Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Snieguolei Lukošienei,

viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėda , Lietuva, pilietybė Lietuvos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2017 m. vasario 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 str. 1 d. - keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, mokytis, bei neatlygintinai išdirbti per visą laikotarpį po 4 valandas per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2017 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 10 MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct)) dydžio bauda;

3) 2017 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko 2018 m. balandžio 24 d., 4) 2019-03-28 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. (2 epizodai), 178 str. 2 d. (2 epizodai), pritaikius LR BK 64¹ straipsnį, - laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtosios vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. V. paskirti įpareigojimai - per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, šešis mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2019 m. birželio 21 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu spyrė vieną kartą motinai R. G. į kairės kojos blauzdą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad viskas taip ir buvo kaip nurodyta kaltinamajame akte. Kartu gyvena su mama, išlaiko juos tėvas, kuris važinėja į užsienį. Neneigia, kad spyris buvo, bet jis nebuvo toks smarkus, daugiau kaip prilietimas, rankinę metė. Dirbo prieš porą savaičių, dabar nedirba, medicininę tvarkosi, nori vilkikus plauti. Darbo biržoje nebesiregistruoja, išėjo. Probacija nesikreipė į teismą dėl to, jog nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. kaltę pripažino ir parodė, kad 2019-06-21 apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir motinos įvyko konfliktas, dėl to, kad motina ėmė priekaištauti, jog jis niekur nedirba, vadino vagiu, sakė, kad jo draugai narkomanai. Konflikto metu jie vienas ant kito šaukė, jis imitavo, kad filmuoja motiną telefonu ir liepė jai paaiškinti, ką jis pavogė, kokias narkotines medžiagas naudoja jo draugai, telefoną jis laikė prieš motiną ir ji porą kartų ranka sudavė jam per ranką mėgindama iš rankos išmušti telefoną, tuomet jis susinervinęs vieną kartą spyrė motinai į kairę koją ir metė į ją jos rankinę. Jis gailisi dėl to, kaltę pripažįsta. Taip pasielgė, nes gynėsi nuo motinos, norėjo, kad ji nuo jo atstotų.

Papildomai apklausiamas įtariamasis A. V. patvirtino duotus pirminius parodymus bei nurodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai ir labai gailisi dėl savo elgesio, jis niekur nedirba, dėl to motina jam priekaištauja ir todėl tarp jų kyla konfliktai, dėl tos pačios priežasties tarp jų įvyko ir šis konfliktas, kurio metu jis nesuvaldė savo emocijų ir vieną kartą spyrė motinai į koją. Girdėjo, kad motina kvietė policiją, todėl iš buto pasišalino, tuo metu jis turėjo susitikti su pažįstamu asmeniu, o be to nenorėjo būti sulaikytas policininkų, kad buvo į butą atvykę policininkai, matė, į namus grįžo po konflikto praėjus dviems valandoms laiko ir motina apie tai pranešė policijai. Antrą kartą nepasišalino, sulaukė policijos pareigūnų, kurie sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Konflikto metu buvo blaivus, apsvaigęs nebuvo nes narkotinių medžiagų nevartoja. Kodėl niekur neįsidarbina, nežino, gal todėl, kad neranda patinkančio darbo. Dar kartą tvirtina, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmo, motinos neatsiprašė nes ji jį įžeidė pavadindama jį ir jo draugus narkomanais bei vagimis. (b.l. 67,75)

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios R. G. parodymų matyti, kad ji parodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje gyvena ji su sugyventiniu S. V., sūnumi A. V. ir dukra T. V.. Sūnus A. V. niekur nesimoko, nedirba, nuolatos prieš ją naudoja psichologinį smurtą, jos atžvilgiu keikiasi, vadina ją, "kauše, debile, sene, durne". 2019-06-21 apie 21.00 val., tarp jos ir sūnaus įvyko konfliktas dėl maisto, kadangi sūnus norėjo valgyti, ji nedavė ir pasakė "eik dirbti, užsidirbk maistui", dar sakė "esi vagis, niekur nedirbi", po ko sūnus pasidarė agresyvus, ėmė rėkti, filmuoti ją telefonu, telefoną kišo prie veido sakydamasi "kur įrodymai, kad aš vogiau?". Ji ranka nustūmė sūnaus ranką su telefonu, kad šis nekištų prie veido telefono ir tuomet sūnus vieną kartą spyrė jai į kairę koją, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Po spyrio sūnus šaukė ant jos ir paėmęs jos rankinę metė į ją, rankinė atsitrenkė į jos petį, tačiau dėl to ji skausmo nepajuto. Ji išsigando, patyrė psichologinį smurtą, bijojo, kad sūnus jos nesužalotų. Sūnus įvykio metu buvo blaivus, tuo metu namuose jie buvo dviese. Ji iškvietė policiją, kadangi dėl sūnaus spyrio į koją buvo sukeltas fizinis skausmas. Kad sūnus būtų iškeldintas iš namų nepageidauja, nes jis neturi kur gyventi. Prašo sūnų įpareigoti dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir nubausti jį pagal įstatymą. Kreiptis į medicinos ekspertus atsisako, kadangi sužalojimo žymių ant kojos nėra. (b.l.18-19)

2019-06-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2019-06-21 apie 21.00 val. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusioji R. G. nurodė, kad sūnus A. V. spyrė jai vieną kartą į kairę koją ir sukėlė fizinį skausmą. (b.l.2)

2019-06-21 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta prie policijos pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo pateikta CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusioji R. G. policijos pareigūnams nurodo, kad sūnus A. V. spyrė jai vieną kartą į kairės kojos blauzdą.(b.l.33-38).

2019-06-21 23 val. pranešimo išrašu nustatyta, kad R. G. kreipėsi į policiją dėl sūnaus agresyvaus elgesio (b. l. 39-41).

Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia A. V. kaltę, tokia jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš šeimos narį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, taip pat į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – nors jauno darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, nesimoko, praeityje teistas 4 kartus, šią veiką padarė neatlikęs bausmės ir turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, be to, kaip matyti iš teistumų, A. V. buvo teistas ir už smurtinį nusikaltimą, kas rodo kaltinamojo polinkį į agresiją, taip pat turi teistumus už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus. Aptarti neigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė A. V. gyvenime, bet dėsningas ir natūralus jo atsainaus požiūrio į visuomenėje priimtas normas, rezultatas. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus vieną griežčiausių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių - areštą, kurio dydis, vadovaujantis BK 49 straipsniu, nustatytinas minimalus, t.y. 15 parų.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 1 CD laikmena, esanti voke, byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. (A. V.), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 15 (penkiolikai) parų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – areštą 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje, įtvirtintas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, subendrinti su 2019-03-28 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

A. V. (A. V.) paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. V. suimti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu bei nuotraukomis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.