- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-294-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio apygardos prokuratūrai
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-294-278/2009
2009 m. birželio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. balandžio 2 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2009m. balandžio 2d. nutartimi atsisakė priimti L.J. P. pareiškimą, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2009-03-20 nutarimą dėl atsisakymo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros valdymo kontrolės ir analizės skyriaus prokuroro sprendimą, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą su ieškiniu, ginant viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimo tvarką reglamentuoja LR baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnis. Prokuroro procesinius veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui, o tuo atveju jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 63 str. 1 d.). Teismas konstatavo, jog Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, o prokuratūros nutarimų pagrįstumo klausimas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nesprendžiamas (CPK 22 str. 1 d.). Teismas informavo pareiškėją, kad nesutikdamas su Panevėžio apygardos prokuratūros 2009-03-20 nutarimu, jis turi teisę jį skųsti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui baudžiamojo proceso tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškimą ir tuo užkirto galimybę tolimesnei bylos eigai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apygardos prokuratūra pritaria pareiškėjo atskirajam skundui ir siūlo jį tenkinti. Nurodo, kad atsisakydamas priimti pareiškimą teismas apribojo pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Be to, nurodo, kad prokuroro nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą buvo priimtas ne ikiteisminio tyrimo byloje, o ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl jis negali būti nagrinėjamas baudžiamojo proceso teisės normų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal LR Prokuratūros įstatymo (toliau Įstatymas) 2 straipsnį prokuratūra yra valstybinė institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame įstatyme ar kituose įstatymuose numatytas funkcijas. Viešojo intereso gynimas yra viena iš prokuratūros atliekamų funkcijų, susijusių su teisingumo vykdymu (Įstatymo 2 str. 7 p.). Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Įstatymo 19 str.). Iš bylos dokumentų matyti, kad L.J. P. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą prašydamas ištirti žemės sklypų suteikimo A. K. ir K. A. pagrįstumą jo seneliui K. P. iki nacionalizacijos priklausiusiame žemės sklype, esančiame Utenos raj. Leliūnų seniūnijoje ir kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešąjį interesą, prašant panaikinti Utenos apskrities valdytojo 1996-11-28 įsakymą Nr. 10-4-259, kurio pagrindu K. A. 1996-12-19 buvo parduotas 0,17 ha žemės sklypas bei sprendimą Nr. 40-5969, kurio pagrindu A. K. grąžinta ekvivalentine natūra 0,2 ha sklypas, iki nacionalizacijos priklausiusiame K. P. žemės sklype. Panevėžio apygardos prokuroras, tirdamas L.J. P. pareiškimą, atliko procesinę veiklą, numatytą Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje ir surinktų duomenų pagrindu 2008-11-12 priėmė sprendimą, konstatuodamas, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu L.J. P. prašė aukštesnio prokuroro panaikinti priimtą sprendimą. Panevėžio apygardos prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus vyriausiosios prokurorės 2009-03-20 nutarimu atsisakyta naikinti aukščiau paminėtą sprendimą. Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, jog prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Kadangi Panevėžio apygardos prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus prokuroro 2008-11-12 sprendimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui, kuris paliko nepakeistą ankstesnį sprendimą, nesutikdamas su priimtu 2009-03-20 nutarimu L.J. P. turi teisę jį skųsti bendrosios kompetencijos teismui. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad 2009-03-20 nutarimą pareiškėjas turi teisę skųsti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui baudžiamojo proceso tvarka, nes ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl jis negali būti nagrinėjamas baudžiamojo proceso teisės normų pagrindu.
Dėl paminėtų motyvų nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija
Nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir L. J. P. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.