Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. 2024 m. liepos 4 d. apie 17.35 val. Medelyno g. ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo G. J. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0279 nustatytas 1,62 promilių neblaivumas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu N. K. pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 4 d. apie 17.00 val. kartu su sugyventiniu G. J. gėrė degtinę. Ji išgėrė keturis stikliukus degtinės. Po to nusprendė nuvažiuoti prisiskinti žirnių, kurie augo lauke netoli jos namų. Ji sėdo už automobilio vairo, priklausančio jos sugyventiniui, o sugyventinis važiavo kartu. Bevažiuojant jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir jai buvo nustatytas girtumo laipsnis. Dėl nusikalstamos veikos apdarymo nuoširdžiai gailis.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. J. nurodė, jog 2024 m. liepos 4 d. leido kaltinamajai vairuoti jam priklausantį automobilį „Volvo S 60“ ir suprato, kad kaltinamoji jam priklausantį automobilį vairuos būdama neblaivi. Sutiko, kad būtų konfiskuotas jam priklausantis automobilis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. J. paaiškino, kad N. K. yra jo sugyventinė, kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apie 4 metus. Automobilis „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, registruotas jo vardu. 2024 m. liepos 4 d. jis nuo ryto vartojo alkoholį su kaimynais. Grįžęs į namus, (duomenys neskelbtini), dar kelis stikliukus degtinės išgėrė kartu su N. K.. Ar pastaroji dienos metu vartojo alkoholį nežino. Gal po kokio pusvalandžio nuo to laiko, kai kartu išgėrė degtinės, N. K. prireikė žirnių ir jie kartu, tikslaus laiko neatsimena, bet buvo po 17 val., jam priklausančiu automobiliu „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pasiskinti žirnių. Automobilį vairavo N. K.. Jis neblaivus sėdėjo šalia. N. K. taip pat buvo neblaivi, bet kad į alkotesterį pripūs daugiau kaip 1,5 promilės nepagalvojo. Jis suprato, kad N. K. vartojusi alkoholio, žinojo tai, kai ji sėdo vairuoti jo automobilį, neprieštaravo tam, važiavo kartu su ja. Jie važiavo netoli, gal 500 m nuo namų iki žirnių lauko. Kai (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai, jie abu sutiko, kad yra neblaivūs. Supranta, kad jam priklausantis automobilis gali būti konfiskuotas, su tokiu teismo sprendimu sutiks, nes suprato, kad N. K. yra neblaivi ir leido jai važiuoti jam priklausančiu automobiliu bei pats būdamas neblaivus sėdėjo šalia (b. l. 24-27).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo Vykinto Stankaus 2024 m. liepos 4 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. liepos 4 d. apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), sustabdyta transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo neblaivi N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). N. K. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0279, patikros sertifikato Nr. 2069765, pirmu patikrinimu nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, antru patikrinimu nustatytas 1,62 promilių neblaivumas (b. l. 6-9).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos Samantos Senkutės 2024 m. liepos 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. liepos 4 d. apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta transporto priemonė „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo neblaivi N. K.. Jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0279 pirmu patikrinimu nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, antru patikrinimu – 1,62 promilių neblaivumas. Patikrinus policijos registre „Polis II“ nustatyta, jog N. K. neturi vairuotojo pažymėjimo. Moteris paaiškino, kad išgėrė apie 4-5 stikliukus degtinės, tuomet su sugyventiniu G. J. važiavo pastarojo automobiliu skinti žirnių. G. J. taip pat buvo neblaivus, paaiškino, kad pats davė N. K. vairuoti automobilį (b. l. 28-29).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-21).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad N. K. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0279, pirmu tikrinimu 2024 m. liepos 4 d. 17.49 val. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2024 m. liepos 4 d. 18.06 val. – 1,62 promilių neblaivumas (b. l. 32-34).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, jog automobilio „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra G. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje, automobilio „Volvo S 60“, gamybos periodas 2000-2006 m., pasirinkti metai 2002 m., kaina Lietuvoje 1630 Eur su PVM (T. 1, b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais pačios kaltinamosios N. K. parodymais, liudytojo G. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog N. K. 2024 m. liepos 4 d. apie 17.35 val. Medelyno g. ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo G. J. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Ji veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios N. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas N. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji N. K. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis. Ji anksčiau neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka (b. l. 78, 80-81), dirba (b. l. 82), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 85). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Įvertinus visas šias aplinkybes, kadangi kaltinamoji teisiama pirmą kartą, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarymą N. K. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, ir nustatomas artimas minimaliam bausmės dydis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias N. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos N. K. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Nors dėl neteisėtų N. K. veiksmų nebuvo padaryta žala, tačiau neginčytinai nustatyta, kad ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas neabejoja, kad šie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. N. K. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius N. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad N. K. nustatytinas artimas vidutiniam draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. du metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 19 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę, atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad N. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant G. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - automobilį „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris žinojo, jog kaltinamoji jam nuosavybės teise priklausantį automobilį vairuoja neblaivi, nusikalstamos veikos metu sėdėjo vairuojamo automobilio keleivio vietoje. Minėtas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kaltinamajai N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 4 d. paimta ir perduota Z. Bandzos įmonei, Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių rajonas (b. l. 37), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduotina konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės 2024 m. liepos 9 d. nutarimu nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2025 m. sausio 8 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotam automobiliui „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas priimti tokį sprendimą teismo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju gynėja Loreta Daukšienė N. K. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka). Teisme 2024 m. liepos 16 d. gautoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Nr. APD-2024-07221 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad kaltinamajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 212,43 eurus. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. išlaiko tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu gauna minimalų atlygį, teismas sprendžia, jog kaltinamosios turtinė padėtis šiuo metu nėra stabili ir konstatuoja, jog išlaidų priteisimas dėl privalomo gynėjo dalyvavimo procese, šiuo atveju būtų neproporcingas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš N. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendė:

N. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir paskirti 54 (penkiasdešimt keturių) MGL, t. y. 2 700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1, 2 dalimis, N. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 36 (trisdešimt šešių) MGL, t. y. 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti N. K., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis skirti N. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 19 d.

- konfiskuoti transporto priemonę - automobilį „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį G. J., saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, Z. Bandzos įmonėje, Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių rajonas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2025 m. sausio 8 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotam automobiliui „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo, po to - panaikinti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie N. K. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.