi agresyviai, varė ją iš namų, stumdė (b. l. 34).

Įvykio vieta buvo apžiūrėta 2013-12-11 ir tai aprašyta protokole , kur pažymėta, kad koridoriuje ant žemės išmėtyti įvairūs drabužiai, sumesti į vieną krūvą bei mediniai stalčiai, medžio plaušo plokščių dalys (sulaužytos), šalimais kairėje pusėje prie sienos stovi medinė spintos spintelė. Pro duris patekus į kitą koridorių, ten dešinėje pusėje stovi dvi medinės spintos rudos spalvos. Ant grindų matosi stiklo šukės, popieriaus lapai, maišeliai, maišelis su drabužiais (b. l. 35-38, 39-41).

2013-12-19 liudytoja apklausta D. Z. parodė, kad R. B. baigęs mėtyti daiktus, priėjo prie jos ir sugriebė už kairės rankos, sakydamas visokiausius žodžius, grasindamas, ją stūmė. Ko pasekoje ji ranka stipriai atsitrenkė į koridoriuje esančią drabužių spintos spintelę (b. l. 42-43).

G. Ž. 2013-12-11 surašytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-12-10 Varėnos r. PK buvo gautas D. Z. telefoninis pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą atvykęs R. B. namuose triukšmauja, laužo baldus. Todėl jis vyko į vietą užfiksuoti įvykio vietos (b. l. 48).

Kaltinamojo R. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., kaip nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai.

BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo kaltė įrodyta dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo, nes nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos abiejose rankose. Šios kraujosruvos atsirado nuo suspaudimo, atsitrenkimo į baldus. Tokia nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir baigta. Kaltinamasis tyčia, iš asmeninių paskatų, stūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji krito atsitrenkdama į baldus ir taip sužalojo. Kaltinamasis smurtaudamas tokioje ankštoje patalpoje kaip koridorius, kuriame dar buvo pastatytų baldų bei primėtyta drabužių galėjo ir turėjo suvokti, kad nukentėjusioji gali susižaloti. Nukentėjusioji konflikto nesukėlė, ji siekė, jog kaltinamasis nekonfliktuotų su savo tėvu.

Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusios D. Z. parodymais, kad jai sužalojimą padarė kaltinamasis. Tarp nukentėjusios ir kaltinamojo nebuvo išankstinių blogų santykių, santykiai įtempti tarp šios giminės narių yra jau ilgesnį laiką, tačiau smurto anksčiau tarp D. Z. ir R. B. nebuvo.

Objektyviai, teismo medicinos specialisto išvada, nustatytas sužalojimas nukentėjusiajai abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji iš anksto buvo bloguose santykiuose su kaltinamuoju, priešingai, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė (b. l. 66-73), kad jo santykiai su D. Z. iki tol buvo geri. Kaltinamasis pats pripažįsta, kad nurodomo įvykio metu buvo įvykio vietoje ir buvo susierzinęs, kad negalėjo patekti į kambarį. Tačiau kaltinamasis nepripažino atlikęs jokių smurtinių veiksmų nei D. Z., nei savo tėvo A. B. atžvilgiu, nors pripažino, kad konfliktinė situacija buvo.

Teismas laiko, kad nėra jokio pagrindo abejoti liudytojų kaimynų D. parodymais, kad nukentėjusiąją pastūmė ir ši nukrito bei taip buvo sužalota R. B.. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. ir D. santykiai būtų buvę blogi ir šie turėtų pagrindą jį apkalbėti.

Nukentėjusios pozicija, kad ji tik atvykusiems policijos pareigūnams nepranešė apie jai padarytą kūno sužalojimą ar įvykio aplinkybes, neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikacijai. Atvykę policijos pareigūnai tik aiškinosi kokia yra situacija, nurodė, kad iškvietimai į šiuos namus yra dažni, paaiškino šalių procesines teises dėl kreipimosi į policiją su pareiškimu.

Nukentėjusiosios pozicija šioje byloje yra nekintanti nuo pat tyrimo pradžios. Įvykus konfliktui dėl turto, ji skambino policijai, matydama, kad konfliktas gali peraugti į smurtą. Tai ir atsitiko, R. B. pamatęs, kad D. Z. skambina policijai, sugriebė ją už rankos, stūmė, ko pasekoje ši nukrito ir atsitrenkė į stovėjusią spintelę. Būtent tokį sužalojimo mechanizmą patvirtino ir nukentėjusiąją apžiūrėjęs teismo medicinos specialistas. Nukentėjusioji logiškai paaiškino, kodėl ji ne iškarto nuvyko pas teismo medicinos specialistą: kadangi R. yra brolio sūnus, tad ji dar svarstė, ar reikalinga kreiptis į specialistus, be to norint pas juos patekti būtina užsiregistruoti.

Kaltinamojo aiškinimas, kad nukentėjusiajai sužalojimas galėjo būti padarytas kitu metu ir kito asmens, t. y. A. B., kai ji stovėjo tarp jo ir A. B. yra atmestinas, nes padarytų sužalojimų pobūdis rodo, kitokį jų atsiradimo mechanizmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. B. teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas nesunkus (BK 11 str. 3 d.). Jis baustas administracine tvarka (b. l. 27-29). Kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja darbdavys (b. l. 54). Nukentėjusioji ir kaltinamasis nesusitaikė, nes kaltinamasis nepripažįsta kaltės.

Kaltinamajm už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.

Bausmės tikslai – kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, kad konkrečiu atveju viešųjų darbų bausmė neskirtina, nes ji per švelni, laisvės atėmimo ir arešto bausmės neskirtinos, nes jos per griežtos bausmės pirmą kartą teisiamam asmeniui.

Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad tokia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajam tai netrukdys dirbti ir gauti legalias pajamas, jis galės gyventi su šeima ir išlaikyti savo mažametį vaiką, tačiau kartu jis bus kontroliuojamas, siekiant jo elgesio korekcijos ateityje.

Bausmės dydis nustatytinas pagal bausmių skyrimo taisykles. Skiriant laisvės apribojimo bausmę skirtinas įpareigojimas, siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė D. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą – 1000 Lt.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d. ).

Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) .

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

Kadangi teismas padarė išvadą, jog dėl D. Z. kaltinimų R. B. pripažintinas kaltu, tai nukentėjusiosios D. Z. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. LR CK 6. 250 str. 2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į D. Z. sveikatą, o sveikata yra svarbi kiekvienam žmogui. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl R. B. elgesio ji jaučiasi pažeminta, dėl jos išgyvenimų nerimavo ir šeimos nariai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusioji įgijo teisę reikalauti jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius, kurie nebuvo labai sunkūs, į veiką padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, nukentėjusiosios 5000 Lt ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina jai 700 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiojo atstovo advokato teiktas paslaugas

Civilinė ieškovė prašo priteisti iš kaltinamojo už atstovo advokato teiktas paslaugas 1000 litų. Prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo - civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Advokatas rengė skundą nukentėjusiajai, dalyvavo taikomajame ir dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, tad nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 299, 301– 308 str., teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), septynis šimtus (700) litų neturtinės žalos atlyginimo ir vieną tūkstantį litų (1000 Lt) išlaidų nukentėjusios atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.