Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1068-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-26
Bylos Nr.
2A-1068-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Dalius Baranauskas
Civilinė byla Nr. 2A-1068/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Neringos Švedienėssekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei

dalyvaujant pareiškėjai J. K.

pareiškėjos atstovui advokatui Daliui Baranauskuisuinteresuoto asmens atstovui Arūnui Abromavičiuivertėjai Loretai Kireilytei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

J. K. teismui pateiktu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė V. K. , mirusios 2002-12-02, palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, bei atnaujinti terminą palikimui įregistruoti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad V. K. 1999-01-30 Vilniaus m. 5-ame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai. Kitų paveldėtojų nėra. V. K. nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad mirus V. K. ji faktiškai ėmė valdyti žemės sklypus, naudojosi jais pagal paskirtį, mokėjo žemės mokesčius ir šiais veiksmais priėmė palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą ir nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių priimti palikimą per 3 mėn.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2007-06-20 sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies - nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. po V. K. , mirusios 2002-12-02, mirties priėmė palikimą – 1/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., pradėdama jį faktiškai valdyti. Bylą dalyje dėl termino palikimui įregistruoti atnaujinimo nutraukė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, padarė išvadą, kad V. K. testamentu savo turtą paliko pareiškėjai, o pareiškėja šį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustatė paveldėjimo tikslu.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu pareiškimą atmesti. Nurodo, kad asmuo, priėmęs palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, privalo įrodyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo atliktus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią priimti palikimą. Tokių veiksmų pareiškėja neįrodė, o teismas priėmė skundžiamą sprendimą nenurodydamas įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja gyveno viename bute su V. K. ir po jos mirties priėmė pastarosios palikimą – baldus, televizorių, šaldytuvą ir kt., o pagal LR CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą, jei pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą. Nurodo, kad pareiškėja ne tik priėmė palikėjos daiktus, bet ir naudojosi žemės sklypais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo duoti paaiškinimai, o daugiau įrodymų pateikta nebuvo, nes suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, abejonių dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių nekėlė. Prašo apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pareiškėja neįrodė palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti fakto, o teismo sprendimu nustatytas palikimo priėmimo faktas nepagrįstas įrodymais.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinį palikimo priėmimą leidžiama įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Iš Trakų rajono apylinkės teismo 2007-06-20 sprendimo matyti, jog teismas išvadą dėl pareiškėjos J. K. veiksmų, pradedant valdyti paveldimą turtą, padarė remdamasis tik pačios pareiškėjos paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.), vien tik pareiškėjos paaiškinimai nėra laikytini pakankamais įrodymais įrodymų vertinimo prasme bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti fakto nustatymo. Todėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo apklausti liudytojai, kurie patvirtino, jog po V. K. mirties 1999-01-30 palikimą faktiškai priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti pareiškėja J. K. . Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog po V. K. mirties paveldimą turtą be kita ko sudarė 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Liudytoja G. L., kuri yra palikėjai V. K. priklausiusių žemės sklypų bendrasavininkė, patvirtino pareiškėjos J. K. ūkininkavimo jos paveldėtuose žemės sklypuose faktą. Liudytoja M. J., kuri yra pareiškėjos J. K. duktė, taip pat patvirtino, jog pareiškėja beveik visą laiką praleidžia kaime ūkininkaudama paveldėtuose žemės sklypuose. Liudytoja M. V., kuri yra kaimyninio žemės sklypo savininkė, patvirtino, jog po V. K. mirties jos paliktą žemę dirbo pareiškėja J. K. . Toks pareiškėjos elgesys, kai ji po V. K. mirties naudojosi paveldėtais žemės sklypais ir elgiasi kaip neatsisakiusi nuo paveldėjimo įpėdinė, traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (LR CK 5.51 str. ).

Išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gautus liudytojų parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog po V. K. mirties 1999-01-30 palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti pareiškėja J. K. . Nors pirmosios instancijos teismas šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatė remdamasis tik pareiškėjos paaiškinimais, tačiau minėti procesiniai įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi šiuos pažeidimus ištaisė apeliacinės instancijos teismas, apklausdamas liudytojus. Be to, kaip paaiškėjo ištyrus ir įvertinus byloje esančius ir apeliacinės instancijos teisme gautus įrodymus, dėl minėtų procesinės teisės normų pažeidimų nebuvo neteisingai išspręsta byla (LR CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2007-06-20 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėja prašo teismą iš suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal LR CPK 443 str. 6 d. įtvirtintą bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlyginamos. Ten pat nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Aptariama įstatymo norma numato teismui ne pareigą, bet teisę priteisti bylinėjimosi išlaidas, prieš tai įvertinus visas bylos aplinkybes. Suinteresuotas asmuo savo apeliacinį skundą grindė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimu, sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo. Nepakankamai išsamus pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentavimas, kuris buvo pagrįstas pareiškėjos pateikta medžiaga, sudarė prielaidas inicijuoti apeliaciją. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Dalia KačinskienėNeringa Švedienė