- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- II-106-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02177-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Šarūnas Vegys
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25216-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu 10-ANR_N-25216-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), A. B. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas šaligatviu, užvažiavo ant vejos ir ją apgadino. Sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. A. B. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta galutinė 580 Eur dydžio bauda (b. l. 7-9).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu skundžiamu nutarimu A. B. atstovas advokatas Šarūnas Vegys teismui pateikė skundą, kuriame prašo visa apimtimi arba iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25216- 2021. Skunde nurodoma, kad siekiant išsikelti iš patalpų A. B. 2021 m. rugpjūčio 6 d., išsinuomavo ir vairavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) priklausantį automobilį ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo atbuline eiga prisiparkavo prie įėjimo į laiptinę, užvažiuodamas ant šaligatvio ir jau suniokotos vejos, važiuodamas pro (neliesdamas) nulaužtą kuoliuką, nepadarydamas jokios žalos nei kuoliukui nei ginčo vejai. Iki pareiškėjo veiksmų statant transporto priemonę į tą pačią vietą ne kartą tuo pačiu būdu parkavosi daug automobilių, kadangi dėl vykdomos rekonstrukcijos vyksta masinis išsikraustymas iš patalpų (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 17 d. su pareiškėju telefonu susisiekė policijos pareigūnu prisistatęs asmuo ir informavo apie gautą pranešimą apie neva sugadintą kelių eismo ženklinimo kuoliuką, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu paštu pareiškėjas buvo informuotas papildomai, kad minėtas epizodas įvyko 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 16 val. Pareiškėjas bendradarbiavo su policijos pareigūnais, atskleidė visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, pateikė rašytinius paaiškinimus nurodydamas, kad jokio kuoliuko jis nesugadino, jokios žalos nepadarė, o juo labiau, nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos. Kuoliukas ir veja jau buvo sugadinti ir pareiškėjas jokios žalos nepadarė bei to nepatvirtina ir negali patvirtinti jokie duomenys. Pareiškėjas nesuvokė ir neturėjo suvokti, kad pasišalina iš įvykio vietos, kadangi teritorijoje veja visiškai suniokota ne pareiškėjo veiksmais. Šiuo atveju jokio eismo įvykio net nebuvo, o pareiškėjas neturėjo visiškai jokių intencijų pasišalinti iš įvykio vietos. Fotonuotrauką policijai atsiuntęs pareiškėjui nežinomas asmuo jo neįspėjo, pareiškėjas apie neva padarytą pažeidimą sužinojo iš policijos pareigūnų jau po fakto. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir neturėjo realios galimybės dalyvauti nagrinėjime (b. l. 2-6).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. palaikė skundą. Paaiškino, kad prasidėjus statybos darbams nutarė pasikeisti nuomojamas patalpas, pradėjo kraustymo darbus. Tą dieną atvykus į darbą pasistatyti automobilio šalia, kad jis netrukdytų, galimybės nebuvo, nes toje gatvėje vyksta statybos darbai. Automobilis buvo pastatytas prie įėjimo galu, niekam nekliudant. Ten žolė, žvyro kupstai, kuoliukai nulaužti, kitos vietos tuo metu nebuvo, dėl to automobilis buvo ten paliktas. Nesuprato, kodėl yra nubaustas. Bandė aiškintis su policija, bet buvo pažiūrėta pro pirštus. Automobilis pastatytas ant kelkraščio. Ten žolės nėra. Naktimis ant žolės yra paliekama sunkiosios transporto priemonės, o ne ant kelio. Negalėjo jos suniokoti. Nesuprato, kad kažkokia žala padaryta. Iš įvykio vietos nebėgo. Autobusiukas buvo pakrautas biuro baldais ir išvažiavo į kitas patalpas. Skubaus pasišalinimo nebuvo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas atstovas advokatas Šarūnas Vegys nurodė, kad pateikta nuotrauka, kur yra autobusiukas. Kažkas tai nufotografavo, matyt neapsikentęs statybų. Iškilo klausimas dėl žolės. Yra trys kameros, vyko tas judėjimas, klausimas ar žala padaryta. Jie užfiksavo, kad yra pažeidimas, bet papildomų duomenų nėra. Teikė prašymą išsireikalauti video medžiagą. Neaišku ar policija kažką darė.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolis A. N. nustatė, kad ,,ties pastatu esančioje vejos plotuose matosi žemės, veja dalinai sudygusi, matosi žemės plotai“ (b. l. 11-24).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilis ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra prisiparkavęs ne tam skirtoje vietoje, bei vejos sugadinimas (b. l. 42,59,60,61).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Iš priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad A. B. 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas šaligatviu, užvažiavo ant vejos ir ją apgadino; sustojo ir paliko stovėti automobilį ant vejos; iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus.
Tiek skunde tiek teismo posėdžio metu A. B. nesutinka su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio ir nutarimą priėmusio pareigūno atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, mano, kad jo veiksmai neužtraukia administracinės atsakomybės ir prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25216-2021 iš dalies arba visiškai panaikinti.
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamo nutarimo naikinti visa apimtimi nėra jokio teisinio pagrindo.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši įstatymo nuostata yra blanketinė su nuoroda į KET 150.5 punktą, kuriame numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Pažeidimo faktą nagrinėjamu atveju patvirtina surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi ant šaligatvio, o automobilio vienas ratas ant vejos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo sustojęs ant šaligatvio su nurodytu automobiliu, tačiau paaiškino, kad tą dieną atvykus į darbą pasistatyti automobilio šalia, kad jis netrukdytų, galimybės nebuvo, nes toje gatvėje vyko statybos darbai. Teismas su šiais teiginiais nesutinka, nes kiekvienas vairuotojas privalo laikytis KET nustatytų reikalavimų, jų nepažeisti, o tais atvejais, kai kiti pažeidžia KET reikalavimus, pranešti apie tai įgaliotoms institucijoms (kelių policijai), bet ne elgtis savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nusižengimo protokole nurodyta pareiškėjo automobilio stovėjimo vieta nėra automobiliams skirta stovėjimo aikštelė, tai nėra KET leidžiama automobilio sustojimo vieta.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, <...> pažeidimą. Ši įstatymo nuostata nukreipia į KET 124 punktą, kuriame numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.
Teismas nesutinka, su pareiškėjo A. B. argumentu, kad pasistatyti ant vejos jam teisę suteikė aplinkybė, kad veja jau buvo suniokota kitų vairuotojų ar kelio darbininkų, jog ten buvo tik žvyro kupstai ir jokios žalos jis nepadarė. Nors iš fotonuotraukų matyti, kad žemės dalis nėra visiškai apželdinta žole, tačiau nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad žolė ten buvo pasėta. Šį faktą patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame pažymima: ,,ties pastatu esančioje vejos plotuose matosi žemės, veja dalinai sudygusi, matosi žemės plotai“ (b. l. 11-24). Taip pat nuotraukoje matytina automobilio ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktos padangos žymės (pravažiuota tiesi linija), kas įrodo A. B. kaltę, jog jis pažeidė KET taisykles ir važiavo veja bei šaligatviu. Tai, kad ši zona dėl nuolat ten statomų automobilių yra išvažinėta, nekeičia jos kaip vejos (žaliosios zonos) statuso ir neįteisina automobilių statymo joje, t. y., iš neteisėto kitų vairuotojų elgesio teisė elgtis savo nuožiūra neatsiranda. Šis draudimas neabejotinai apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, tai yra, kai ji nuolat išvažinėjama ar ištrypiama, kai ji žiemos metu yra apsnigta ir jos nesimato, ir pan. Vilniaus apygardos teismas ne kartą nutarimuose ir nutartyse yra pažymėjęs, kad vien tai, jog veja tolygiai neapaugusi žole ir/ar vejoje sodinama žolė neauga (sutrypta, suvažinėta), nedaro vejos ta vieta, kurioje pagal KET galima statyti automobilius (žr., pvz., 2013-10-02 nutarimą Nr. ATP 804-628/2013, 2015-04-07 nutartį Nr. ATP-352-211/2015 ir kt.).
Pabrėžtina, kad nei skunde nei teismo posėdžio metu nekilo ginčas, jog automobilį ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B.. Taigi, kaltinimas dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų inkriminavimo yra pakankamai aiškus, suprantamas ir pagrįstas.
Kita vertus, kaip minėta, A. B. 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik už šiuos du administracinius nusižengimus, bet ir už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų padarymą.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl vairuotojų pasitraukimo iš eismo įvykio vietos yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog buvo apgadintas turtas – savivaldybei priklausanti veja pervažiuota automobilio ratu. Vis dėlto, teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje esančio administracinio nusižengimo požymių ir išanalizavęs tyčios buvimą (ar nebuvimą) atliktuose veiksmuose, tyčios turinį bei jo pasitraukimo iš įvykio vietos tikslus ir motyvus, daro išvadą, jog A. B. veiksmuose pasitraukiant iš įvykio vietos tikslus ir motyvus nebuvo tyčios.
Vertinant A. B. kaltumą ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme yra svarbu pažymėti, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas neneigė fakto, kad jis stovėjo neleistinoje vietoje ir vairavo nutarime nurodyta transporto priemonę. Pareiškėjas nebandė apsunkinti ar paslėpti pažeidimo pėdsakus. Priešingai A. B. tiek skunde tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatė automobilį nurodytoje vietoje, kad nutarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku jis vairavo automobilį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nesupranta kokią žalą jis padarė, nes žolė toje vietoje neaugo ir jau buvo transporto priemonių išvažinėta ir kodėl laikoma, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti inkriminuojamas tik tuo atveju jeigu asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nesuvokė darantis ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, taigi jo tyčia neįrodyta.
Administracinio nusižengimo protokole A. B. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatantį atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Iš surašyto administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių ir pažeidimo esmės matyti, kad nėra įvardijama dėl kokio KET pažeidimo yra kvalifikuotas šis ANK straipsnis. Kadangi A. B. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurioje taip pat numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, o jokių kitų pažeidimų, kurių neapimtų ANK 417 straipsnio 1 ir dalys, jam nėra inkriminuota, ANK 417 straipsnio 7 dalies inkriminavimas laikytinas pertekliniu (net ir tuo atveju, kai buvo inkriminuota ANK 426 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog A. B. skundas yra iš dalies pagrįstas, todėl yra pagrindas pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą nr. 10-ANR_N-25216-2021, t.y. skundžiamo nutarimo dalį dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų nutarimą nutraukti.
Palikus ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, pasikeičia ir administracinės nuobaudos dydis. Nutarime nurodyta, kad už ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje padarytus administracinius nusižengimus buvo skirta po 60 Eur dydžio baudą. Administracinės nuobaudos paskirtos remiantis ANK 34 straipsniu todėl laikytina, kad jos yra tinkamos ir pagrįstos. Pakeitus nutarimą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. B. skirtina galutinė 60 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25216-2021 pakeisti ir A. B. atžvilgiu administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei 417 straipsnio 7 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25216-2021 dalį dėl nuobaudos paskyrimo ir už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. B. paskirti 60 Eur dydžio baudą, už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. B. paskirti 60 Eur dydžio baudą; vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. B. paskirti galutinę 60 Eur dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutartį skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutartis skirti baudą bus vykdoma priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarties priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.