Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-5-423/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-25
Bylos Nr.
II-5-423/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pažeidėjas
G. R.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 11-5-423/10Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 25 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. R.,nukentėjusiajam asmeniui T. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. R. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyr. specialisto 2009-11-03 nutarimu G. R. paskirta administracinė nuobauda – 160 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2d., padarymą.

G. R. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009-08-11, 22.44 val., Vilkaviškio rajone, kelio Vilkaviškis – Bartininkai – Aistiškai 9km, Lakštučių kaimo ribose, vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, esant ištisinei ženklinimo linijai lenkė kitą judančią transporto priemonę pagrindiniame kelyje nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, dėl ko susidūrė su kita transporto priemone sukančia į kairę pusę. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo savo veiksmai pažeidė KET 8, 9, 133, 145.1, 3 priedo 1.1. punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

G. R. prašo panaikinti nutarimą, kadangi eismo įvykis kilo dėl T. R. veiksmų, šiam pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. iš autobusų sustojimo vietos, neįjungęs kairio posūkio signalo, staiga išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir sukosi, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Ginčijamas nutarimas priimtas nevisapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrus visas eismo įvykio aplinkybes, nėra aišku kuo remiantis nustatyta, kad jis viršijo leistiną greitį, netirta, ar T. R. buvo įjungęs kairio posūkio signalą, autoavarija užfiksuota pačioje sankryžoje, nors susidūrimas įvyko iki sankryžos likus 15 metrų.

Nukentėjusysis asmuo T. R. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi jis Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Jis važiavo keliu Vilkaviškis- Bartininkai-Aistiškiai, Lakštučių kaimo ribose, ties trišale sankryža jis visiškai prilėtino greitį, kadangi norėjo apsisukti. Toje vietoje, kur jis atliko apsisukimo manevrą kelias paženklintas brūkšnine linija. Pažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlį jis toli už 500-600 metrų matė automobilio šviesas, kadangi prieš sankryžą yra ištisinė linija žinojo, kad paskui jo automobilį važiuojanti transporto priemonė jo lenkti ir kirsti ištisinę liniją negali. Tik spėjus pasukti į kairę pajuto smūgį į vairuotojo pusės dureles, nuo smūgio jo automobilis buvo nustumtas už sankryžos. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, patikrinęs priimto ginčijamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str.) konstatuoja, kad G. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2d., todėl jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2d..

Kelių policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai išsiaiškino visas su autoįvykiu susijusias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ATPK 284 straipsnis).

Kadangi abu autoįvykio dalyviai suinteresuoti bylos baigtimi, sprendžiant šią bylą ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, kurių tikrumas nekelia abejonių.

Kelio Vilkaviškis – Bartininkai - Aistiškai 8,400km Lakštučių kaimo ribose T. R. turėjo teisę šioje kelio dalyje atlikti numatytą kairio posūkio manevrą, laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Kelių eismo taisyklių 133 punkte kategoriškai nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Lenkti draudžiama pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“ bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose (KET 145.1p). Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Kirsti šią liniją draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą (KET 3 priedo 1.1 punktas).

Tačiau išanalizavus bei įvertinus skundo motyvus, bylos šalių paaiškinimus, liudytojų S. K. ir V. T. parodymus, autoavarijos vietos schemoje užfiksuotą autoįvykyje dalyvavusių abiejų lengvųjų automobilių vietą bei padėtį po autoavarijos, šių automobilių fotonuotraukas ir jose užfiksuotą jų sužalojimo pobūdį, susidūrimo mechanizmą, automobilių gabaritų duomenis, stiklo, dažų, plastmasių šukių išsidėstymą, taip pat kelio bei kitus matmenis, gyvenvietės ribas, visą baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, darytina išvada, kad G. R. akivaizdžiai ir neginčijamai nevykdė Kelių eismo taisyklių 133, 145.1, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimų ir dėl to minėti G. R. veiksmai buvo pagrindine sąlyga šio autoįvykio kilimui.

Pareiškėjo Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymą vienareikšmiai patvirtina paties pareiškėjo pripažinimas, jog jis Lakštučių kaime važiavo apie 60 km/h greičiu (b.l. 34), kai leistinas greitis įvykio vietoje yra 50 km/h, išsamūs ir nuoseklūs teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo asmens T. R. bei liudytojų S. K. ir V. T. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nenustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti pareiškėją nepagrįstai apkaltinti, autoavarijos vietos schema, fotonuotraukose užfiksuotas abiejų automobilių sugadinimų pobūdis ir jų lokalizacija, stiklo, plastmasių, dažų šukių išsidėstymas. Būtent šių aplinkybių pagrindu galima vienareikšmiai teigti, kad G. R. tinkamai neįvykdė KET 133, 145.1, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimų, t. y. neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, esant ištisinei ženklinimo linijai lenkė kitą judančią transporto priemonę pagrindiniame kelyje nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio dėl ko susidūrė su kita transporto priemone sukančia į kairę pusę. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Būtent dėl šios priežasties G. R. veiksmai, vairavimas transporto priemonės akivaizdžiai didesniu nei tame kelio ruože leidžiama greičiu – apie 60 km/h, lenkimas esant ištisinei ženklinimo linijai buvo priežastiniame ryšyje tarp veikos ir pasekmių, kadangi važiuojant leistinu greičiu, nelenkiant esant ištisinei ženklinimo linijai buvo visos objektyvios ir realios galimybės bei sąlygos laiku sustabdyti transporto priemonę ir taip išvengti susidūrimo.

Pareiškėjo skundo motyvai dėl autoavarijos aplinkybių yra nelogiški ir prieštaringi, todėl nėra patikimi bei objektyvūs. Tuo tarpu nukentėjusiojo asmens T. R. ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų S. K. ir V. T. parodymai nuoseklūs, tikslūs, visiškai atitinka autoavarijos schemoje užfiksuotiems objektyviems duomenims, abiejų automobilių susidūrimo mechanizmui, jų sužalojimo pobūdžiui ir automobilių išsidėstymui po autoįvykio. Todėl abejoti ar netikėti nukentėjusiojo asmens T. R. paaiškinimais bei minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo. Liudytojai V. R., V. T., M. R. įvykio nematė, į įvykio vietą atvyko vėliau, po automobilių susidūrimo, todėl dėl eismo įvykio aplinkybių iš esmės nieko paaiškinti negalėjo.

Apibendrinus byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių visumą, yra pakankamai pagrindo pripažinti, kad G. R. neatsargūs veiksmais buvo pagrindine autoavarijos kilimo sąlyga ir techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje tarp veikos ir sukeltų žalingų pasekmių.

Esant pakankamiems objektyviems duomenims byloje, šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu kylantiems klausimams išaiškinti specialių autotechninių žinių nereikia, todėl autotechninė ekspertizė neskirtina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jokio įstatyminio pagrindo jį naikinti nėra, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 1p. teisėja

nutarė:

Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyr. specialisto 2009m. lapkričio 03d. nutarimą, kuriuo G. R. paskirta administracinė nuobauda – 160 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė