Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. kovo 5 d. nusikaltimas) ir 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. gegužės 22 d. nusikaltimas). Galutinė bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Galutinė bausmė 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metų 4 mėnesių laikotarpiui (bausmė neatlikta),

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. K. 2016 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su savo sugyventine J. V. metu, tyčia, delnu tris kartus smogė jai į veidą, abejomis rankomis jėga ją stūmė, dėl ko ši griuvo, nugara atsitrenkdama į spintelę, taip mušdamas J. V. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2016 m. spalio 2 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kumščiu smogė po vieną kartą savo sugyventinei J. V. į kairį smilkinį ir į nosį, rankoje laikomu diržu du kartus smogė jai į kairį šoną, taip mušdamas J. V. sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su J. V. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. 2016 m. rugpjūčio 13 d. kartu su J. V. girtavo. Dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl asmeninių priežasčių. Šio konflikto metu jis nesusivaldė ir pykdamas ant savo sugyventinės dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą. Kiek kartų trenkė, neatsimena, smūgių neskaičiavo. Sudavęs jai keletą smūgių į veidą stūmė ir ji nukrito ant grindų. Matė, kad krisdama nugara atsitrenkė į spintelę. Supranta, kad tokiais neteisėtais savo veiksmais sukėlė savo sugyventinei J. V. fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. 2016 m. spalio 2 d. dienos metu abu kartu girtavo namuose. Galimai apie 19.00 val. kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir tyčia mušė savo sugyventinę. Kumščiu du kartus sudavė jai į galvą, bet kur tiksliai pataikė, nepamena. Galėjo pataikyti į smilkinį ir į nosį. Po to, diržu du kartus smogė jai į šoną. Gerai įvykio aplinkybių nepamena, bet kad smurtavo prieš sugyventinę, pamena gerai. Supranta, kad tokiais veiksmais sugyventinei sukėlė fizinį skausmą (b. l. 51-52, 64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios J. V. parodymais, kad su Š. K. apie penkerius metus veda bendrą ūkį, kartu gyvena bute esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Jų tarpusavio santykiai yra geri. Konfliktai kyla tik tada kai Š. K. būna išgėręs. 2016 m. rugpjūčio 13 d. jiems dviese būnant namuose minėtu adresu, dienos metu, tikslaus laiko nepamena, tarp jos ir neblaivaus jos sugyventinio Š. K. kilo žodinis konfliktas. Š. K. tapo agresyvus ir tyčia sudavė jai delnu (kurios rankos tiksliai pasakyti negali) ne mažiau kaip tris smūgius į veidą bei pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, o krisdama susitrenkė nugarą į spintelę. Po to, ji pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie savo sugyventinio veiksmus. Tokiais savo veiksmais Š. K. sukėlė jai fizinį skausmą. 2016 m. spalio 2 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp jos ir neblaivaus jos sugyventinio Š. K. vėl kilo žodinis konfliktas. Jie barėsi, Š. K. tapo agresyvus ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai du smūgius: vieną smūgį į kairįjį smilkinį, o kitą – į nosį, išsitraukęs iš savo kelnių diržą jo sagtimi, sudavė jai dar du smūgius į kairįjį šoną. Norėdama išvengti tolesnio savo sugyventinio smurto, pagriebė savo mobilaus ryšio telefoną, išbėgo iš buto į kiemą ir išsikvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė Š. K. Mušdamas ją abiem atvejais sukėlė jai fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė, nes jokių sužalojimų nepatyrė. Jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Nedarbingumo pažymėjimas nei vienu atveju išduotas nebuvo. Jai išaiškintas būtinumas nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau pas juos vykti atsisakė. Š. K. jos atsiprašė, sakė, kad gailisi dėl tokių savo veiksmų. Ji tiki, kad jis gali pasikeisti, pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų klubą, lankosi priklausomybės ligų centre. Nukentėjusioji parodė ir tai, kad su Š. K. susitaikė ir nori toliau su juo gyventi (b. l. 31-32).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad J. V. pareiškė, jog 2016 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.45 val. tarpusavio konflikto su sugyventiniu Š. K. metu, jis tris kartus smogė jai į veidą ir stūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į spintelę. Tokiais sugyventinio veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, 2016 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.45 val. būnant namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio Š. K. kilo konfliktas, kurio metu jis tris kartus smogė jai į veidą ir stūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į spintelę. Išsigandusi sugyventinio smurtavimo ji pabėgo iš namų. Sugrįžusi apytikriai po pusvalandžio sugyventinį Š. K. rado gulintį lovoje. Jo kaklas buvo apjuostas diržu, bet sugyventinis buvo sąmoningas. Nedelsiant ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą (b. l. 7-8, 9-11).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad J. V. pareiškė, jog 2016 m. liepos 2 d. apie 19.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, ją sumušė neblaivus sugyventinis. Tame pačiame protokole užfiksuoti J. V. parodymai apie tai, kad vakare į namus parėjęs sugyventinis Š. K. nieko nesakęs ją ėmė mušti. Vieną kartą kumščiu sudavė į kairį smilkinį, o antrą – į nosį, bei išsitraukęs iš kelnių diržą, jo sagtimi sudavė į kairį šoną. Iš karto po to ji išbėgo pas kaimynus ir telefonu išsikvietė pagalbą. Nuo smūgio į nosį jai ėmė bėgti kraujas. Iš įvykio vietos paimtas juodos spalvos diržas, kelnės, fotolentele (b. l. 19-21, 22).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 13 d. 15.55 val. policijoje gautą pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, asmuo bando pasismaugti diržu, bei smurtavo prieš pranešėją, nuvykus į įvykio vietą, kieme pasitiko pranešėja J. V., kuri teigė, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, yra vyras, kuris bando pasismaugti diržu. Užėję į buto vidų pamatė nuogą vyriškį, kuris kelnių diržu buvo apsijuosęs kaklą. Nedelsiant diržas buvo nuimtas ir iškviesta GMP. Ant šio asmens kaklo buvo matyti diržo žymės. Atsibudęs asmuo prisistatė Š. K.. Nustatyta, kad smurtą patyręs asmuo J. V., kuri nurodė, jog sugyventinis trenkė kumščiu į nugarą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pranešime užfiksuotas sužalojimas pranešėjos nugaroje (b. l. 16-17).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad pagal 2016 m. spalio 2 d. apie 19.30 val. policijoje gautą pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinis sumušė savo moterį: kumščiu trenkė į smilkinį, moteris laukia pas kaimynus, nuvykus į įvykio vietą, J. V. paaiškino, kad į namus grįžęs neblaivus sugyventinis kumščiu sudavė jai į dešinį smilkinį ir taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 23-24).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2803, kuriame nurodoma, kad 2016 m. spalio 2 d. 20:05:10 Š. K. nustatytas 2.58 promilių girtumas (b. l. 106).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis Š. K. 2016 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su savo sugyventine J. V. metu, tyčia, delnu tris kartus smogė jai į veidą, abejomis rankomis jėga ją stūmė, dėl ko ši griuvo, nugara atsitrenkdama į spintelę, taip mušdamas J. V. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, jis 2016 m. spalio 2 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kumščiu smogė po vieną kartą savo sugyventinei J. V. į kairį smilkinį ir į nosį, rankoje laikomu diržu du kartus smogė jai į kairį šoną, taip mušdamas J. V. sukėlė jai fizinį skausmą.

Tai, kad kaltinamasis abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą sukėlė konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė smūgiais į veidą, nosį, smilkinį, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narę ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį Š. K. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnyje 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (2016 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. liepos 2 d. veikos), ir paskirti bausmes.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Š. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūlomomis bausmėmis ir jų dydžiu (b. l. 123-127).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas, administracine tvarka baustas, registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis naujus nusikaltimus padarė būdamas teistas už analogiškas veikas, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Bausmės dydis kiekviename iš epizodų nustatytinas mažesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi nukentėjusioji patyrė smurtą nuo savo sugyventinio jau ne pirmą kartą, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusiosios interesus, Š. K. kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Š. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri nėra atlikta.

Kaltinamojo veikos šioje byloje padarytos bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio vykdymo metu. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina pagal BK 64 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 str. 1 d.).

Kadangi, kaip šiuo atveju matyti iš kaltinime nurodytos veikos padarymo datos, Š. K. kaltinamas padaręs naujas nusikalstamas veikas neatlikęs paskirtos laisvės apribojimo bausmės, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, turi bausmes subendrinti. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė už bausmę, paskirtą šioje byloje, tai prie jos turės būti pridėta visa arba dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jeigu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bus didesnė už neatliktos bausmės dalį pirmojoje byloje, tai prie jos turės būti pridėta visa arba dalis neatliktos bausmės pirmojoje byloje.

Pažymėtina, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti 25 metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio (BK 64 str. 4 d.). Pagal įstatymą už nusikaltimą gali būti nustatyta nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.). Pažymėtina, kad viena arešto para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms (1:2) (BK 65 str. 2 d. c punktas). Kadangi pakeitus likusią neatliktą laisvės apribojimo bausmės pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį Š. K. dalį į arešto bausmę ji yra ženkliai didesnė nei 90 parų, tai nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pagal BK 64 straipsnio taisykles (visiškai ar iš dalies sudedant) bus bendrinamos bausmės, galutinė bausmė negalės būti didesnė nei 90 parų areštas (BK 49 str. 3 d.)..

2016 m. spalio 2 d. 19.45 val. Š. K. sulaikytas, 2016 m. spalio 3 d. 11.25 val. paleistas (b. l. 75, 76). Šis laikas turės būti įskaitytas į paskirtą galutinę bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugpjūčio 13 d. ir 2016 m. spalio 2 d. veikos) ir paskirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. rugpjūčio 13 d. veika) paskirti Š. K. 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. spalio 2 d. veika) paskirti Š. K. 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti Š. K. galutinę subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Š. K. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta laisvės apribojimo bausme, tai yra prie neatliktos laisvės apribojimo bausmės, prieš tai ją pakeitus į arešto bausmę pagal bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90(devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Bausmę atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į Š. K. paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 2 d. iki 2016 m. spalio 3 d. (iš viso 1 diena), šią vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Š. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant Š. K. bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. V., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir nesiartinti prie J. V. arčiau nei 100 metrų atstumu, šią kardomąją priemonę nustatant galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Įspėti Š. K., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nesilaikymą jam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.