Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K. ir K. K.-K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams A. K. ir K. K.-K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių atstatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. L. patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovams A. K. bei K. K.-K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1480 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 400/1480 dalys, o atsakovams A. K. ir K. K.-K. - 1080/1480 dalys, atitinkamai - 810/1480 ir 270/1480 dalys. 1999 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas A. K. pardavė R. L. dalį žemės sklypo, t. y. 400/1480 dalis, o pastaroji su sutuoktiniu R. L. 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo 400/1480 žemės sklypo dalis ieškovei. Kaip matyti iš 1999 m. liepos 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties teksto, R. L., kurios teises 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi perėmė ieškovė, ir atsakovas nesudarė susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, tačiau priede prie sutarties - žemės sklypo plane šalys padalino žemės sklypą į „A“ ir „B“ dalis, kurių plotas atitiko sutarties šalių nuosavybėje turimas idealines žemės sklypo dalis. Žemės sklypo dalimi „A“ naudojosi atsakovas A. K. iki 2010 m. liepos 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo vienas, o sudarius minėtą dovanojimo sutartį abu atsakovai, žemės sklypo dalimi „B“ naudojosi R. L., o vėliau - ieškovė. Nepaisant šalių susitarimo, atsakovas trukdė R. L. ir ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi „B“, tai yra apie 2 metrų pločio ruožu. Ieškovė pasiūlė atsakovui notarine forma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, todėl ji turi būti nustatyta teismine tvarka. Žemės sklypo naudojimo tvarka turi būti nustatyta pagal 1999 m. liepos 19 d. S. M. parengtą žemės sklypo planą, kuris pridėtas prie 1999 m. liepos 29 d. ir 2004 m. birželio 10 d. sutarčių. Šiuo planu dar 1999 m. liepos 29 d. buvo suderinta ir išreikšta abiejų tuometinių bendraturčių valia dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. Siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka išlaiko abiejų šalių nuosavybės teisių pusiausvyrą - kiekviena šalis naudojasi žemės sklypo dalimi. Atsakovo naudojimui atitenka ta žemės sklypo dalis, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai. Tokia žemės sklypo naudojimo tvarka atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimo tvarką, išskyrus paminėtą žemės sklypo dalį. Tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, bet ir su tuo susijęs ginčas dėl tvoros, skiriančias ieškovo ir atsakovo valdomas žemės sklypo dalis. Ieškovei turi būti pripažinta teisė nustatyta tvarka pastatyti tvorą ieškovės naudojamoje dalyje „B“ tarp taškų 20 ir 21 pagal ieškovės užsakymu projektuotojo R. M. parengtą projektą be atsakovų sutikimo. Ieškovė prašė nustatyti 0,1480 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 1999 m. liepos 19 d. S. M. parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, kuris pridėtas prie 1999 m. liepos 29 d. ir 2004 m. birželio 10 d. sutarčių, tai yra A. K. ir K. K.-K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, 1080 kv. m ploto, ieškovei V. L. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, 400 kv. m ploto; pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pastatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančią tvorą žemės sklypo dalyje „B“, tarp taškų 20 ir 21 pagal V. L. užsakymu projektuotojo R. M. parengtą tvoros projektą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Nustatyta, kad ieškovės V. L. ir atsakovo A. K. vardu Nekilnojamojo turto registre bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 400/1480 dalys, o atsakovo A. K. vardu yra įregistruotos 1080/1480 dalys (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, 3 t., b. l. 21).

1999 m. liepos 29 d. sutartimi (1t., b. l. 8-9) atsakovas A. K. pardavė R. L. 400/1480 minėto sklypo dalis, o R. L. ir jos sutuoktinis R. L. 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi (1 t., b. l. 11-12) padovanojo 400/1480 žemės sklypo dalis ieškovei. Nei 1999 m. liepos 29 d. sutartyje, nei vėliau naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta.

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (3 t., b. l. 21) matyti, kad Nekilnojamojo turto registre 2010 m. liepos 7 d. yra įregistruotas minėto žemės sklypo dalių dovanojimo sutarties sudarymo faktas, daikto įgijėja nurodyta atsakovė K. K.-K., tačiau nuosavybės teisė į 1080/1480 žemės sklypo dalis iki šiol yra įregistruota atsakovo A. K. vardu.

Šioje byloje yra sprendžiamas tarp šalių likęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 34 straipsnis numato, kad bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

1999 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (1 t., b. l. 8-9) nurodyta, jog atsakovas A. K. parduoda R. L. dalį, tai yra 0,04 ha, iš jam priklausančio 0,148 ha ploto žemės sklypo. 2004 m. birželio 10 d. dovanojimo sutarties (1 t., b. l. 11-12) pagrindu 400/1480 žemės sklypo dalys nuosavybės teise atiteko ieškovei. Remiantis aukščiau paminėtomis CK normomis, R. L., o vėliau ieškovė, įgijo teisę naudotis žemės sklypo plotu, atitinkančiu dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Bendraturčiams nesutarus, naudojimosi tvarka nustatoma teismo tvarka, todėl apeliantų teiginys, jog naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi ir ją nustatinėti nereikalinga, yra teisiškai nepagrįstas.

0,148 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas A. K. 1997 m. sausio 6 d. nupirko valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi. Šios sutarties sudarymo metu sklypas buvo suformuotas atlikus geodezinius matavimus. Tai patvirtina byloje esantis žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas (1 t., b. l. 57).

Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal inžinieriaus S. M. 1999 m. liepos 19 d. parengtą planą, ieškovei paskirdamas naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „B“. Šią sklypo dalį apibrėžia taškai 6-7-21-20. Taškai 6-7 žymi viso žemės sklypo (0,148 ha ploto) išorinę ribą. Jų koordinatės visiškai atitinka taškų 6 ir 7 koordinates, buvusias žemės sklypo suformavimo metu ir pažymėtas kadastro žemėlapyje (2 t., b. l. 23). Inžinieriaus S. M. 1999 m. liepos 19 d. paruoštas planas parengtas 1996 m. vasario 20 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininkės patvirtinto plano, pagal kurį buvo suformuotas žemės sklypas, pagrindu, atskiriant 0,04 ha plotą nuo likusios sklypo dalies (taškai 20-21). Pagal savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ieškovė turi teisę naudotis 0,04 ha plotu. Būtent tokio dydžio plotą apibrėžia taškai 6-7-21-20. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovės tvora turėtų eiti per taškus 20 ir 21 jungiančią liniją. Pagal ieškovės pateiktą sklypo vidinio padalinimo tvoros projektą (1 t., b. l. 25) projektuojama tvora jungia taškus 20-21. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog tvoros pastatymas pažeidžia jų interesus. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei paskirdamas naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „B“ ir pripažindamas ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pastatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančią tvorą tarp taškų 20 ir 21, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylą išsprendė teisingai. Ieškovei paskirta naudotis sklypo dalis „B“ apibrėžta tiksliomis koordinatėmis, todėl negalima sutikti su apeliantų teiginių, jog minėtas planas yra netinkamas naudojimosi tvarkai nustatyti.

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus, nes išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovams bei jų atstovams. Apeliantai nurodė, kad teismui buvo pateikti atsakovo A. K., jo įgalioto asmens S. K. ir atsakovų atstovo advokato prašymai atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantų teigimu, atsakovų atstovas advokatas teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, o atsakovas ir jo įgaliotas asmuo S. K. į teismo posėdį neatvyko dėl staiga užklupusios virusinės infekcijos. Šie apeliantų motyvai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 147-148), apylinkės teismas nutarė nelaikyti jų neatvykimo priežastis svarbiomis. Pagal CPK 156 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) teismas turėjo teisęs atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, tačiau CPK 156 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą atsakovui ir jo atstovams nedalyvaujant, procesinės teisės normų nepažeidė.

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad K. K.-K. nepagrįstai įtraukta atsakove. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jai A. K. padovanojo dalį žemės sklypo, tačiau turto priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas. Į bylą yra pateikta 2010 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartis, iš kurios matyti, kad A. K. ¼ dalį 1080/1480 žemės sklypo dalies padovanojo dukrai K. K.-K. (2 t., b. l. 55-57). Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre 2010 m. liepos 7 d. yra įregistruotas dovanojimo sutarties sudarymo faktas, tačiau nuosavybės teisė į 1080/1480 žemės sklypo dalis iki šiol yra įregistruota atsakovo tik A. K. vardu (3 t., b. l. 21). Paaiškėjus dovanojimo sutarties sudarymo faktui, ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 113-115), kuriame atsakovais nurodė ir A. K., ir K. K.-K.. K. K.-K. buvo dovanojimo sandorio šalis. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. liepos 2 d. dovanojimo sutarties 4 punkte (2 t., b. l. 55) nurodyta, jog K. K.-K. dovaną priima. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog K. K.-K. padovanota žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nuosavybės teise jos vardu, nesudaro pagrindo teigti, jog ji yra netinkama atsakovė.

Apeliantai 2011 m. gruodžio 28 d. pateikė Kauno apygardos teismui naujus dokumentus (3 t., b. l. 25-68). CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantai nedalyvavo paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje, ir į tai, kad jais grindžiami apeliacinio skundo argumentai, pripažįsta, jog šiuos dokumentus galima priimti ir tirti. Šiais dokumentais apeliantai siekia įrodyti, jog plane, pagal kurį apylinkės teismas nustatė naudojimosi tvarką, netinkamai pažymėti ribų matavimo taškai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie dokumentai nesudaro pagrindo patenkinti apeliacinį skundą, nes oficialus žemės sklypo ribas nustatantis planas yra tas, pagal kurį ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje (2 t., b. l. 123). Tą aplinkybę, jog pagal šį planą (2 t., b. l. 123) žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, patvirtina jame esantis VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. gruodžio 6 d. spaudas.

Apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.