- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-83-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
- Atsakovas
- KAVA, V. V., B. M., G. M., A., A. M., Kauno
- Ieškovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- S. Č., Kauno
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio,
dalyvaujant ieškovo atstovams J. D. ir adv. N. Petraitienei, atsakovo KAVA atstovei N. Pėtnyčytei, atsakovams V. V., B. M., G. M. V., P. V., S. V., M. P., A. K., O. P., atsakovo A. Š. atstovui adv. A. E. Žalnerauskui, atsakovo A. M. atstovui adv. S. A. Andriulioniui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-451-435/2007 pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovams KAVA, Kauno rajono savivaldybei, A. R., D. R., V. V., A. V., T. V., R. A., R. P., B. M., S. P. teisių perėmėjai O. P., J. Š., G.M. V., S. R., M. P., A. K., A. Š., M. P., A. M., M. Ž., O. V., P. V., A.M. V., K. M., S. V., tretiesiems asmenims S. Č., Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarei D. Krikštolaitytei, Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. Jarienei, Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarei V. Penkauskaitei, Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. Butkauskaitei dėl neteisėtai priimtų administracinių aktų dalies ir sandorių kilusių iš neteisėtai priimtų administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:
1. Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. V-44 „Dėl J. D. prašymo", kuriuo atsisakyta J. D. atkurti nuosavybės teises į 14,46 ha žemės sklypą natūra Kaune ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per teismo nustatytą terminą atkurti J. D. nuosavybės teises natūra į 14,56 ha žemės sklypą.
2. Pripažinti negaliojančiais:
2.1. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 21-osios sesijos 1994-03-01 sprendimo dalis, kuriomis suteikta asmeninio ūkio žemė: į visą suteiktą sklypą: R. J. – 0,5 ha; A. V. – 0,5 ha; M. Ž. - 0,5 ha; J. M. - 0,5 ha; A. Š. - 0,3 ha; O. V. - 0,3 ha; S. V. – 0,5 ha; B. B. – 0,5 ha; B. M. - 0,3 ha; A. M. - 0,5 ha; A. M. V. - 0,5 ha; A. Š. - 0,3 ha; V. V. - 0,3 ha; ir į dalį suteikto sklypo S. P. – 0,25 ha (suteikta 0,5 ha), A. Š. – 0,5 ha (suteikta 1,15 ha), K. M. – 0,5 ha (suteikta 1,15 ha), P. V. – 0,5 ha (suteikta 1,15 ha), G. V.– 0,5 ha (suteikta 1,15 ha). Iš viso 7,75 ha (10,60 ha).
2.2. Kauno rajono apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 05-3184 dalis, kuriomis patvirtintas asmeninio ūkio žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) k., Kauno rajone, naudojimo teisėtumas O. V. - 0,5 ha (patvirtinta 0,5 ha) ir A. Š. - 0,5 ha (patvirtinta 0,5 ha) ir į dalį asmeninio ūkio žemės: V. V. - 0,3 ha (patvirtinta 0,95 ha), S. P. - 0,25 ha (patvirtinta 0.65 ha), J. S. - 0,5 ha (patvirtinta 1,15 ha). Iš viso į 2,05 ha (3,75 ha).
2.3. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 637 dalį, pozicija 44, kuria A. Š. leista pirkti 0,3 ha asmeninio naudojimo žemės (duomenys neskelbtini) k. Kauno rajone ir 1996 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 05-3486 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Kauno rajone“ dalį, pozicija 7, kuria A. Š. leista pirkti 0,2 ha asmeninio ūkio žemės ir iš dalies pozicija 11, kuria V. V. leista pirkti – 0,3 ha (0,95 ha) asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) k.
2.4. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 1839 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Kauno rajone“ dalį, pozicija 98, kuria G. V. leista pirkti - 0,5 ha (1,15 ha) asmeninio ūkio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) kaime.
2.5. Kauno rajono apskrities viršininko administracijos 1996 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 05-1595 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Kauno rajone“ dalį, pozicija 53, kuria J. A. Š. leista pirkti - 0,5 ha (1,10 ha) asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k.
2.6. Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 02-01-370 „Dėl piliečių eilių tvirtinimo (Kauno m.), priedo Nr. 2 „Piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai arba parduodami įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypai, suteikti asmeniniam ūkiui, sąrašo“ dalį, kuria nustatyta atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai arba parduodant asmeninio ūkio žemės sklypus J. A. Š. 0,5 ha (1,3 ha), S. V. 0,5 ha (0,5 ha), J. S. 0,5 ha (1,15 ha), A. M. V. 0,3 ha (0,3 ha), G. M. V. 0,5 ha (1,15 ha), O. V. 0,5 ha (0,5 ha), B. M. 0,3 (0,3 ha), S. P. 0,25 ha (1,15 ha), P. V. 0,5 ha (1,15ha), A. Š. 0,3 ha (0,5 ha), B. B. 0,5 ha (0,5 ha) ir 2002 03 04 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-1014 dalį, kuria nustatyta atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypus A. V. (0,5 ha) ir R. J. (0,5 ha).
3. Panaikinti:
3.1. Kauno apskrities 2003 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 19/4261, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės R. J. (mirusi) į 0,5 ha žemės, perduodant įpėdiniams neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,5 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 02-01-5071 ir jo priedą, kuriuo R. J. (mirusi) atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir perduotas įpėdiniui nuosavybėn neatlygintinai 0,5 ha asmeninio ūkio sklypas (duomenys neskelbtini).
3.2. Kauno apskrities 2002 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 19/3950, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. V. (mirusi) į 0,5 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,5 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. liepos 8d. įsakymą Nr. 02-01-4087 ir jo priedą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. V. (mirusi) į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
3.3. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 52-5448, kuriuo atstatytos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra M. Ž. į 0,5 ha žemės sklypą ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 05-3783 ir jo priedą Nr. 1, kuriuo atstatytos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant M. Ž. 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) buv. ap., Kauno raj. ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui.
3.4. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 52-5458, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. M. į 0,5 ha žemės sklypą, ekvivalentine natūra ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 05-3785 ir jo priedą Nr. 1, kuriuo atstatytos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant A. M. 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) buv. ap., Kauno raj. ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui.
3.5. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 52-5523, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. M. į 0,5 ha žemės sklypą bei 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 05-4008 ir jo priedą Nr. 1, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0.5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
3.6. Kauno apskrities 2002 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 19/3884, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės O. V. į 0,5 ha žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,5 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 02-01-4115 ir jo priedą, kuriuo O. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
3.7. Kauno apskrities valdytojo administracijos 2001 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 19/3571, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės S. V. į 0,5 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 02-01-2004 ir jo priedą, kuriuo S. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
3.8. Kauno apskrities 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 19/4054, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. M. V. į 0,3 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai 0,3 ha asmeniniam ūkiui žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 02-01-5332 ir jo priedą, kuriuo A. M. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
4. Iš dalies panaikinti:
4.1. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 52-5446 dalyje, kuria atstatytos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra K. M. į 0,5 ha (1,15 ha) žemės sklypą ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 05-3783 ir jo priedą Nr.1 dalyje, kuria atstatytos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant K. M. 0,5 ha (1,15 ha) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini) buv. ap., Kauno raj. ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui.
4.2. Kauno apskrities 2002 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 19/4062 dalyje, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. P. į 0,25 ha (dalyje 1,15 ha) žemės sklypą, perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,25 ha (1,15 ha) žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 02-01-5456 ir jo priedą dalyje, kuria S. P. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,25 ha (1,15 ha) asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune.
4.3. Kauno apskrities valdytojo administracijos 2004 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 19/4895, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. S. į 0,5 ha (1,15 ha) žemės sklypą ir įsakymą Nr. 02-01-2900 ir jo priedą dalyje, kuria J. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,5 ha (1,15 ha) asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
5. Pripažinti negaliojančiomis:
5.1. 1996 m. rugsėjo 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P-P52/96-0462, kurios pagrindu A. Š. už 28,40 Lt nuosavybėn įgijo 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 52/27213).
5.2. iš dalies 1996 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. B-P52/96-0438, kurios pagrindu V. V. už 25,76 Lt nuosavybėn įgijo 0,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini).
5.3. 2003 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno 4-ojo notarų biuro notarės Virginijos Jarienės, reg. Nr. 4VJ 22085, kurios pagrindu A. V. įgijo 4620 Lt vertės 0,3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kauno m.k.v., esantį Kaune.
5.4. 2002 m. lapkričio 8 d. Kauno 9-ojo notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės, A. R., po A. V. mirties, išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į 0,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m.k.v. (reg. Nr. 5370) (sandorio kaina 1880 Lt.).
5.5. 2004 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarės Renatos Rutkauskaitės, notarinio registro Nr. 2342, kuria A. R., dovanojo jai nuosavybės teise priklausantį 0,5163 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (indeksuota žemės kaina 1928 Lt, o vidutinė rinkos vertė 11359 Lt.), sūnui D. R..
5.6. 2004 m. gegužės 20 d. Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės S. R. po J. S. mirties išduotą papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. 2998) į 0,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), numeris žemėtvarkos projekte -(duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. (indeksuota žemės kaina 1946 Lt, vid. rinkos vertė - 11000 Lt)
5.7. 2004 m. birželio 4 d. Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarės Vidos Pečkauskaitės patvirtintą mainų sutartį, kurios pagrindu S. R. perleido 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. (sandorio kaina 6800 Lt).
5.8. 1998 m. lapkričio 5 d. sutartį Nr. 2-7KV-6713, kuria J. M. dovanojo jam nuosavybės teise priklausantį 0,497 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v. sūnui A. M. (sandorio kaina 1717Lt).
5.9. 2003 m. spalio 31 d. Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės (paveld. byla Nr. 73/2003) A. K., po R. J. mirties, išduotą papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 0,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m.k.v. (reg. Nr. 5694) (žemės sklypo indeksuota kaina 1912 Lt, vidutinė rinkos kaina – 7700 Lt).
5.10. 2004 m. sausio 7 d. Kauno apskrities Kauno miesto Kauno 1901 kadastro vietovės buv. -(duomenys neskelbtini) kaime pil. J. D. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypų ribų planą ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją, įstatymų nustatyta tvarka, per 2 mėn. ar kitą teismo nustatytą konkretų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti ir patvirtinti J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribų planą.
6. Pripažinti atsakovo D. R. veiksmus, parduodant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. Č., užstatant 0,1697 ha sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais ir nesąžiningais ir taikant vienašalę restituciją - įpareigoti D. R. sumokėti J. D., už 2005 m. sausio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi bei priėmimo - perdavimo aktu, patvirtintu Kauno rajono notarės Renatos Butkauskaitės (reg. Nr. 876,877), S. Č. parduotą 0,1901 ha žemės sklypą, 50 000 Lt kompensaciją, o užstatyto sklypo dydį sumažinti iki minimalios Kauno mieste statybai skiriamų sklypų normos, t.y. 0,04 ha.
7. Taikyti restituciją žemės sklypams, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (atsakovas A. M.), (duomenys neskelbtini), (atsakovas A. Š.), (duomenys neskelbtini) , (atsakovai V. V., T. V., A. V.), (duomenys neskelbtini) (atsakovas S. R.), (duomenys neskelbtini) (atsakovė A. K.), (duomenys neskelbtini) (atsakovė A. R.), 0,1697 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, t.y. 0,1297 ha bei sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovas D. R.) grąžinant juos į valstybinės žemės fondą.
8. Priteisti iš atsakovo visas mano turėtas išlaidas, susijusias su šios bylos vedimu pagal teismo pateiktus išlaidas įrodančius dokumentus.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad įsigaliojus Lietuvos piliečių išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymui 1991 m. lapkričio 20 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai (toliau tekste ART) ieškovas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 17 ha žemės sklypą, nuo 1996 m. gruodžio 31 d. esantį Kauno administracinėse ribose (buvęs (duomenys neskelbtini) seniūnija, Kauno rajonas). Kauno Valstybinio archyvo 1992 m. vasario 13 d. išduotas pažymėjimas Nr. D-79, patvirtina, kad ieškovo tėvas nuosavybės teise, iki 1941 m. lapkričio mėn. 17 d., valdė 15,46 ha žemės sklypą. Į minėtą sklypą nuosavybės teisės ieškovui nėra atkurtos iki šiol motyvuojant, kad dalis ieškovo tėvui nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo (14,56 ha) išdalinta (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams, kaip asmeninio ūkio žemė, o į 0,9 ha atkurtos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra kitiems pretendentams (A. T. V. skl. Nr. 469 - 0,3 ha, M. B. D. skl. Nr. 470 - 0,3 ha ir V. G. Č. skl. Nr. 471 - 0,3 ha). Susitarimas dėl žemės pasidalijimo natūra tarp ieškovo ir kitų pretendentų (A. T. V., M. B. D. ir V. G. Č.) į J. D. žemę buvo pasirašytas 1993-04-05. 1993 metais visi keturi pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. D. žemę buvo įtraukti į sąrašą, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę natūra bus atkurtos 1993 m. rudenį, nes žemės atsisakė Rugelio ir Lino žemės ūkio bendrovės. Iš šio dokumento darytina išvada, kad žemė į kurią ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises 1993-09-15 nebuvo priskirta asmeninio ūkio žemei ir ja po LŽŪA mokomojo ūkio likvidavimo naudojosi žemės ūkio bendrovės. Nors Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 18 sesijoje vykusioje 1993-03-18 buvo nutarta prie išlikusių sodybų paveldėtojams grąžinti 3 ha žemės, tačiau iki šiol ieškovui tokio dydžio sklypas nėra suformuotas, nuosavybės teisės taip pat neatkurtos, nors išlikę pastatai grąžinti dar 1992 m. (1990-12-19 Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 223). Kadangi nuosavybės teisės atkūrimo į žemę klausimas nebuvo išspręstas, ši žemė buvo ginčo objektas, todėl ji negalėjo būti perleista atsakovams. Taigi ieškovo prašymas ir dokumentai, įrodantys nuosavybės teises ir giminystės ryšius (duomenys neskelbtini) ART, buvo pateikti 1991 m. Tuo būdu, nuosavybės teisės LR „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įstatyme numatytais būdais (1 str. 1 p.) ieškovui turėjo būti atkurtos dar 1992 m. pirmajame pusmetyje. Šis įstatymo reikalavimas neįvykdytas iki šiol. Tuo metu siekiamą susigrąžinti žemę naudojo Lietuvos Žemės ūkio akademijos bandomasis ūkis. Po minėto ūkio likvidavimo, žemė natūra galėjo būti sugrąžinta ieškovui, tačiau Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Taryba 1-ojo šaukimo 21 sesijos 1994 m. kovo 01 d. sprendimu neteisėtai šią žemę paskyrė gyventojų asmeniniam ūkiui ir patvirtino asmeniniam naudojimui skiriamos žemės plotus kaimams ir gyvenvietėms. Minėtu sprendimu, žemės sklype į kurį ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, žemė asmeniniam ūkiui buvo paskirta asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (17 sklypų) ir vienas sklypas Kačerginės gyventojui, nors jie iki tol šia žeme nesinaudojo (naudojosi tik žemės sklypais prie namų valdų). Pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintą asmeninio ūkio žemės skyrimo nustatytą tvarką 1996-07-15 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 05-3184 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisėtumo patvirtinimo Kauno rajone“ įteisino asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimą ir naudojimą V. V., A. Š., S. P., O. V., J. S., nes išvardintiems asmenims įsakyme nurodyto dydžio sklypai nebuvo paskirti 1993-10-29 LRV nutarimo Nr. 816 9 p. nustatyta tvarka, o ir minėti asmenys iki tol nesinaudojo Kauno apskrities valdytojo 1996-07-15 įsakyme Nr. 05-3184 nurodyto dydžio sklypais, esančiais žemės sklype į kurį ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, ir naudojosi tik prie namų valdų esančiais sklypais. Tuo būdu, minėtas įsakymas prieštarauja ir Žemės reformos įstatymo 16 str. 8 d. bei 9 d. nuostatoms. Iš Valstybės įmonės Registrų centro duomenų banko išrašų bei Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklype į kurį pretenduoja ieškovas atkurti nuosavybės teises, jau atkurtos nuosavybės teisės 11 asmeninio ūkio žemės naudotojų, kurių grąžintini sklypai buvo kitoje vietoje toje pačioje apylinkėje arba atkeliant iš kitų rajonų, o trims - leista išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis (A. Š., V. V. ir G. M. V.), 5 asmeninio ūkio žemės naudotojams (B. M., B. B., J. A. Š., A. Š., P. V.) nuosavybės teisės neatkurtos. Pažeidžiant LRV 1993-10-29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos tvarkos 11 d., ieškovo nuomone, neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės R. J., A. V., M. Ž., A. M. V., A. M., J. M., S. V., K. M., S. P., O. V., J. S., taip pat pažeidžiant šio nutarimo nuostatas, reglamentavusias asmeninio ūkio žemės skyrimo tvarką, neteisėtai asmeninio ūkio žemė skirta B. M., B. B., J. A. Š., A. Š., P. V., G. M. V.. Kauno apskrities viršininko administracija 2000 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 02-01-370 „Dėl piliečių eilių tvirtinimo (Kauno m.)“ priedu Nr. 2 „Piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai arba parduodami įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypai, suteikti asmeniniam ūkiui, sąrašo“ nustatė asmenis, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai arba parduodant asmeninio ūkio žemės sklypus – J. A. Š., S. V., J. S., A. M. V., G. M. V.. O. V., B. M., S. P., P. V., A. Š. ir B. B.. Visiems šiems asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta žemės sklype į kurį ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Šis įsakymas buvo papildytas 2002-03-04 įsk. Nr. 02-01-1014, įtraukiantį į sąrašą A. V. ir R. J., nors pastarosioms asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimas ir buvo atšauktas. Kauno apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 637 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Kauno rajone“ A. Š. buvo leista įforminti leidimą 0,3 ha asmeninio ūkio žemės pirkimui, O. V. - 0,5 ha. Kauno apskrities valdytojo 1996 m. rugpjūčio 06 d. įsakymu Nr. 05-3486 A. Š. leista įforminti leidimą dar 0,2 ha asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimui, o V. V. - 0,95 ha ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 05-1595 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Kauno rajone“ J. A. Š.. Kadangi minėtiems atsakovams asmeninio ūkio žemė suteikta neteisėtai, o ir I 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 2.2.5 p. nuostatos nesuteikia jiems teisės pirkti sklypus lengvatinėmis sąlygomis, todėl minėti įsakymai naikintini dalyje, kiek tai liečia žemės sklypus patenkančius į ieškovo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Termino ieškiniui paduoti ieškovas nepraleido, nes apie neteisėtus Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno rajono savivaldybės aktus ieškovas sužinojo tik gavęs iš Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisijos 2004 m. vasario 06 d. raštą Nr. 114-S-35. Ieškovas, būdamas 85 metų amžiaus, II grupės invalidas susipažinti su prašomais panaikinti dokumentais ir nustatyti jų teisėtumą neturėjo realių galimybių, nes apie jų priėmimą jam nebuvo žinoma, o iš pridėtų dokumentų akivaizdu, kad į atsakovą ir jam pavaldžias institucijas ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, tačiau į jo prašymus niekas išsamaus atsakymo nedavė, tik nurodė, kad sklypas į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises, teisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei. Jeigu teismas nustatytų, kad vieno mėnesio terminą nuo sužinojimo dienos apie neteisėtų aktų priėmimą ir apie pažeistas savo teises ieškovas praleido, tai jis turi būti atstatytas, kadangi į administracinį teismą ir pastarojo siūlymu į Kauno rajono apylinkės teismą ieškovas kreipėsi laiku.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovui atsisakius nuo ieškinio dalies, civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2004-01-07 Kauno apskrities Kauno miesto Kauno 1901 kadastro vietovės buv. (duomenys neskelbtini) kaime pil. J. D. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypų ribų planą ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją, įstatymų nustatyta tvarka, per 2 mėn. ar kitą teismo nustatytą konkretų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti ir patvirtinti J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribų planą, nutraukė (CPK 293 str. 1d. 4p.). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp asmenų ir institucijų, suteikusių, gavusių ir naudojančių asmeninio ūkio žemę bei asmens, norinčio atkurti nuosavybės teises. Vienu iš pagrindinių argumentų, ieškovas nurodė tai, kad po to, kai jis 1991-11-20 pateikė Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 17 ha žemės sklypą, valstybės institucijos ne tik nesprendė šio klausimo įstatymo nustatytu terminu, bet dalį ginčo sklypo 1994-03-01 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 21 sesijos sprendimu, pažeisdamos LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintą žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarką, neteisėtai paskyrė gyventojų asmeniniam ūkiui ir patvirtino asmeniniam naudojimui skiriamos žemės plotus kaimams ir gyvenvietėms. Ieškovas ir jo atstovai nurodė, kad įrodymų, jog žemė asmeniniam ūkiui būtų buvusi teisėtai paskirta ir jiems sklypai būtų buvę paženklinti iki 1993-12-31 d., t. y. iki minėto nutarimo priėmimo, nėra, todėl prašė pripažinti negaliojančiomis 1994-03-01 sprendimo dalis, kuriomis suteikta asmeninio ūkio žemė R. J., A. V., M. Ž., J. M., A. Š., O. V., S. V., B. B., B. M., A. M., A. M. V., A. Š., V. V., S. P., A. Š., K. M., P. V., G. V.. Atsakovai teigė, kad ginčijama žemė jiems faktiškai buvo suteikta jau nuo 1992 m., o teisiškai – 1993-03-18 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) tarybos I šaukimo 18 sesijos sprendimu. Byloje esantis 1991-06-05 LŽŪA mokomojo bandymų ūkio įsakymas Nr. 160-G (6 t., b. l. 48-69) patvirtina aplinkybę, kad daugumai atsakovų ginčo žemė naudojimui, kaip pasodybiniai sklypai, tik žymiai mažesniais dydžiais, buvo skirta dar 1991 m. 1993-03-18 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) tarybos I šaukimo 18 sesijos sprendimas (2 t., b. l. 14) ir šios sesijos protokolas (3 t., b. l. 23-25) patvirtina tai, kad šiuo sprendimu buvo nustatyta žemės nuomos tvarka ir patvirtintas asmenų, kuriems 1993 m. nuomojama žemė asmeniniam ūkiui sąrašas. Nors šis sąrašas neišlikęs ir į bylą nebuvo pateiktas, iš sprendimo turinio akivaizdu, kad jis buvo sudarytas. Iš prie bylos prijungtų Žemės tvarkymo bylų matyti, kad daugumai atsakovų asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktuose žemės suteikimo pagrindu nurodytas būtent 1993-03-18 metų sprendimas Nr. I-18, o 1994-03-01 sprendimas Nr. I-21, nurodytas, kaip patikslintas. Atsakovai savo paaiškinimuose teigė, kad jie naudojosi ginčijamais sklypais dar nuo 1992 m. Tokiu būdu, teismas laikė, kad ieškovas nenuginčijo tos aplinkybės, kad daugumai iš atsakovų ginčo žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo ir 1990-10-11 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 308 pagrindu. Aplinkybę, kad 1993-03-18 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) tarybos I šaukimo 18 sesijos sprendime nurodyta, jog tvirtinama nuomojama žemė asmeniniam ūkiui, teismas laikė, kaip sprendimo netikslumą, kadangi iš viso sprendimo turinio matyti, kad kalba eina apie asmeninio ūkio žemės skyrimą, o ne apie nuomos santykius. Todėl teismas sprendė, kad M. Ž., J. M., S. V., B. B., B. M., A. M., A. M. V., A. Š., V. V., S. P., A. Š., K. M., G. V. buvo suteikta asmeninio ūkio žemė nepažeidžiant tuo metu galiojusių įstatymų, todėl ieškinys dalyje dėl Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 21-osios sesijos 1994-03-01 sprendimo dalių, kuriomis suteikta asmeninio ūkio žemė šiems asmenims, atmestinas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad 1993-09-15 sudarant (duomenys neskelbtini) apylinkės pretendentų sąrašą, kita žemė, į kurią pretenduoja ieškovas buvo užimta, todėl ieškovo argumentas apie tai, kad 1993-09-15 ši žemė nebuvo priskirta asmeninio ūkio žemei, nepagrįstas. 1994-03-01 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 21 sesijos Sprendimu (1 t. ,b. l. 30-33) A. Š. suteikta 0,3 ha asmeninio ūkio žemės, 1995-08-10 KAVA įsakymu Nr. 637 (1 t., b. l. 34) buvo leista įforminti leidimą pirkti asmeninio naudojimo žemę A. Š. – 0,3 ha (duomenys neskelbtini) km., 1996-07-15 KAVA įsakymu Nr. 05-3184 (1 t., b. l. 38-41) patvirtintas piliečių asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisėtumas, tarp kurių buvo ir A. Š. naudojamas 0,5 ha žemės sklypas, o 1996-08-06 KAVA įsakymu Nr. 05-3486 (1 t., b. l. 42) buvo leista įforminti leidimus pirkti asmeninio ūkio žemę Kauno rajono išvardintų sąraše buvusių apylinkių piliečiams, tarp kurių ir atsakovui A. Š. – 0,2 ha (duomenys neskelbtini) km. A. Š. žemės tvarkymo byloje esančiame 0,5 ha asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte kaip asmeninio ūkio žemės įgijimo pagrindas nurodytas ir 1993-03-18 sprendimas. Kadangi A. Š. 1994-03-01 suteiktas 0,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, įvertinant tą aplinkybę, kad Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintos tvarkos 5 p. buvo nustatyta, kad asmenų, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteikti pagal LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimą Nr. 308, jeigu šios žemės sąlygos nėra pakitusios, naudojamas asmeniniam ūkiui žemės plotas negali būti mažinamas, teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad jam galėjo būti suteiktas didesnis žemės sklypas 1993-03-18 sprendimu, kas reiškia, jog šiuo sprendimu galėjo būti suteiktas tokio pat dydžio sklypas. Tokiu būdu teismas laikė, jog ieškinys dalyje dėl Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 21-osios sesijos 1994-03-01 sprendimo dalies, kuria suteikta A. Š. 0,3 ha asmeninio ūkio žemė, taip pat dėl 1995-08-10 KAVA įsakymo Nr. 637 dalies, kuria leista pirkti 0,3 ha asmeninio naudojimo žemės, atmestinas tais pačiais motyvais. 1995-11-30 LR įstatymu „Dėl LR žemės reformos įstatymo papildymo“ Žemės reformos įstatymo 16 str. buvo papildytas 8 d., kuri numatė, kad jei apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme. Iš R. J. nuosavybės teisės atkūrimo bylos matyti, kad pareiškimą dėl 0,5 ha asmeninio ūkio išskyrimo (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai ji parašė 1993-11-28, ši žemė jai suteikta ginčijamu 1994-03-01 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 21 sesijos sprendimu. Vertinant ieškovo reikalavimus atsakovo S. R., kaip J. S. turtinių teisių perėmėjo atžvilgiu, teismas sprendė, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nėra duomenų, kad J. S. asmeninio naudojimo žemės sklypas būtų buvęs suteiktas Tarybos sprendimu. KAVA 1996-07-15 įsakymu Nr. 05-3184 jai patvirtintas 1,15 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumas, kas reiškia, kad toks sprendimas anksčiau nebuvo priimtas. Vertinant reikalavimus atsakovės A. R., kaip A. V. turtinių teisių perėmėjos atžvilgiu, darytina išvada, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus A. V. asmeninio naudojimo žemės sklypas suteiktas ginčijamu 1994-03-01 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 21 sesijos sprendimu. A. V. nuosavybės teisės atkūrimo byloje yra duomenys, kad A. V. pareiškimas dėl asmeninio ūkio suteikimo (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnyboje užregistruotas 1994-01-18. O. V. 0,3 ha žemės asmeninio ūkio naudojimo žemės sklypo suteikta taip pat ginčijamu Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 21-osios sesijos 1994-03-01 sprendimu, nors žemės tvarkymo byloje asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte kaip 0,5 ha asmeninio ūkio žemės įgijimo pagrindas nurodytas ir 1993-03-18 sprendimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog toje pačioje byloje yra 1996-07-15 KAVA įsakymas Nr. 05, kuriuo yra patvirtintas O. V. 0,5 ha žemės sklypo teisėtumas, teismas sprendė, jog asmeninio naudojimo žemės sklypas dėl 0,2 ha jai nebuvo suteiktas Tarybos sprendimu. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus P. V. asmeninio naudojimo žemės sklypas suteiktas ginčijamu 1994-03-01 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 21 sesijos sprendimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1995 m. kovo 05 d. nutarime nustatė, kad nuostata, jog žemė gyventojų asmeninam ūkui pagal rajonų valdybose iki 1993 m. gruodžio 31 d. apsvarstytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, arba iki šios datos suteikta ir paženklinta vietovėje, yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, kuri savininkams negrąžinama natūra, Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra (administracinė byla Nr. A3-154-2003) 2005-11-24 aprobuotas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos). Ieškovas neginčijo ginčo vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuris buvo apsvarstytas Kauno rajono valdybos 1993 m., ir pagal kurį atsakovams buvo suteikti, o vėliau patvirtinti, asmeninio ūkio žemės sklypai, nors atsakovai šią aplinkybę, kaip atsikirtimą į ieškinį, nurodinėjo nuo pat ieškinio pateikimo dienos. Pagal šį projektą ieškovo tėvui iki nacionalizavimo priklausęs žemės sklypas papuolė į teritoriją numatytą gyventojų asmeninio ūkio reikmėms, vadinasi priskirtas valstybės išperkamai žemei vadovaujantis LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. Tai reiškia, jog pagal šį projektą ginčo žemė pagrįstai laikoma valstybės išperkama ir tai neprieštarauja Konstitucinio Teismo 1995-03-05 nutarimo nuostatoms. Vadovaujantis LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, Žemės reformos įstatymo bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, žemė, pagal galiojusius įstatymus suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui buvo ir yra valstybės išperkama ir natūra savininkams negrąžinama. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas įtvirtino savo nuostatą siekti stabilumo ir ginti faktinių teisėtų žemės naudotojų interesus. Tokiu būdu, konstatuotina, kad tiek atsakovams, kuriems ginčo žemė buvo suteikta 1993-03-18 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) tarybos I šaukimo 18 sesijos sprendimu, tiek ir tiems atsakovams, kuriems ginčo žemė buvo suteikta tik 1994-03-01 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 21 sesijos sprendimu, bei tiems atsakovams, kuriems 1996-07-15 KAVA įsakymu Nr. 05-3184 buvo patvirtintas žemės naudojimo teisėtumas, ši žemė buvo suteikta teisėtai ir nepažeidžiant tuo metu galiojusių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Ta aplinkybė, kad asmeninio ūkio suteikimo metu žemė nebuvo paženklinta, nesudaro pagrindo vėlesnį tokio veiksmo atlikimą laikyti neteisėtu, jeigu paženklinimo aktu užbaigiama suteiktos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės įteisinimo procedūra (2004-12-01 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2004). Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas ieškinį dėl Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 21-osios sesijos 1994-03-01 sprendimo dalių, kuriomis suteikta asmeninio ūkio žemė atsakovams, taip pat reikalavimas dėl 1996-07-15 KAVA įsakymo Nr. 05-3184 dalių, kuriomis patvirtintas žemės sklypų naudojimo teisėtumas atsakovams, atmetė, kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės apie tai, jog atitinkamų institucijų sprendimais atsakovams buvo suteikta žemė asmeniniam naudojimui ar patvirtintas žemės naudojimo pagrįstumas nepagrįstai, dėl to, jog jie šios žemės nedirbo ir ji jiems negalėjo būti suteikta. Rašytiniais įrodymais bei atsakovų paaiškinimais, kurie taip pat laikytini įrodymais civilinėje byloje (CPK 177str.2d.) nustatyta, kad jie visi įėjo į kategoriją tų asmenų, kuriems pagal galiojančius įstatymus ar poįstatyminius aktus galėjo būti ginčo žemė suteikta. Ieškovas, įrodinėdamas šią aplinkybę rėmėsi ūkinių knygų duomenimis, kurie, teismo nuomone, negali būti vertinami, kaip tiksliai atspindintys realią to meto padėtį, kadangi ne visi įrašai ūkinėse knygose patvirtinti apylinkės tarybos sekretoriaus ar duomenis įrašiusio asmens parašais, ne visur yra ir paties valdos savininko parašai bei tikslios žinios apie jų šeimos narius, kita vertus, kaip nurodė atsakovai, šie duomenys buvo pildomi netikrinant vietoje realios padėties. Atmetus ieškinį dėl sprendimo, kuriuo suteikta asmeninio ūkio žemė ir patvirtintas žemės sklypų naudojimo teisėtumas, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir kitus išvestinius ieškovo reikalavimus, dėl ginčo žemės pardavimo, perdavimo neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises natūra ar ekvivalentine natūra, taip pat dėl jų pasekoje sudarytų kitų perleidimo sandorių ar paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas, nebūdamas šių sandorių šalimi ir neįrodęs, kad šie sandoriai kaip nors kitaip pažeidžia jo teises, neturi reikalavimo teisės ginčyti šiuos sandorius. Atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu reikalavo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nustatyta, kad ieškovas su skundu dėl 2004-01-29 KAVA įsakymo Nr. V-44 panaikinimo bei įpareigojimo panaikinti KAVA aktus, kuriais suteikta ir privatizuota asmeninio ūkio žemė, kreipėsi 2004-02-27, tačiau šiam teismui 2004-03-19 atsisakius priimti skundą, kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą. 2004-04-13 Kauno rajono apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl neteisėtai priimtų aktų dalies panaikinimo, kaip neteismingą Kauno rajono apylinkės teismui, todėl 2004-04-27 ieškovo ieškinys buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teisme. Vertinant ieškovo veiksmus siekiant apskųsti teismui Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. V-44 „Dėl J. D. prašymo“, kuriuo atsisakyta J. D. atkurti nuosavybės teises į 14,46 ha žemės sklypą natūra Kaune, akivaizdu, kad jis, turėdamas kvalifikuotą teisinę pagalbą kreipėsi į teismą pažeisdamas teismingumo taisykles. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog teismingumo nustatymo klausimas yra pakankamai sudėtingas šios kategorijos bylose, bei į tai, jog administraciniam teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovui buvo nurodyta kreiptis į Kauno rajono apylinkės teismą, laikytina, kad terminas apskųsti šiam administraciniam aktui yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CK 1.131 str. 2 d.). Teismui atmetus ieškovo ieškinį jau minėtais pagrindais, atmestinas, kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. V-44 panaikinimo ir įpareigojimo Kauno apskrities viršininko administraciją per teismo nustatytą terminą atkurti J. D. nuosavybės teises natūra į 14,56 ha žemės sklypą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai – 1993-06-09 pažymėjimas Nr. 103 (1 t., b. l. 27), 1993-09-15 (duomenys neskelbtini) apylinkės pretendentų sąrašas (3 t., b. l. 19-21), 1993-07-23 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko pažyma (1 t., b. l. 28), 1993-07-28 J. D. pareiškimas (1t., b. l. 106) Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičiui, neginčijamai patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovui nuo 1993 m. vasaros buvo žinoma, kad žemė, į kurią jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises yra išdalinta kitiems asmenims asmeniniam ūkiui ir, kad jis gali pretenduoti tik į 2 ha natūra, o likusi 12,56 ha žemė gali būti išpirkta. Be to, aplinkybę apie tai, kad ieškovui buvo 1993 m. žinoma, kad žemė dalijama kitiems asmenims jis pats pripažino ir 2006-05-02 vykusio teismo posėdžio metu (10 t., b. l. 137). Ieškovo įgaliotas atstovas, jo sūnus J. D., taip pat pripažino, kad 1994 m. matuojant sklypus asmeniniam ūkiui dalyvavo ir jo tėvas (10 t., b. l. 135). Atsakovas B. M. (11 t., b. l. 179) patvirtino tai, kad ieškovas J. D. dalyvavo matuojant žemę, šią aplinkybę nurodė ir atsakovas S. P. (11 t., b. l. 180). Iš minėto 1993-07-28 ieškovo pareiškimo akivaizdu, kad jis, žinodamas, kad ginčo žemė išdalinta kitiems asmenims kategoriškai nesutiko, jog tai padaryta teisėtai, kadangi pats nurodė, jog „pagal visus Vyriausybės ir seimo nutarimus ji turėtų būti man sugrąžinama teisėtam savininkui“. Sekantys dokumentai, įrodantys tai, jog ieškovas ir toliau nesutiko su žemės, į kurią jis pretenduoja išdalinimu yra – 2003-03-26 ieškovo prašymai KAV ir KAVA Žemėtvarkos skyriui (11 t., b. l. 154 ir 12 t., b. l. 27) dėl žemės grąžinimo, nurodant, kad ši žemė išdalinta kitiems asmenims. Ieškovas 2003-11-25 prašyme LR Seimo Antikorupcijos komisijai (6 t., b. l. 155-157) ir Nacionalinei žemės tarnybai (8 t., b. l. 94-96) ir STT (6 t., b. l. 160-163) nurodė, kad 2003 m. gavus iš Kauno apskrities viršininko administracijos archyvo dokumentus, paaiškėjo, kad esant pateiktam prašymui dėl žemės grąžinimo, 1994 m., žemė, patenkanti į jo nuosavybės ribas Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos sprendimais (1997-02-14; 1994-03-01) buvo išdalinta asmeninio ūkio naudotojams, o 1996 m. KAVA įsakymo Nr. 05-3486, neteisėtai parduota. Apibendrinant byloje nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas, nors ir būdamas senyvo amžiaus, tačiau raštingas, kuriam nuosavybės grąžinimo klausimus nuolat padėjo spręsti tiek jo sūnus, atstovaujantis teisme, tiek ir sūnaus duktė, kuriai buvo išduotas įgaliojimas šiems reikalams tvarkyti (11 t., b. l. 171-173), žinodamas apie savo pažeistą teisę nuo 1993 m. vasaros iki 2003 m. kovo mėnesio apskritai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeistos teisės gynimo, t. y. dešimt metų visiškai nesirūpino nuosavybės teisių į žemę atkūrimu. Galimą prielaidą apie tai, jog ieškovas po 1993 m. neturėjo pagrindo abejoti dėl asmeninio ūkio suteikimo teisėtumo jo pretenduojamos žemės sklype kitiems asmenims, teismo nuomone, paneigė aplinkybė, kad visgi praėjus dešimčiai metų jis pats, jokių institucijų neinicijuotas, pasisamdė advokatą ir pradėjo ieškoti konkrečių dokumentų, kurių pagrindu ginčo žemė buvo išdalinta ir parduota. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas visą tą laiko tarpą abejojo šių veiksmų teisėtumu, kas reiškia, jog abejodamas galėjo (ar turėjo) suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą data turėtų būti laikoma 1993-06-09, t. y. ta diena, kai ieškovui buvo išduotas Pažymėjimas Nr. 103 apie nuosavybės teisės atstatymą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad, jeigu ieškovas laikė, kad jo teisės yra pažeistos, jis per trejus metus nuo šios dienos turėjo ginti savo teises ir pareikšti ieškinį teisme (1964 m. CK 86str.), t. y. ieškinio senaties terminas baigėsi 1996-06-09. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovas iki nurodyto termino pabaigos būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti, tame tarpe, kreipęsis į kitas institucijas. Tokių veiksmų jis ėmėsi tik 2003 m., kai ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs, todėl tokie veiksmai negali būti laikomi pateisinančiais ieškinio senaties termino praleidimą. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jam apie teisės pažeidimą tapo žinoma tik gavus iš Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisijos 2004 m. vasario 06 d. raštą Nr. 114-S-35, juolab, kad šis raštas tik papildė 2003-12-17 Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisijos raštą, kuriame taip pat ieškovui buvo nurodyta, kad jis savo pažeistas teises galėtų ginti teisme. Ieškovo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą galėjo būti pažeista tik šios žemės suteikimu kitiems asmenims, todėl šio fakto sužinojimas ir laikytinas sužinojimu apie pažeistą teisę. Ar šis žemės suteikimas yra teisėtas ar ne, gali nustatyti tik teismas ir tai nepriklauso nuo ieškovo įsitikinimo, todėl ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimas negali būti siejamas su ieškovo gautų iš įvairių institucijų raštų turiniu, kai yra akivaizdžiai žinoma žemės suteikimo kitiems asmenims aplinkybė, ir kai ieškovas, nuo pat sužinojimo momento, kategoriškai su tokia aplinkybe nesutinka. Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2004-02-27, todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas ženkliai, atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovo praleistą terminą reikėtų atnaujinti, nenustatyta. Pažymėtina, kad nors ieškovas bei jo atstovas nurodė aplinkybę apie tai, jog į teismą tam tikru laiku nebuvo kreiptasi dėl lėšų stygiaus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, šiai aplinkybei pagrįsti bei nepaaiškino kaip ši situacija pasikeitė 2004 m. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo ieškinys dėl kitų reikalavimų, atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.126 str.). Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovams priteistinos išlaidos advokato pagalbai A. M. - 600 Lt, A. M. V. -250 Lt, A. K. – 1500 Lt, S. V. – 1200 Lt, taip pat iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 42,80 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. D. prašo panaikinti 2007 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas nevertino, jog suteikiant žemę gyventojų asmeniniam ūkiui buvo pažeisti 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo 2, 10, 15 str. 1 p. reikalavimai. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos asmeninio ūkio žemė atsakovams nebuvo suteikta ir asmeniniam ūkiui jų nebuvo naudojama. Nesant įrodymų, teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovai ginčo žeme naudojosi nuo 1992 m., taip pat buvo pažeistos ir 1993-10-29 LRV nutarimo Nr. 816 14 ir 16 p. nuostatos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam ūkiui neturėjo būti aiškinamasi kam ši žemė priklausė anksčiau. Su tokia teismo išvada būtų galima sutikti, jei atsakovams asmeninio ūkio žemė būtų buvusi skirta iki ieškovo prašymo susigrąžinti žemę padavimo dienos. Nesant byloje duomenų, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė ginčo sklype buvo suteikta LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr. I-411 ir 1990-10-11 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 308 pagrindu ir jų naudojama būtent ginčo sklype, kad ginčo sklypas buvo įregistruotas laisva valstybinio fondo žeme, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė skirta teisėtai. 1996-07-15 KAVA įsakymu Nr. 05-3184 (1 t., b. l. 38-41) patvirtinus A. Š. 0,5 ha žemės sklypo naudojimo teisėtumą ir 1996-08-06 KAVA įsakymu Nr. 05-3486 (1 t., b. l. 42) leidusi pirkti dar 0,2 ha asmeninio ūkio žemės, buvo pažeistos 1996 m. birželio 20 d. Konstitucinio įstatymo Nr. 1-1392 8 str. nuostatos draudžiančias parduoti žemę, tol kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės teisės. KAVA 1996-07-15 d. įsakymu Nr. 5-3184 patvirtino naudojimosi teisėtumą ne tik atsakovui A. Š., bet ir atsakovams V. V. (0,95 ha), S. P. (0,65 ha), O. V. (0,5 ha, į ginčo žemę patenka visas sklypas), J. S. (1,15 ha, į ginčo žemę patenka 0,5 ha), 1996-08-06 įsakymu Nr. 05-3486 leido pirkti asmeninio ūkio žemę ir V. V. (0,95 ha, į ginčo žemę patenka 0,3 ha), o 1996-08-06 KAVA 1996-04-22 d. įsakymu Nr. 05-1595 leido pirkti J.A. Š. 1,1 ha (į ginčo žemę patenka 0,5 ha). Dėl šių administracinių aktų teisėtumo minėtų atsakovų atžvilgiu, išskyrus atsakovą A. Š., teismas nepasisakė. 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-44 „Dėl J. D. prašymo“ KAVA atsisakė atkurti ieškovui nuosavybės teises į 14,56 ha, nors KAVA Teisės departamento 2004-01-28 teikime konstatuota, kad tik dalis žemės, į kurią ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra užimta asmeninio ūkio žemės sklypai, t. y. pagal šį teikimą iš J. D. priklausiusios žemės (15,46 ha) faktiškai asmeninio ūkio sklypams išdalinta 8,45 ha, neįskaitant J. K. skirto 0,5 ha sklypo Nr. 577, taip pat įvertinus tai, kad prie ieškovui, dar 1992 m., grąžintų pastatų paliktas apie 2 ha sklypas, kuris iki šiol nėra apmatuotas ir jam negrąžintas ir tai, kad į 0,9 ha atkurtos nuosavybės teisės kitiems trims pretendentams ekvivalentine natūra, lieka laisvos žemės 4,11 ha (15,46 ha - 8,45 ha - 2 ha - 0,9 ha). Kad J. K. skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas nepatenka į ieškovui grąžintiną žemės sklypą patvirtina ir Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. gegužės 15 pažyma Nr. 520, esanti J. K. žemės tvarkymo byloje Nr. 2057. Pažymėtina, kad kituose KAVA pateiktuose dokumentuose asmeninio ūkio sklypais J. D. priklausiusios išdalintos žemės (15,46 ha) kiekis yra nurodytas skirtingas (2004-07-02 Specialiųjų tyrimo tarnybos rašte Nr. 4-1-428 nurodoma, kad asmeninio ūkio sklypais išdalinta 9,02 ha J. D. priklausiusios žemės, įskaitant J. K. sklypą (0,57 ha) (1 t., b. l. 96), tuomet laisvos žemės lieka 4,11 ha; Kauno apskrities viršininko administracijos teismui pateiktame sąraše nurodyta, kad neįskaitant J. K. skirto sklypo, asmeninio ūkio sklypais yra išdalinta 8,09 ha, tuomet laisvos žemės lieka 6,47 ha (14,56 ha - 8,09 ha); teismui pateiktame asmeninio ūkio naudotojų sąraše nurodoma, kad asmeninio ūkio žeme užimtas ginčo sklypo plotas yra 8,95 ha, tuomet laisvos žemės sklypo plotas yra 5,71 ha; įvertinus Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1 šaukimo 21 sesijos 1994 m. kovo 1 d. sprendimą ir 1996-07-15 Kauno apskrities valdytojo įsakymą darytina išvada, kad juose nurodytiems asmenims buvo skirta bendro ploto asmeninio ūkio žemė 12,75 ha (10,40 ha tarybos sprendimu - 2,35 ha įsakymu patvirtintas teisėtumas) iš kurių į ieškovui nuosavybės teise tenkančią J. D. nuosavybės teise valdyto 15,46 ha žemės sklypo dalį patenka tik dalis asmeninio ūkio žemės, t. y. 8,45 ha, o likęs žemės plotas yra laisvas, kas sudaro 6,11 ha). Taigi teismas nesiaiškinęs kokia konkreti sklypo dalis išdalinta kaip asmeninio ūkio žemė ir kokia laisva, atmetė reikalavimą dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. V-44 panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra į 14,56 ha, nors iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dalis grąžintino sklypo, t. y. 6,11 ha, ir šiandien yra laisvas. Teismas, vadovaudamasis 1993-09-15 (duomenys neskelbtini) apylinkės pretendentų sąrašu ir 1993-03-23 (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos (toliau tekste ART) pirmininko pažyma, nepagrįstai sprendė, kad ieškovui atmatuota natūra 2 ha ir 0,9 ha žemės. Šia teismo nustatytą aplinkybę paneigia, tai kad ieškovas prie jokių matavimo darbų nebuvo kviestas, jokie matavimo dokumentai nebuvo sudaryti, todėl jų nepateikė ir KAVA, o iš KAVA pateikto J. D. priklausiusio žemės sklypo ribų plano, matyti kad planas paruoštas tik 2004-01-07, o 0,9 ha grąžinti ne ieškovui, o kitiems trims pretendentams ekvivalentine natūra į jiems tenkančią J. D. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį. Vien atsakovų paaiškinimais negali būti įrodytas jų teisėtas naudojimasis ginčo žeme nuo 1990-1992 metų (1964 m. CPK 164 str.). 1991-06-05 ir 1991-06-08 LŽŪA mokomojo ūkio bandymų ūkio įsakymais Nr. 160-G ir 168- G buvo skirti pasodybiniai sklypai, įskaitant pastatų užimtą žemę. Minėtų įsakymų priėmimo metu galiojo 1990 m. liepos 26 d. LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. 1-411 bei LRV 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinta Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka. Nei vienas iš atsakovų nepateikė duomenų, kad 1991-06-05 ir 1991-06-08 LŽŪA mokomojo bandomojo ūkio įsakymais Nr. 160-G ir Nr. 168-G skirti sklypai būtų buvę patvirtinti Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos sprendimu ir jų naudojama pasodybinė žemė būtų įtraukta į žemės vertinę knygą, kad skirti pasodybiniai sklypai buvo ginčo sklype apmatuoti, administracijos sudarytos komisijos. Dauguma atsakovų nurodė, kad ginčo sklype žemę naudoja tik nuo suteikimo, t. y. nuo 1994 m., o anksčiau sėdavo bendruose plotose, laikantis siejomainos. Todėl laikytina, kad minėtais įsakymais atsakovams skirti pasodybiniai sklypai buvo paskirti pažeidžiant tuo metu galiojusią asmeninio ūkio žemės skyrimo tvarką ir teismas negalėjo laikyti juos skirtais teisėtai bei remtis sprendžiant vėliau priimtų dokumentų teisėtumą. Taip pat pažymėtina, kad minėtais įsakymais, nei vienam atsakovui nebuvo skirta ganykla, nors visi atsakovai, dalyvavę teismo posėdžiuose teigė, kad gyvulius laikė. Be to šie įsakymai paneigia atsakovų teiginius, kad jie teisėtai ginčijamo dydžio sklypais naudojosi nuo 1990-1991 m. ir dar anksčiau. Nors įsakymuose ir nenurodyta skiriamo sklypo vieta, tačiau iš skirtų sklypų dydžių darytina išvada, kad šiais įsakymais, nors ir pažeidžiant skyrimo tvarką (sklypus skyrė institucija neturinti tam įgaliojimų), buvo skirti pasodybiniai sklypai, esantys prie namų valdų. Šią aplinkybę patvirtina ir įrašai ūkinėse knygose (3 t., b .l. 31-57; 7 t., b. l. 23-24). Nesant byloje rašytinių įrodymų paneigiančių ūkinėse knygose esančių duomenų teisingumą, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, jog ūkinėse knygose iki 1990-06-01 užfiksuoti duomenys yra neteisingi. Pažymėtina ir tai, kad visose teismui pateiktose ūkinėse knygose įrašai tinkamai patvirtinti, išskyrus įrašus ūkinės knygos Nr. 29 - A. Š. asmeninėje sąskaitoje Nr. 1213, kuris tuo metu net negyveno (duomenys neskelbtini) apylinkėje, o gyveno Kačerginėje, kaip ir nurodyta 1994-03-01 Tarybos patvirtintuose asmenų sąrašuose kuriems šiuo sprendimu buvo skirta asmeninio ūkio žemė. Priimant 1993 m. kovo 18 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos I šaukimo 18 sesijos sprendimą galiojo asmeninio ūkio žemės skyrimo tvarka. O atsakovams nepateikus įrodymų, kad jiems asmeninio ūkio žemė buvo skirta laikantis minėtos asmeninio ūkio žemės skyrimo tvarkos ir būtent ginčo sklype, pačiam sprendimui esant neinformatyvaus pobūdžio, nesant patvirtinto vardinio sąrašo, bei (duomenys neskelbtini) apylinkės ART siūlymo ir pareiškimų svarstymo medžiagos, tarybos posėdžio protokole nesant duomenų kam, kur ir kokio dydžio skirti asmeninio ūkio žemės sklypai teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas nenuginčijo aplinkybės, kad daugumai atsakovų ginčo žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, vadovaujantis LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr. 1-411 ir 1990-10-11 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 308 pagrindu. Nesant byloje jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo skirta būtent 1993-03-18 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) tarybos I šaukimo 18 sesijos sprendimu, o tik Tarybos sprendime esant įrašui - II patvirtinti asmenų, kuriems 1993 m. nuomojama žemė asmeniniam ūkiui (nuomos sutarčių nei vienas atsakovas nepateikė) - teismas neturėjo pagrindo teigti, jog daugumai atsakovų, šiuo sprendimu, asmeninio ūkio žemė buvo suteikta vadovaujantis LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo ir 1990-10-11 LRV nutarimo Nr. 308 pagrindu. Kad atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo skirta ne minėtų nutarimų pagrindu, bet vadovaujantis LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 pagrindu, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) apylinkės ART 1994-02-14 d. nutarime esantis įrašas, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) apylinkės ART (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybai siūlė 1994 m. (duomenys neskelbtini) apylinkės gyventojams skirti asmeninio ūkio žemę pagal vardinį sąrašą (1 t., b. l 29, 30). Pažymėtina ir tai, kad iš 19 atsakovų apie asmeninio ūkio žemės skyrimą 1993 m. kovo 18 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos I šaukimo 18 sesijos sprendimu nurodė tik trys (A. M. atstovas, M. Ž., ir R. J. turtinių teisių perėmėja A. K.). Šiems savo teiginiams pagrįsti atsakovai jokių įrodymų nepateikė. Kita dauguma atsakovų, dalyvavusių teismo posėdžiuose, žodiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jiems asmeninio ūkio žemė suteikta 1994-03-01 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimu, o iki tol turėtą žemę - sėdavo bendruose plotuose pagal sėjomainas. Įvertinus tai, kad 1993-03-18 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 18-oje sesijoje buvo nustatyta asmeninio ūkio žemės sklypo skyrimo tvarka pagal atskiras asmenų kategorijas, asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte įrašas, nurodant dvi (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos posėdžio datas (1993-03-18 ir 1994-03-01), negalima spręsti, kad asmeninio ūkio sklypai nors vienam iš atsakovų buvo suteikti 1993-03-18 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 18-oje sesijos sprendimu. Priimant 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimą galiojo LRV 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtinta tvarka, tuo būdu, skiriant asmeninio ūkio sklypus atsakovams, buvo privalu laikytis minėto nutarimo nuostatų, tačiau sklypai atsakovams paskirti pažeidžiant šiuo nutarimu nustatytą sklypų skyrimo ir įforminimo tvarką bei kitus teisinius aktus reglamentavusius nuosavybės atkūrimo bei žemės reformos tvarką. Teismas netyrė ir nevertino 1994-11-29 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 23 sesijos sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti 1994 m. asmeninio ūkio žemės plotų pakitimai. Minėtu tarybos sprendimu nutarta M. Ž., jos pačios prašymu, 1994 m. 1994-03-01 Tarybos sprendimu skirtą 0,5 ha sklypą sumažinti, paliekant tik 0,25 ha (3 t., b. l. 58-60). Sprendžiant sklypo skyrimo teisėtumą atsakovui V. V., teismas vadovavosi darbo knygelės kopijomis, kurios nėra aišku kam priklauso bei nėra įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos, todėl įrodomosios reikšmės negalėjo turėti (10 t., b. l. 59). Atsakovo A. Š. atstovas, 2007-05-24 —2007-06-08 teismo posėdyje nurodė, kad A. Š. 0,3 ha žemės sklypas buvo suteiktas 1994-03-01, o vėliau 1995 m. dar leista naudotis 0,2 ha. Nesant byloje duomenų, kad A. Š., iki 1994-03-01 Tarybos sprendimo priėmimo, LŽŪA mokomasis ūkis būtų skyręs 0,5 ha žemės sklypą, kaip kad teigė atsakovo atstovas, ir tokio dydžio sklypu jis teisėtai būtų naudojęsis, Apskrities valdytojo įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas sklypo naudojimo teisėtumas, dar neįrodo, kad ginčijamas įsakymas priimtas nepažeidžiant tuo metu galiojusių įstatymų (13 t., b. l. 17). Teismas pripažino, kad atsakovams R. J., A. V., O. V., P. V. asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suteikti 1994-03-01 (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 21-ojoje sesijoje, tačiau dėl jų skyrimo teisėtumo nepasisakė. Teismas konstatavęs, kad R. J. prašymą dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo padavė 1993-11-28, sklypo dydis (0,5 ha), nusprendė, kad jai asmeninio ūkio žemė suteikta 1994-03-01 (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 21-ojoje sesijoje, tačiau netyrė ir nevertino 1994-11-29 Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 23 sesijos sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti asmeninio ūkio žemės plotų pakitimai. Minėtu tarybos sprendimu nutarta R. J. asmeninio ūkio žemės neskirti, nes 1994-05-14 mirė, o ir sprendžiant iš įrašų ūkinėje knygoje Nr. 28 ji, iki sklypo skyrimo ginčijamu Tarybos sprendimu, t. y. nuo 1987-06-01, naudojosi tik 0,15 ha žemės sklypu prie namų valdos (3 t., b. l. 39-46, 58-60). Nors teismas ir konstatavo, kad J. S. asmeninio ūkio žemė 1994-03-01 (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 21-ojoje sesijoje ir nebuvo skirta, tačiau teismas nepasisakė dėl Kauno apskrities valdytojo 1996-07-15 įsakymo Nr. 05-3184 pastarosios atžvilgiu teisėtumo. Taigi tol kol asmens nuosavybės teisės į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra galutinai išspręstas, tol šis turtas yra ginčo objektas ir nuosekliai - toks turtas negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-384/1999, 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1128/2000, 2003 m. birželio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-698/203). Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas galėjo ir turėjo suvokti, kad jo teisės pažeidžiamos iš 1993-06-09 pažymos Nr. 103, nes ginčijami administraciniai aktai dar nebuvo priimti. Nesant byloje įrodymų, kad ši pažyma ieškovui buvo įteikta jos surašymo dieną, teismas nepagrįstai sprendė, kad senaties termino eiga skaičiuotina nuo 1993-06-09, o senaties terminas baigėsi dar 1996-06-09, juo labiau, kad 1997-02-10 raštu Nr. 50 Kauno rajono savivaldybės administracija informavo ieškovą, jog artimiausiu metu bus priimtas naujas įstatymas ir tada bus galima spręsti jo nuosavybės atstatymo klausimą. Įsigaliojus atkūrimo 1997-07-01 įstatymui Nr. VIII-359, ir ieškovui išsiaiškinus, kad kaimo vietovėje žemė po 1995 m. birželio 1 d. priskirta miestams yra valstybės išperkama, jei ji yra užimta, t. y. užstatyta, ieškovas patikėjo, kad bus sprendžiamas jo nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Nesulaukęs žadėto nuosavybės teisių atkūrimo klausimo sprendimo dar nekartą žodžiu ir raštu kreipėsi į institucijas, kurių kompetencijai priklausė nuosavybės atkūrimo klausimų sprendimas, tačiau į raštiškus paklausimus atsakymų negaudavo. 2003-03-26 pareiškimu ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, o 2003-04-10 - į Nacionalinę Žemės Tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, vėliau ir į kitas institucijas. Tik 2003-05-15 raštu Nr. 1 l-D-275-368 ieškovas buvo informuotas, kad didžioji dalis žemės, į kurią jis ketina atkurti nuosavybės teises natūra, nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, suteikta asmeniniam ūkiui ir užimta privačių namų valdų, nors minėtame rašte jokia konkreti informaciją ir nebuvo suteikta, o ir jokių namų valdų ginčo sklype nėra (sklypas neužstatytas). Gavęs minėtą atsakymą ir suabejojęs jo pagrįstumu ieškovas kreipėsi pagalbos į advokatę Ž. Budžienę ir pastarosios prašymu Kauno žemėtvarkos tarnyba 2003-08-01 raštu Nr. 03-1173 pateikė ginčijamą (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos sprendimą, jo priedą ir dalį kitų ginčijamų dokumentų. Taigi ieškovui konkreti informacija apie ginčo sklypo išdalinimo kitiems asmenims buvo suteikta tik 2003-08-01 ir papildomai 2004-01-29 raštu Nr. 11-D-275/3-108. Iki tol gauta informacija į ieškovo žodinius ir rašytinius pareiškimus nebuvo pakankamai informatyvi tam, kad jis galėtų prašyti panaikinti konkrečius aktus, kuriais pažeidžiamos jo teisės į nuosavybės atkūrimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai S. V. ir A. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jų turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje kiekvienam po 1050 Lt. Nurodo, kad kad teismas pagrįstai nusprendė, jog asmeninio ūkio paskirties žemės sklypai atsakovams buvo teisėtai skirti 1993 m. kovo 18 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu Nr. 1-18. Tą faktą įrodo byloje esantys 1995-09-19 Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktai, kuriuose nurodoma, kad „žemės suteikimas patvirtintas Noreikiškės apylinkės tarybos sprendimu (Nr. 1-18 1993 m. kovo 18 d., patikslinto sprendimo Nr. 1-21 1994 m. kovo 1 d.). 1993-03-18 dienos posėdyje asmeninio ūkio skyrimas buvo vykdomas vadovaujantis LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimo Nr. 308 nuostatomis, t. y. skirtingoms asmenų kategorijoms skiriami skirtingo ploto asmeninio ūkio žemės sklypai. 1994-03-01 tarybos posėdyje vadovaujantis LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 nuostatomis buvo patikrinta ar nepasikeitė asmeninio ūkio naudotojų teisinė padėtis ir asmenims kurių teisinė padėtis nebuvo pasikeitusi, 1993 m. asmeninio ūkio žemės skyrimas buvo patvirtintas, o tiems, kurių padėtis buvo pasikeitusi - asmeninio ūkio žemės skyrimas buvo tikslinamas. Tiems asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo skirta 1994-03-01 Tarybos sprendimu asmeninio ūkio žemės ribų paženklinimo aktuose 1993-03-18 sprendimas Nr. 1-18 nenurodomas. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį atsakovams buvo suteikti ir patvirtinti asmeninio ūkio žemės sklypai, Kauno rajono valdybos buvo patvirtintas 1993-12-30. Pagal šį žemėtvarkos projektą ieškovo tėvui priklausiusi žemė papuolė į teritoriją, numatytą gyventojų asmeniniams ūkiams ir nors ieškovo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. D. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai buvo įteiktas 1991 m., įstatymai ir poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimą, neįpareigojo žemės reformą vykdančių tarnybų domėtis kam priklausė asmeniniam ūkiui skiriama žemė iki nacionalizavimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/1999 m. konstatavo, kad nei LR Aukščiausiosios Tarybos, nei Vyriausybės nutarimai nereikalavo, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam ūkiui būtų aiškinamasi kam ši žemė priklausė iki nacionalizavimo. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno rajono valdybos 1993-12-30, pagal kurį ginčo žemė numatyta asmeninio ūkio reikmėms ir vadovaujantis Lietuvos respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 12 str. priskirta valstybės išperkamai žemei, ieškovas pirmos instancijos teisme neginčijo, o nenuginčijus minėto projekto, nėra pagrindo tenkinti ir kitus reikalavimus, nes visi ginčijami aktai yra išvestiniai iš šio projekto. Kauno miesto apylinkės teismas teisingai pritaikė senaties terminą laikydamas, kad ieškovas apie tai, kad jo tėvo turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai ir yra išdalinta asmeninio ūkio paskirties sklypais kitiems naudotojams sužinojo, 1993 m. vasarą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo atmesti ieškovo J. D. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Nurodo, kad R. J., kurios turtą ji yra paveldėjusi, žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų žemė tapo ir mano asmenine nuosavybe. R. J. asmeninio ūkio žeme naudojosi nuo 1987 m. Šis konkretus žemės sklypas jai buvo paskirtas, kaip LŽŪA darbuotojai, tuo pačiu sklypu ji naudojosi iki pat mirties. O dėl naudojamo žemės sklypo priskyrimo jai 1994-03-01 buvo priimtas Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 21-osios sesijos sprendimas. Tačiau šiuo sprendimu nebuvo naujai spendžiamas žemės skyrimo klausimas, o buvo išspręstas jau naudojamos žemės skyrimo klausimus. R. J. nepertraukiamai nuo 1987 m. naudojosi šia žeme, jai nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos, o išlikęs 1994-03-01 sprendimas tik patvirtina naudojimosi žeme teisėtumą. A. K. yra sąžininga įgijėja, todėl restitucija jos atžvilgiu netaikytina (CK 6.145 str. 1 d., 4.96 str. 2 d.). Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas pagrįstai nustatė, kad į teismą ieškovas kreipėsi tik 2004-02-27, kai tuo tarpu ieškinio senatis baigėsi 1996 m. (CK 86 str. l d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad žemės asmeniniam ūkui suteikimą ginčijamų (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993-03-18, 1994-03-01 sprendimų laikotarpiu, reglamentavo LR Aukščiausiosios tarybos 1990-07-26 nutarimas Nr. 1-411, kuris suteikė teisę žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams gyvenantiems kaimo vietovėse vienai šeimai skirti iki 3 ha žemės, kitiems asmenims iki 2 ha (1 p.), bei norminis aktas - LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimas Nr. 308, kuris buvo pripažintas netekusiu galios LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816. LŽŪA mokomojo bandymų ūkio 1991-06-05 įsakymas Nr. 160-G patvirtina aplinkybę, kad daugumai atsakovų ginčo žemė naudojimui, kaip pasodybiniai sklypai, tik žymiai mažesniais dydžiais, buvo skirta dar 1991 m., be to, atsakovai G. M. V., R. J., P. V., S. V., ir kiti savo paaiškinimuose teigė, kad ginčijamais sklypais naudojasi dar iki 1992 m., tai paneigia apelianto argumentus, kad asmeninio ūkio žemė atsakovams buvo suteikta neteisėtai. Teisėtas ir apelianto nenuginčytas (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-03-01 sprendimas, kuriuo daugumai iš atsakovų buvo suteiktas asmeninis ūkis. Asmeninio ūkio žemė suteikta nepažeidžiant įstatymo, t. y. žemė paskirta iki 1997-07-23 (LR Žemės reformos įstatymo 1997-07-02 įstatymo Nr. VIII-370 15 str. 1 d.). Asmeninio ūkio žemės naudojimo plotai buvo pavirtinti Kauno rajono valdybos 1993-12-27 prot. Nr. 34., tai reiškia, kad žemė pagrįstai yra laikoma išperkama, nes kaip numato LR Vyriausybės nutarimo Nr. 816 16 p., nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994-01-01 galėjo būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-363/1999 m. konstatavo, kad nei Aukščiausiosios tarybos nei Vyriausybės nutarimas, kuris reglamentavo žemės suteikimą asmeniniam ūkiui, nereikalavo, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam ūkiui, būtų aiškinamasi, kam ši žemė priklausė ankščiau. Civ. byloje Nr. 3K-3-443/1999 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad laiko atžvilgiu žemė asmeniniam ūkiui buvo pradėta skirstyti anksčiau, negu prasidėjo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procesas. Įstatymų leidėjas savo nuostatą ginti asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesus patvirtino ir priimdamas LR piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kurio 12 str. 7 p. nusako, kad jei žemė suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pagrįstai laikė, kad galimai apie savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo 1993-06-09, t. y. kai ieškovui buvo išduotas pažymėjimas Nr. 103 apie nuosavybės teisių atstatymą, tokiu būdu ieškovas turėjo per tris metus pareikšti teismui ieškinį (1964 m. CK 86 str.). Savivaldybė ir atsakovai (fiziniai asmenys) bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senatį, o jos taikymas yra pagrindas ieškinį atmesti (1964 m. CK 90 str. 1 d.). Todėl ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-465/2005).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje esanti ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (2 t., b. l. 92) patvirtina, kad ginčo vietovės žemės reformos projektas buvo apsvarstytas ir suderintas 1993 m. gruodžio 29-30 d. Pagal šį projektą ieškovo tėvui iki nacionalizacijos priklausęs žemės sklypas pateko į teritoriją numatytą gyventojų asmeninio ūkio reikmėms, kuri tiek pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 str. 1 d. 3 p., tiek pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kurio 12 str. l d. 7 p. yra valstybės išperkama žemė. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam ūkiui neturėjo būti aiškinamasi kam ši žemė priklausė ankščiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-363/1999). Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą galėjo būti pažeista tik ginčo žemės suteikimu kitiems asmenims, todėl šio fakto sužinojimas ir laikytinas sužinojimu apie pažeistą teisę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina teismo konstatuotą aplinkybę, kad ieškovo sužinojimo apie teisės pažeidimą data turėtų būti laikoma 1993 m. birželio 9 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 1996 m. birželio 9 d. (1964 m. LR CK 86 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-465/2005). Todėl ieškovo teiginys, jog ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuotinas nuo Kauno apskrities viršininko administracijos suteiktos informacijos 2004 m. sausio 29 d. raštu Nr. ll-D-275/3-108 prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl ieškinio senaties instituto taikymo žemės santykiuose.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašo J. D. apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tiek 1996 m. birželio 20 d. Konstitucinis įstatymas Nr. 1-1392 tiek jo 8 str. nuostata draudžianti parduoti žemę, kol į ją neatstatytos piliečių nuosavybės teisės, įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d. Taigi apelianto minimas draudimas įsiteisėjo vėliau, negu A. Š., o taip pat ir kitiems atsakovams, buvo skirta naudojimui asmeniniam ūkiui žemė ir Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimais buvo leista tą žemę pirkti ir žemės sklypai pagal dvišalius sandorius buvo parduoti pirkėjų nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje yra asmeninio ūkio žemės A. Š. skyrimo dokumentai, tarp jų ir „Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas", surašytas 1995 m. gruodžio 8 d. Iš šio dokumento, kaip ir iš ieškovo ieškiniu siekiamų panaikinti administracinių aktų, galima padaryti išvadą, kad 0,2 ha asmeninio ūkio žemės A. Š. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos I šaukimo 18 sesijos 1993 m. kovo 18 d. sprendimu, o dar 0,3 ha asmeninio ūkio žemės buvo skirta papildomai vėlesniu 1994 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu. Jam asmeninio ūkio žemė buvo skirta naudotis kaip Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančiam ir kaimo vietovėje dirbančiam asmeniui. Žemė buvo skirta plote, kurį LŽUA ir jai pavaldus LŽUA Mokomasis-gamybinis ūkis skyrė naudoti gyventojų asmeninio ūkio poreikiams. Galvijų nelaikė, bet skiriant asmeniniam ūkiui iki 0,5 ha ploto žemės, nebuvo taikomas reikalavimas, kad asmeninio ūkio naudotojas laikytų galvijus. Asmeninio ūkio žemės skyrimas atitiko tuometinius Žemės reformos įstatymo 16 str. reikalavimus. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas praleido bendrą trijų metų ieškininės senaties terminą, nustatytą 1964 m. CK 86 str., taip pat buvo pagrindas pripažinti, kad ieškovas praleidęs 30 dienų terminą Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 29 d. įsakymui Nr. V-44 apskųsti, kuris yra nustatytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas 1991m. lapkričio 20d. kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. D. turėtą 17 ha žemės sklypą, Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Kauno valstybinio archyvo 1992-02-13 pažymėjimas Nr. D-79 patvirtina, kad J. D. 1937-1941 metais (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 15,46 ha žemės sklypą. Ieškovui žemė natūra negrąžinta, o buvo suteikta naudotis asmeniniam ūkiui atsakovams P. V., A.M. V., K. M. ir kt. Vėliau dalis atsakovų asmeninio ūkio žemę išsipirko. Dar vėliau dalis žemės perleista sutarčių pagrindu bei paveldėta pagal paveldėjimo teisės liudijimus.
Dėl ieškinio senaties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas šios kategorijos civilines bylas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. sausio 25d. nutartis, priimta byloje R.Ž., J.Ž. v. J.P, A.A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-55/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. spalio 10d. nutartis, priimta byloje Z.I.J. ir kt. v. N.A., V.J.B., bylos Nr. 3K-3-465/2005 ir kt., bylos ) pažymėjo, kad ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų tinkamas ir tikslus taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžia yra nusakoma subjektyviu momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne objektyviu – teisės pažeidimo momentu. Nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui – sudėtinės žemės reformos dalys, kurios vykdomos paraleliai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas negalėjo stabdyti kitų žemės reformos darbų, taip pat žemės skyrimo asmeniniam ūkiui; laikantis šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų. Kita vertus, žemės suteikimas asmeniniam ūkiui negalėjo paneigti valstybės siekio atkurti, pažeistas buvusių žemės savininkų teises. Vien žemės suteikimo faktas asmeniniam ūkiui nereiškė, kad yra pažeidžiamos asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisės. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse nurodė, kad tiek nuosavybės teisių atkūrimo, tiek žemės suteikimo asmeniniam ūkiui procesai vyko kartu ir buvo būtina derinti visų gyventojų grupių interesus, todėl asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į tą žemę, kuri teisėtai suteikta asmeniniam ūkiui, valstybė įsipareigojo atkurti nuosavybės teises įstatyme nustatytais būdais; atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 16 straipsnis, 21 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų XIII skirsnio nuostatos). Todėl ta aplinkybė, kad ieškovui nuo 1993 metų vasaros buvo žinoma, kad žemė į kurią ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises yra išdalinta asmeniniam ūkiui atsakovams, nereiškia, jog ta žemė buvo suteikta neteisėtai ir, kad tokiu būdu jis galėjo (ar turėjo) suvokti, kad yra pažeidžiamos jo teisės. Be to, reikia pažymėti, kad 1993-06-09 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės tarnybos pažymėjimas Nr. 103 ( t.1., b.l. 27), 1993-09-15 (duomenys neskelbtini) apylinkės pretendentų sąrašas ( t 3., b.l. 19-21) ir kiti apylinkės teismo sprendime nurodyti dokumentai rašyti ieškovui yra nekonkretūs ir iš jų turinio nebuvo galima ieškovui suprasti, kad jam žemės negalima grąžinti dėl to, kad ji užimta asmeninio ūkio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 1997m. vasario 10d. raštu Nr. 50 Kauno rajono savivaldybės administracija informavo ieškovą, jog artimiausiu metu priėmus naują įstatymą dar bus galima spręsti nuosavybės atstatymo klausimą. Iš apeliacinės instancijos teisme pateikto Kauno AVA Žemės tvarkymo departamento Kauno m. žemėtvarkos skyriaus 2003-08-01 rašto Nr. 03-1173 rašyto ieškovo advokatei ( t 14., b. l. 122) matyti, kad didžioji dalis ieškovo J. D. nuosavybės teise valdyta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Vėliau 2004- 02-20 raštu Nr. 03-337 ieškovo advokatė buvo informuota papildomai, kad grąžintina žemė yra naudojama asmeniniam ūkiui. Esant tokiai informacijai ir kitiems bylos duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teikė reikiamus dokumentus, domėjosi ir turėjo teisėtą lūkestį, kad jo prašymai bus išspręsti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus įrodymus konstatuoja, kad ieškovas kreiptis į teismą su ieškiniui ieškinio senaties termino nepraleido, todėl jo teisės turi būti ginamos. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti pripažintinos nepagrįstomis.
Dėl asmeninio ūkio žemės ir kitų ieškinio reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, tik tuo atveju, jeigu ši žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Pucėta v. J. Bulota ir kt., bylos Nr. 3K-3-665/2001 m.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Vasiliauskas v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-363/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. O. Važgienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/1999). Sprendžiant klausimą, ar žemės asmeniniam ūkiui suteikimas, kai buvo paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises į šią žemę natūra, nepažeidė galiojusių įstatymų, būtina nustatyti, ar pagal tuo metu galiojusius įstatymus pretendentas, pareiškęs prašymą atkurti nuosavybės teises (buvęs žemės savininkas ar jo teisių perėmėjas), turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, nes tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Bylą nagrinėjančiam teismui būtina nustatyti, ar asmeninio ūkio žemės suteikimo faktu nebuvo pažeistos pretendentų atkurti nuosavybės teises į šią žemę teisės. Vadinasi, žemė asmeniniam ūkiui galėjo būti skiriama tik tuose žemės plotuose, į kuriuos nepretendavo atkurti nuosavybės teisę natūra specialiajame įstatyme išvardyti asmenys. Be to, tiek teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tiek ir Žemės reformos įstatyme pirmenybė suteikiama nuosavybės teisės atkūrimui natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta byloje J. M. v. J. D., bylos Nr. 3K-3-183/2001).
Žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija) 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pagal apylinkių tarybų pateiktą žemės poreikio pagrindimą žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje gali būti numatytas žemės ploto rezervas gyventojų asmeniniam ūkiui. Iš byloje pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad 1991m.lapkričio 20d. ieškovas padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Dėl to, kol neišspręstas klausimas su pretendentais, žemė, į kurią pretendavo atkurti nuosavybės teises ieškovas, negalėjo būti laikoma laisva valstybinio fondo žeme. Remiantis tuo metu galiojusios 1991m. birželio 18d. L R įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir sąlygų“ redakcijos 19 str. 1d., prašymai turėjo būti išnagrinėti ir, sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo priimti per tris mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos. Tačiau ieškovo prašymas šiuo terminu nebuvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo nebuvo priimtas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daugumai atsakovų ginčo žemė buvo suteikta kaip pasodybiniai sklypai 1991 metais LŽŪA mokomojo bandymų ūkio įsakymu Nr. 160-G ( t 6., b.l. 48-69). Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad tokie sklypai būtų patvirtinti Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos sprendimu ir jų naudojama posodybinė žemė būtų įtraukta į žemės vertinę knygą. Byloje neįrodyta, kad posodybiniai sklypai buvo ginčo žemės sklype apmatuojami. Tai reiškia, kad priimant nurodytą įsakymą nebuvo prisilaikyta galiojusio 1990m. liepos 26d. L R Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. 1-441 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ bei L R Vyriausybės 1990m. spalio 11d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos. Kaip matyti iš 1993m. kovo 18d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) Tarybos sprendimo ( t. 2., b.l. 14), kad sprendimu buvo nustatyta žemės nuomavimo tvarka ir tvirtintas asmenų, kuriems 1993m. nuomojama žemė asmeniniam ūkiui sąrašas. Byloje toks sąrašas nepateiktas, todėl nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog sąrašas buvo sudarytas ir patvirtintas. Apylinkės teismas darydamas paminėtą išvadą rėmėsi prielaidomis, tačiau remtis prielaidomis priimant sprendimą negalima ( CPK 177 straipsnis). 1994m. kovo 1d. sprendimu Nr. I-21 nurodoma, kad tikslinama asmeninio ūkio suteikimas, tačiau tokie veiksmai atlikti jau po 1994m.sausio 1d. ( LR Vyriausybės 1993m. spalio 29d. Nutarimu Nr. 816 patvirtintos „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos“ 16 punktas). Išdėstytais argumentais nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo žemė iki 1994m. sausio 1d. jau buvo naudojama asmeniniam ūkiui, nes kaip jau buvo nurodyta, žemė šioje vietoje nebuvo suteikta atsakovų asmeniniams ūkiams galiojančių įstatymų nustatyta tvarka, faktinis šios žemės naudojimas asmeniniam ūkiui taip pat nėra pakankamai patvirtintas, be to, vien faktinis naudojimas negali būti pripažintas teisėtu naudojimu. Teisėjų kolegija išdėstytų aukščiau motyvų pagrindu konstatuoja, kad žemės sklypų suteikimas atsakovams jų asmeniniam ūkiui, neišsprendus nuosavybės teisės atkūrimo ieškovui klausimo yra neteisėtas. Taip pat nustačius faktą, jog žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, prioritetiškai turi būti ginamos asmenų, kurie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, teisės. Ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos, tenkinant jo ieškinio reikalavimus toje apimtyje, kurie yra susiję su pretenduojamos susigrąžinti žemės paskyrimu asmeniniams ūkiams, leidimais šią žemę pirkti ir jos pardavimu, ieškovo reikalavimus kai kuriems atsakovams dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o taip pat reikalavimus pripažinti negaliojančiais perleidimo sandorius ir paveldėjimo teisės liudijimus. Naikinant sandorius taikytina restitucija. ( CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir netinkamai taikydamas materialinės teisės normas padarė nepagrįstą išvadą, kad žemė asmeniniams ūkiams buvo paskirta teisėtai, ko pasekoje priimtas apylinkės teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 330 straipsnis). Teismo sprendimo dalis atmestų ieškinio reikalavimų dalyje naikintina ir šių reikalavimų dalyje ( išskyrus reikalavimą įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją per teismo nustatytą terminą atkurti J. J. nuosavybės teises natūra į 14,56 ha žemės sklypą) priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinio reikalavimai iš dalies tenkintini.
Ieškovas savo apeliaciniame skunde nenurodo motyvų ir argumentų dėl teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo D. R. veiksmus, parduodant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. Č., užstatant 0,1697 ha sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais ir nesąžiningais ir taikant vienašalę restituciją - įpareigoti D. R. sumokėti J. D., už 2005 m. sausio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi bei priėmimo - perdavimo aktu, patvirtintu Kauno rajono notarės Renatos Butkauskaitės (reg. Nr. 876,877), S. Č. parduotą 0,1901 ha žemės sklypą, 50 000 Lt kompensaciją, o užstatyto sklypo dydį sumažinti iki minimalios Kauno mieste statybai skiriamų sklypų normos, t.y. 0,04 ha. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas teismo sprendimo šių atmestų ieškinio reikalavimų dalyje neskundžia ir dėl to nepasisako. Teismo sprendimo dalis šio reikalavimo dalyje paliktina nepakeista ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama negali ( CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas pilnutinai netenkindamas ieškinio netenkino ir ieškovo reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per teismo nustatytą terminą atkurti J. D. nuosavybės teises natūra į 14,56 ha žemės sklypą. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo naujos aplinkybės, kad Kauno apskrities viršininko 2007m. birželio 14d. įsakymu Nr. 02-01-6923 ir 2007m. spalio 19d. įsakymu Nr. 02-01-11312 ( t. 14., b.l. 46-56) ieškovui J. D. jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2007m. birželio 14d. įsakymo Nr. 02-01-6923 1 priede nurodoma, kad nuosavybės teisės į 9,02 ha žemės jam bus atkurtos vėliau. Tokie Kauno apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai yra galiojantys ir ieškovo neginčijami. Nagrinėjant ieškovo pareikštą reikalavimą pirmosios instancijos teisme paminėtos aplinkybės nebuvo aiškintinos ir tirtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios naujai paaiškėjusios aplinkybės yra svarbios sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui nuosavybės teises natūra. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo atskleista visa bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovo paminėto reikalavimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl teismo sprendimo dalis šio reikalavimo dalyje panaikintina ir byla šio panaikinto reikalavimo dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovo teisės akivaizdžiai buvo pažeistos dėl atsakovų Kauno rajono savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmų ir jų priimtų aktų, todėl ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas patenkintų reikalavimų daliai privalo atlyginti būtent šie atsakovai lygiomis dalimis ( CPK 98 straipsnis). Ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas patvirtina byloje pateikti kvitai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. rugsėjo 27d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo J. D. ieškinio reikalavimai atmesti ir priteistos iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidos panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį iš dalies patenkinti.
1.1. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 21-osios sesijos 1994-03-01 sprendimo dalis, kuriomis suteikta asmeninio ūkio žemė: į visą suteiktą sklypą: R. J. – 0,5 ha; A. V. – 0,5 ha; M. Ž. - 0,5 ha; J. M. - 0,5 ha; A. Š. - 0,3 ha; O. V. - 0,3 ha; S. V. – 0,5 ha; B. B. – 0,5 ha; B. M. - 0,3 ha; A. M. - 0,5 ha; A. M. V. - 0,5 ha; A. Š. - 0,3 ha; V. V. - 0,3 ha; ir į dalį suteikto sklypo S. P. – 0,25 ha (suteikta 0,5 ha), A. Š. – 0,5 ha (suteikta 1,15 ha), K. M. – 0,5 ha (suteikta 1,15 ha), P. V. – 0,5 ha (suteikta 1,15 ha), G. V.– 0,5 ha (suteikta 1,15 ha). Iš viso 7,75 ha (10,60 ha).
1.2. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 05-3184 dalis, kuriomis patvirtintas asmeninio ūkio žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) k., Kauno rajone, naudojimo teisėtumas O. V. - 0,5 ha (patvirtinta 0,5 ha) ir A. Š. - 0,5 ha (patvirtinta 0,5 ha) ir į dalį asmeninio ūkio žemės: V. V. - 0,3 ha (patvirtinta 0,95 ha), S. P. - 0,25 ha (patvirtinta 0.65 ha), J. S. - 0,5 ha (patvirtinta 1,15 ha). Iš viso į 2,05 ha (3,75 ha).
1.3. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 637 dalį, pozicija 44, kuria A. Š. leista pirkti 0,3 ha asmeninio naudojimo žemės (duomenys neskelbtini) k. Kauno rajone ir 1996 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 05-3486 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Kauno rajone“ dalį, pozicija 7, kuria A. Š. leista pirkti 0,2 ha asmeninio ūkio žemės ir iš dalies pozicija 11, kuria V. V. leista pirkti – 0,3 ha (0,95 ha) asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) k.
1.4. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 1839 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Kauno rajone“ dalį, pozicija 98, kuria G. V. leista pirkti - 0,5 ha (1,15 ha) asmeninio ūkio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) kaime.
1.5. Kauno rajono apskrities viršininko administracijos 1996 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 05-1595 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Kauno rajone“ dalį, pozicija 53, kuria J. A. Š. leista pirkti - 0,5 ha (1,10 ha) asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k.
1.6. Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 02-01-370 „Dėl piliečių eilių tvirtinimo (Kauno m.), priedo Nr. 2 „Piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai arba parduodami įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypai, suteikti asmeniniam ūkiui, sąrašo“ dalį, kuria nustatyta atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai arba parduodant asmeninio ūkio žemės sklypus Jonui A. Š. 0,5 ha (1,3 ha), S. V. 0,5 ha (0,5 ha), J. S. 0,5 ha (1,15 ha), A. M. V. 0,3 ha (0,3 ha), G. M. V. 0,5 ha (1,15 ha), O. V. 0,5 ha (0,5 ha), B. M. 0,3 (0,3 ha), S. P. 0,25 ha (1,15 ha), P. V. 0,5 ha (1,15ha), A. Š. 0,3 ha (0,5 ha), B. B. 0,5 ha (0,5 ha) ir 2002 03 04 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-1014 dalį, kuria nustatyta atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypus A. V. (0,5 ha) ir R. J. (0,5 ha).
2.1. Kauno apskrities 2003 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 19/4261, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės R. J. (mirusi) į 0,5 ha žemės, perduodant įpėdiniams neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,5 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 02-01-5071 ir jo priedą, kuriuo R. J. (mirusi) atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir perduotas įpėdiniui nuosavybėn neatlygintinai 0,5 ha asmeninio ūkio sklypas (duomenys neskelbtini).
2.2. Kauno apskrities 2002 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 19/3950, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. V. (mirusi) į 0,5 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,5 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. liepos 8d. įsakymą Nr. 02-01-4087 ir jo priedą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. V. (mirusi) į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
2.3. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 52-5448, kuriuo atstatytos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra M. Ž. į 0,5 ha žemės sklypą ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 05-3783 ir jo priedą Nr. 1, kuriuo atstatytos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant M. Ž. 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) buv. ap., Kauno raj. ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui.
2.4. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 52-5458, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. M. į 0,5 ha žemės sklypą, ekvivalentine natūra ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 05-3785 ir jo priedą Nr. 1, kuriuo atstatytos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant A. M. 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) buv. ap., Kauno raj. ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui.
2.5. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 52-5523, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. M. į 0,5 ha žemės sklypą bei 1996 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 05-4008 ir jo priedą Nr. 1, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0.5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
2.6. Kauno apskrities 2002 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 19/3884, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės O. V. į 0,5 ha žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,5 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 02-01-4115 ir jo priedą, kuriuo O. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
2.7. Kauno apskrities valdytojo administracijos 2001 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 19/3571, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės S. V. į 0,5 ha žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 02-01-2004 ir jo priedą, kuriuo S. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
2.8. Kauno apskrities 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 19/4054, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. M. V. į 0,3 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai 0,3 ha asmeniniam ūkiui žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 02-01-5332 ir jo priedą, kuriuo A. M. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
3.1. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 52-5446 dalyje, kuria atstatytos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra K. M. į 0,5 ha (1,15 ha) žemės sklypą ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 05-3783 ir jo priedą Nr. 1 dalyje, kuria atstatytos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant K. M. 0,5 ha (1,15 ha) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini) buv. ap., Kauno raj. ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui.
3.2. Kauno apskrities 2002 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 19/4062 dalyje, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. P. į 0,25 ha (dalyje 1,15 ha) žemės sklypą, perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,25 ha (1,15 ha) žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 02-01-5456 ir jo priedą dalyje, kuria S. P. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,25 ha (1,15 ha) asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune.
3.3. Kauno apskrities valdytojo administracijos 2004 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 19/4895, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. S. į 0,5 ha (1,15 ha) žemės sklypą ir įsakymą Nr. 02-01-2900 ir jo priedą dalyje, kuria J. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 0,5 ha (1,15 ha) asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
4.1. 1996 m. rugsėjo 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P-P52/96-0462, kurios pagrindu A. Š. už 28,40 Lt nuosavybėn įgijo 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 52/27213).
4.2. iš dalies 1996 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. B-P52/96-0438, kurios pagrindu V. V. už 25,76 Lt nuosavybėn įgijo 0,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini).
4.3. 2003 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno 4-ojo notarų biuro notarės Virginijos Jarienės, reg. Nr. 4VJ 22085, kurios pagrindu A. V. įgijo 4620 Lt vertės 0,3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kauno m.k.v., esantį Kaune.
4.4. 2002 m. lapkričio 8 d. Kauno 9-ojo notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės, A. R., po A. V. mirties, išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į 0,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m.k.v. (reg. Nr. 5370) (sandorio kaina 1880 Lt.).
4.5. 2004 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarės Renatos Rutkauskaitės, notarinio registro Nr. 2342, kuria A. R., dovanojo jai nuosavybės teise priklausantį 0,5163 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (indeksuota žemės kaina 1928 Lt, o vidutinė rinkos vertė 11359 Lt.), sūnui D. R..
4.6. 2004 m. gegužės 20 d. Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės S. R. po J. S. mirties išduotą papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. 2998) į 0,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), numeris žemėtvarkos projekte - 92-2, esantį Kauno m. (indeksuota žemės kaina 1946 Lt, vid. rinkos vertė - 11000 Lt)
4.7. 2004 m. birželio 4 d. Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarės Vidos Pečkauskaitės patvirtintą mainų sutartį, kurios pagrindu S. R. perleido 0,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. (sandorio kaina 6800 Lt).
4.8. 1998 m. lapkričio 5 d. sutartį Nr. 2-7KV-6713, kuria J. M. dovanojo jam nuosavybės teise priklausantį 0,497 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v. sūnui A. M. (sandorio kaina 1717Lt).
4.9. 2003 m. spalio 31 d. Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės (paveld. byla Nr. 73/2003) A. K., po R. J. mirties, išduotą papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į 0,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m.k.v. (reg. Nr. 5694) (žemės sklypo indeksuota kaina 1912 Lt, vidutinė rinkos kaina – 7700 Lt).
5. Taikyti restituciją žemės sklypams, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (atsakovas A. M.), (duomenys neskelbtini) (atsakovas A. Š.), (duomenys neskelbtini), (atsakovai V. V., T. V., A. V.), (duomenys neskelbtini) (atsakovas S. R.), (duomenys neskelbtini) (atsakovė A. K.), grąžinant juos į valstybinės žemės fondą. Įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti A. Š. 28,40 Lt, o V. V. 25,76 Lt.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. V-44, kuriuo nepatenkintas J. D. prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra Armaniškių kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kauno rajone.
Bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją per teismo nustatytą terminą atkurti į 14,56 ha žemės sklypą ieškovui nuosavybės teises natūra perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno rajono savivaldybės po 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. D..