- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- 1-76-672/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, išnagrinėjusi Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.1-76-672/2011 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 51-1-162-10 medžiaga, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), 2010-09-30 Mažeikių r. apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2010 m. birželio 2 d. apie 6.00 val., veikdamas kartu su V. V. ir M. G., pro užkabintas kabliu duris, įsibrovė į Naujojoje Akmenėje, sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, priklausantį J. S. ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5“ 50,00 litų vertės, į kurį buvo įdėta „SIM“ kortelė Nr. 867055675, 20,00 litų vertės bei garažo raktus 50,00 vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. S. 120,00 litų turtinę žalą.
Apklaustas įtariamuoju A. P. parodė, kad 2010 m. gegužės 31 d. jis kartu su M. G. buvo pas močiutę, gyvenančią Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) M. G. vis kalbėjo, kad reikia pasidaryti pinigų. 2010-06-01 vakare apie 21 val. pas A. P., į jo močiutės namus, automobiliu „VW Vento“ atvažiavo jo pažįstami E., jo pavardės nežino, jis gyvena Mažeikiuose ir V. V.. Tas automobilis, kiek jis žino, yra E.. Visą naktį jie praleido keturiese sėdėdami automobilyje, kurį buvo pasistatę ant kelio, priešais vandens bokštą, prie sodų, gėrė alų, kalbėjosi. M. G. vėl užsiminė, kad reiktų pasidaryti pinigų. M. G. iš savo tamsios spalvos megztinio padarė tris kaukes A. P., V. V. ir sau. E. tuo metu mašinoje miegojo. Apie 6.00 val., t.y. jau buvo 2010-06-02, trise išėjo pas senuką, A. P. močiutės kaimyną. E. miegantį paliko automobilyje. V. V. einant prie senuko namo užsidėjo kaukę. M. G. taip pat nešėsi kaukę. Ar jis ją buvo užsidėjęs, A. P. nematė. M. G. su savimi turėjo dujų balionėlį, kurį nešiodavosi pastoviai. A. P. pasiliko už kokių 100 metrų nuo senuko namo, ant kelio, savo kaukę paliko mašinoje. Netrukus A. P. išgirdo senuko šauksmą ir pradėjo eiti link automobilio. Jį pasivijo V. V., o jam iš paskos atėjo ir M. G.. Jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir raktus. M. G. sakė, kad papurškė senukui dujų. Po to M. G., V. V. ir E. išvažiavo į namus. Telefoną ir raktus, pagrobtus iš senuko jie išsivežė. Po to, kaip A. P. sakė M. G., senuko telefoną ir raktus jie važiuojant išmetė prie geležinkelio. Jis negali tiksliai pasakyti, kas pasiūlė eiti ir apvogti senuką, nes dėl girtumo neprisimena. Iš kur atsirado tos kaukės ir kas jas turėjo, A. P. pasakyti negali, nes neprisimena. Visą tą naktį vartojo alkoholinius gėrimus, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių jis paaiškinti negali. Į senuko garažą užėjęs nebuvo, nes atėjo senukas ir pradėjo šaukti, bet kaip jau minėjo buvo girtas, todėl gali ir suklysti (b.l. 191-193, 205-206, 210-211).
Motyvuojamoji dalis
2010-11-15 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. P. patvirtino savo parodymus (b.l. 197-200).
Apklaustas kaip įtariamasis V. V. parodė, kad 2010-06-01 apie 18.00 val. jam paskambino A. P., kuris kartu su M. G. buvo Naujojoje Akmenėje pas savo močiutę ir pakvietė jį atvažiuoti. Jis paskambino pažįstamam E. ir abu maždaug už valandos E. automobiliu išvažiavo į Naująją Akmenę. Atvažiavę mašiną pasistatė prie A. P. močiutės kiemo, ji gyvena soduose. V. V. su M. G. ir A. P. vartojo alkoholinius gėrimus, tik E. negėrė, jis miegojo. Begeriant, kažkuris ar A. P., ar M. G. pasiūlė eiti pas kažkokį senuką, iš kažkur atsirado trys medžiaginės kaukės. Kas jas turėjo, V. V. tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, nes visą tą naktį vartojo alkoholinius gėrimus. Kaukes tarpusavyje pasidalino, jis užsidėjo kaukę kaip kepurę, iš pradžių jos nebuvo užtraukęs sau ant veido. Ar kiti užsidėjo kaukes, jis nematė. Visi trys nuėjo link senuko namų, buvo ankstyvas rytas apie 5.00 val., t.y. 2010-06-02. Atėjus į kiemą, kieme pamatė senuką, M. G. papūtė jam su dujų balionėliu. Jis senukui kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, o kur tuo metu buvo M. G., V. V. pasakyti negali, nes nematė. Trenkęs senukui, V. V. išsigando ir pradėjo bėgti link automobilio. Bėgdamas kaukę nuo galvos nusimetė, netoli stovėjo A. P., jie ėjo link automobilio. Grįžo M. G., jis kaukės taip pat nebeturėjo. Kiek V. V. prisimena, M. G., atėjęs prie automobilio, rankose neturėjo nieko, jis pats iš senuko nieko nepavogė. Po to visi nuvažiavo prie kažkokio geležinkelio, visi sėdėjo automobilyje ir kalbėjosi. Parodė, kad buvo labai girtas, todėl kai kurių aplinkybių paaiškinti negali, nes tiesiog neprisimena. Senukui M. G. papurškė ašarinių dujų, o V. V. jam sudavė smūgius, nes jie abu išsigando (b.l. 106-108, 214).
Apklaustas įtariamuoju, M. G. parodė, kad 2010-06-01 jis kartu su A. P. buvo pas A. P. močiutę, gyvenančią Naujojoje Akmenėje, soduose. Vakare jis su A. P. vartojo alkoholinius gėrimus, paskambino pažįstamam V. V. ir paprašė jo, kad jis atvažiuotų į Naująją Akmenę. Apie 21.00 val. V. V. atvežė E., jo pavardės M. G. nežino, jo nepažįsta. Jie visi sėdėdami automobilyje gėrė, išskyrus E., nes jis vairavo automobilį. Gerdami važinėjosi po Naujojoje Akmenėje esančius sodus, iki pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo labai apgirtę, bent jau jis jautėsi labai girtas. Dėl girtumo, dabar negali pasakyti, bet kažkuris iš jų pasiūlė eiti pas kažkokį senuką, gyvenantį netoli A. P. močiutės ir ką nors iš jo pavogti. Kur gyvena tas senukas, galėjo žinoti tik A. P.. Iš kažkur atsirado trys juodos spalvos medžiaginės kaukės. Ar E. girdėjo šį jų pokalbi, M. G. pasakyti negali, nes neprisimena. Jie kalbėjosi, kad jeigu nueitų pas tą senuką, jis jų su kaukėm jų neatpažintų. Taip bejuokaudami, pasiėmę kaukes, jie nuėjo prie senuko namų. E. liko automobilyje. A. P. pasiliko jų laukti prie kažkokio namo, netoli senuko namų, kieme, nes jį tas senukas galėjo atpažinti. M. G. kartu su V. V. užsidėjo kaukes ir nuėjo į senuko kiemą, pastebėjo, kad senukas nuėjo į tvartą. M. G. nuėjo į namo vidų, o V. V. liko kieme, stebėti, kad neateitų senukas. M. G., įėjęs į namą nieko vertingo jame nematė, todėl iš kambario pasiėmė tik kažkokį seną mobiliojo ryšio telefoną ir garažo raktus. A. P. visą tą laiką buvo to kito namo kieme. Išėjęs į kiemą, M. G. parodė A. P., kad turi garažo raktus. M. G. atidavė jam garažo raktus, kad jis galėtų atsirakinęs garažą jį apieškoti ir jeigu suras, ką nors vertingo, kad paimtų. A. P., paėmęs raktus nuėjo į garažą, o jis su V. V. buvo pasislėpę už kieme buvusio šiltnamio ir saugojo, kad neateitų senukas. Netrukus iš tvarto išėjo senukas, jį pamatęs, perspėjo V. V., kad senukas eina link jų. Kai tik senukas priartėjo prie šiltnamio, M. G. papurškė jam į akis dujų, o V. V. pradėjo jį mušti. Senukas šaukė ir nuo smūgių nukrito ant žemės, jie išsigando ir pradėjo trauktis iš kiemo, A. P. taip pat išbėgo iš garažo. M. G. savo kaukę, kiek prisimena, bėgdamas kažkur numetė, parbėgo prie automobilio. Senukas iš pradžių dar bandė juos vytis, bet jis bėgo tik iki savo namo kiemo galo. E. juos nuvežė iki kažkokio geležinkelio ir jie išlipo, o jis nuvažiavo. A. P. ir V. V. M. G. pasakė, kad iš senuko namų paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Tas telefonas buvo senas. M. G. jį ten pat prie geležinkelio bėgių ir išmetė (b.l. 148-150).
2011-03-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. V. ir M. G. atžvilgiu nutrauktas, nes jie susitaikė su nukentėjusiuoju J. S..
Nukentėjusysis J. S. parodė, kad jo kaimynė O. P. turi anūką, su juo buvo atėjusi pas jį į namus pasiskolinti pinigų. Jie abu buvo užėję pas J. S. į namus prieš pat 2010-06-02, t.y. keletą dienų iki įvykio, kurio metu jį apvogė. Tada jis piniginę buvo palikęs ant garaže buvusio dviračio ragų užkabintame krepšyje. Jis grįžęs iš parduotuvės, pasistatė dviratį į garažą, ir pamiršo pasiimti krepšį su pinigine. Jis mano, kad O. P. anūkas P., jo vardo jis neprisimena, matė, kad jis pinigus ėjo paimti iš garažo. 2010 m. birželio 2 d. apie 6 val. J. S. nuėjo į tvartą palesinti ir išleisti vištas. Išeidamas į tvartą, jis namų duris paliko užkabintas tik kabliu. Tvarte užtruko apie 15 min. ir einant į vidų, iš už namo kampo išlindo du vyrai su medžiaginėmis kaukėmis ant galvų. Kažkuris iš jų papūtė jam dujiniu balionėliu dujų į veidą. Kitas vaikinas nedarė nieko. Po to, tas kuris pūtė dujas, pradėjo jį mušti, bent jau J. S. taip atrado, kad jį mušė tas pats, kuris ir pūtė dujas. Po to J. S. pačiupo ir nuplėšė jam nuo galvos kaukę, pamatė jo veidą, tačiau jo neatpažintų. Abu vaikinai pradėjo bėgti, jis atsikėlė ir pradėjo juos vytis. Išbėgęs ant kelvietės, pamatė aukštą vaikiną, besisukinėjantį prie pašto dėžučių. Jis pažino, kad tai buvo O. P. anūkas P.. Tie du iš kiemo bėgo susikibę už parankių, nes vienas iš jų kažkaip sunkiai bėgo, P. irgi pradėjo bėgti jiems iš paskos. Taip jie visi nubėgo prie pagrindinio kelio. J. S. grįžo atgal į kiemą, pamatė, kad jo namų durys praviros, o viduje pamatė, kad nuo stalo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5“ 50 litų vertės ir „Sim“ kortelė 20 litų vertės. Taip pat nuo stalo dingo garažo raktai 50 litų vertės. Jis matė, kad garažo durys praviros, nors garažo duris jis laiko užrakintas. J. S. parodė, kad vienas iš asmenų, tą rytą užpuolusių jį, jo atsiprašė ir atidavė jam 70 litų. J. S. jam atleido, padaryta žala jam atlyginta. J. S. sužinojo, kad jis yra V. V.. (b.l. 25-26).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sportiniai batai grąžinti savininkui R. V. (b.l. 216, 217).
Ištyrus visumą įrodymų, teismas daro išvadą, kad A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. yra įrodyta. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis A. P. administracine tvarka nebaustas (b.l. 166-167), neteistas (b.l. 164), į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b.l. 182).
2010-11-10 nutarimu A. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 201, 202).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str. yra numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė yra numatyta kaip alternatyvinė, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti mažesnę baudą (b.l. 212).
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. A. P. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 12 straipsnį yra priskiriama prie tyčinių apysunkių nusikaltimų. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, neteistas, tačiau teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, į psichikos sveikatos centro įskaitą nėra įrašytas. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, atsižvelgęs į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą 5 MGL dydžio baudą. Teismo nuomone tokio dydžio bauda neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, nubaus kaltinamąjį ir apribos jam galimybę ateityje daryti naujas šios rūšies nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str.- 421str., teismas
nusprendžia:
Pripažinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatyta LR BK 178 str. 2 d. ir skirti jam 5 minimalių gyvenimo lygių (MGL) – 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. P. 2010-11-10 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išaiškinti A. P., kad jis per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti duomenis teismui apie sumokėjimą.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.