- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 1-631-284/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52388-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
- Kategorijos
- 1.1.3Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2Specialioji dalis
- 1.2.4Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
- 1.2.4.4Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., a .k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku, neteistas,
paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. M. nesunkiai sužalojo žmogų, būtent: 2018-10-20 apie 13.00 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, tyčia spyrė ne mažiau kaip 1 kartą į tarpvietę/pilvo apatinę dalį nukentėjusiajam R. M. , tuo padarydamas nukentėjusiajam R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kapšelio dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš minkštųjų audinių, gaktos srities poodinę kraujosruvą, nes dėl kapšelio sumušimo R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-10-20 buvo išvažiavęs į Pakruojį. Grįžo su sugyventinės žentu ir pamatė, kad M. tupi miegamajame. Paėmė ir išmetė iš namų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su D. R.. Tą dieną į Pakruojį buvo išvykęs su G. J.. Kelintą valandą nežino tiksliai, tai galėjo būti apie 9 val. Namuose liko sugyventinė. Ji buvo viena, trumpam buvo grįžęs D. R. sūnus M. S.. Kai jie grįžo, M. S. jau nebuvo, jis paskambino, ir sakė kad važiuoja į mokyklą, žaisti krepšinio. Sugyventinė buvo blaivi. Grįžo apie 14.00 val. R. M. tupėjo prie miegamajame, prie durų. Buvo apsirengęs. Sugyventinė gynėsi nuo R. M.. Kodėl jis tupėjo ,nežino, jis jį paėmė už pakarpos ir išmetė. Pusantro metro atstumas iki koridoriaus, tada dar atstumas per koridorių. Sugyventinė stovėjo prie spintos. Buvo numautos jos kelnaitės iki pusės kojų. Viršutinė dalis nurengta. Ant sugyventinės kojos buvo mėlynė. Jis jos nieko neklausė, ji buvo susinervinusi, buvo pikta, gal ir kiek išgėrusi. R. M. buvo girtas. Sužalojimas R. M. nustatytas, gal jį sugyventinė sužalojo. Ji turėjo gintis, nes ją draskė. Po to su sugyventine nekalbėjo, nes buvo šoke. Vėliau nelabai norėjo apie tą įvykį kalbėti. Sakė, kad atėjęs pradėjo draskyti, ji gynėsi. Jis niekam nespyrė. Į miegamąjį įėjęs nieko nesakė ir neklausė. Kad moteris buvo draskoma, suprato, nes ji buvo atsitraukusi nuo jo per 2 metrus. Mano, kad ji spyrė ir atsitraukė, o R. M. tupėjo. Mano, kad ji buvo prievartaujama. Kai grįžo, nematė, kad smūgiai būtų suduoti. Kai išmetė R. M., D. R. išbėgo per duris. Pasišnekėjo kitą dieną. Ji sakė, kad R. M. atėjęs pradėjo ją draskyti. Sakė, kad ji gynėsi. Į policiją D. R. dėl išprievartavimo nesikreipė. R. M. skambino ir sakė, kad duotų pinigų ir jis tylės. Kad nesiskųs, kalba vyko, skambino R. M. ir sakė, kad atvežkit pinigus ir susitaiko. Kai jis atsigulė į ligoninę, sakė ,kad susitars ir jokių pareiškimų nerašys. Su V. M. pokalbis buvo. Ji skambino D. R., bet į jo telefoną. Liepė atvažiuoti pas ją į namus pažiūrėti, kaip atrodo R. M.. Važiavo jis, D. R. ir jos žentas. R. M. parodė sėklides, jos buvo sumuštos. Siūlė taikytis ir nerašyti pareiškimo. Liepė duoti pinigų, bet tada nedavė. Jis liepė pasitepti tepalu. Jis juos dar pavaišino alumi. Gėrė ir kalbėjosi. Sakė, kad jis nerašys pareiškimo ir D. R. nesiskųs. Alų gėrė A. L., R. M. motina, jis ir R. M.. D. R. negėrė. Jis sakė, kad D. R. nerašys pareiškimo , o R. M. irgi nerašys. Kad R. M. išvažiavo į ligoninę, jam pasakė A. L.. R. M. skambino D. R. ir liepė atvežti 350 eurų. Pas R. M. važiavo su D. R. ir žentu, padavė pinigus. Po savaitės važiavo D. R. ir klausė R. M., ar parašė pareiškimą. Išsiaiškino, kad nieko nerašė, bet pareiškimas jau buvo parašytas. Kokios sumos prašė, tokią vežė, kad nerašytų, nei vienas, nei kitas, pareiškimų. R. M. sakė, kad pinigų reikia ligonių kasai, nes niekur tuo metu nedirbo. Daugiau pinigų R. M. nedavė. Tai buvo jo pinigai. Jis vežė, nes D. R. reikėjo. Pinigus jis D. R. kaip ir paskolino. Nukentėjusysis įvardijo, kad pinigai reikalingi ligonių kasai, nes jis nedirbantis, už gydymą reikia mokėti. Pinigus paskolino, kad D. R. galėtų sumokėti. Kumščiu R. M. netrenkė, paėmė už pakarpos ir išmetė pro duris. Jis jo neatsiprašinėjo. Susitaikymas su juo buvo tik dėl to, kad nenorėjo juokinti kaimo. R. M. buvo teistas. Norėjo išlaikyti kaimyniškus santykius. D. R. sakė, kad nenori pyktis. R. M. draskė moteriškę, norėjo išprievartauti. R. M. irgi bijojo, kad D. R. nerašytų pareiškimo. D. R. sužalojo R. M., spyrė. Kumščiais ar sudavė, nežino. R. M., jei nebūtų parodęs, kad stipriai sužalotas, D. R. būtų irgi parašiusi pareiškimą. Kai pamatė, kad sužalotas, bet pasakė, jog jis nerašys pareiškimo, ji irgi nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais , įrodymais:
ĮRODYMAI
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad R. M. pažįsta , jie labai gerai sutarė. D. R. yra V. M. sugyventinė. Ji turi sūnų. Jis su V. M. sugyventine išgerdavo ne kartą ir iki to įvykio. Turėjo su ja ir lytinius santykius. Kai ji išgeria ,nori sekso. Iki įvykio taip buvo keletą kartų. V. M. galėjo įtarti, kad jie mylisi. Bet tik įtarti. Jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį. D. R. kieme grėbė, pamačiusi jį, pasakė, kad jai negerai su sveikata ir paprašė išgerti. Jie nuėjo į kambarį, parūkė, išgėrė. Jis jai pasakė, kad turi pinigų, ji prašė, kad nueitų dar nupirkti butelį. Iš viso išgėrė tris butelis, ketvirto nebaigė. Sugulė, jis ir ji, nusimovė kelnes. Ketvirtą butelį gėrė miegamajame. Grįžo V. M., tuo metu jie lytiškai santykiavo. Buvo pradėjęs lytinį aktą, bet nebaigė. V. M. jam spyrė į „kiaušinius“. Jis į V. M. buvo atsisukęs nugarą. V. M., spyręs, jį nutempė už pakarpos ir trenkė kumščiu į veidą. Kai jį V. M. nustūmė, išsikvietė žentą G. J.. Žentas jam nuskaitė moralą apie gyvenimą. D. R. gulėjo lovoje. Jie tuo metu buvo virtuvėje. Virtuvė ir miegamasis bendra erdvė. Durų nėra. G. J. jam pasakė moralą ir V. M. išleido jį į namus. Jam išeinant, V. M. pasakė, kad jei moteris nenorės, vyras nesimylės. Atidarė duris ir jis išėjo. Grįžęs į namus, iš pradžių nieko nejuto, lytiniai organai nebuvo sutinę. Pabaigė gerti butelį ir nuėjo miegoti. Ryte jo lytiniai organai buvo ištinę. Jo motina paskambino V. M.. Liepė atvažiuoti pažiūrėti, kas nutiko. Atvažiavo D. R. ir V. M.. Jis parodė lytinius organus D. R., po to V. M.. V. M. liepė pasitepti karvių gydymui skirtu tepalu. Tuo metu buvo atėjęs A. L. , kuris nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus, gėrė. Po to dar visi nuėjo į parduotuvę. Vakare pamatė, kad „kiaušiniai“ pamėlynavo, išsikvietė greitąją pagalbą. Greitoji išvežė į Šiaulius, naktį padarė operaciją. D. R. jo prašė atleisti V. M.. Jis sakė, kad ligonių kasai neturi iš ko sumokėti, sakė, kad nerašys pareiškimo. Tada V. M. atvežė 350 eurų , bet jis sužinojo, kad gydymas kainuos daug brangiau. Ligoninėje policijos pareigūnai jį apklausė. Gydytojui sakė, kad jam įspyrė, pasakė, ir kas įspyrė. Kai iš ligoninės grįžo į namus, atvažiavo tyrėja, tada viską surašė. Jis sakė, kad žadėjo V. M. atleisti. Tyrėja sakė, kad jie galės susitaikyti. D. R. meluoja, ji jam nieko nedarė, ji duoda melagingus parodymus, kad jam spyrė. Buvo akistata. Kai grįžo iš ligoninės, V. M. jam pirko degtinę ir cigaretes, už tai ką padarė, kol nesužinojo, kad jis parašė pareiškimą. Advokatas sukūrė istoriją, kad D. R. jam spyrė. V. M. atsiprašymą girdėjo mama ir A. L.. Dar davė patarimą, kaip gydytis. Gautus pinigus 350 eurų panaudojo vaistams. Dabar sveikata nekokia, sunku šlapintis ir nėra erekcijos. Jam liepė persišviesti, tikrins ar vaisingas, ar ne. Šiuo momentu, ar reikia gydytis, nežino. Sakė, kad reikia pas urologą važiuoti. V. M. apklausose įvardijo „K.“. Jį taip vadina kaime. Kalbėjo apie tą patį asmenį- V. M.. Kategoriškai teigia, kad jį sužalojo V. M.. Su D. R. santykiavo abipusiu sutikimu. Jam sakė, kad ligonių kasai sumokė tas, kas jį sužalojo. Kai jis buvo pas D. R., buvo grįžęs jos sūnus, bet jis išėjo. G. J. nebuvo, kai jam V. M. spyrė. V. M. paskambino, tada jie trise atvažiavo. Iš pradžių pas jį atėjo D. R. ,pažiūrėjo ir išėjo. V. M. po jos atėjo. Kad D. R. pareiškimo nerašys, nebuvo jokio susitarimo su D. R.. Ji buvo atvažiavus pas jį į ligoninę, balkone rūkė ir jie kalbėjosi. Tris dienas po operacijos jis nevaikščiojo. Apie sužalojimą nekalbėjo. Kai sužinojo, kad parašė pareiškimą, D. R. pradėjo rašyti ant jo. Kol tyrėja jų nekvietė ,nieko nerašė. Prašė pinigų, skambino jis. Kam reikia, nurodė, kad už gydymą , sumą pasakė jis. 2019-10-20 13 val. išgėrė tris butelius ir pusę. Gėrė „fleškele“ 250 ml. Antrą kartą 0,5 litro butelį, po to vėl 0,5 litro butelį, ir paskutinis butelis buvo 0,7 ml., bet jo neišgėrė. Ketvirto butelio išgėrė pusę. Iš viso 3 litrus alkoholio. Iš vakaro ,ar buvo gėręs, neatsimena. Kai jį sužalojo, buvo išgėręs, todėl jam tuo momentu nelabai skaudėjo. Pats parėjo į namus. Kiek kartų spyrė, nežino dėl alkoholio. Išgertas alkoholis trukdo prisiminti, kiek buvo smūgių. Kada atvažiavo žentas, nežino. V. M. skambino žentui, dar pasakė, kad darosi nesąmonės. Jis buvo apsirengęs, D. R. gulėjo apsirengusi lovoje ir žiūrėjo. V. M. jam trenkė į veidą iš nervų. Vėliau jie ramiai kalbėjosi. Į veidą trenkė, bet žymių neliko. Policijai nieko nesakė apie galvą. Jam buvo svarbu „kiaušiniai“. Pareiškime nekalba apie svetimoteriavimą, nes nenorėjo pyktis. Po 17 dienų parašė pareiškimą. 2019-10-26 pareiškime nerašė visko, nes nenorėjo, kad kaimas apkalbėtų. Bylos 176 psl. akistatoje sakė, kad dėl girtumo nebegalėjo mylėtis. Lytinio akto nepavyko atlikti iki galo. Jis „nenuleido“ į vidų , todėl sakė, kad nepavyko. Jis gulėjo ant lovos, V. M. spyrė su koja. Matė, kad su koja. Jis buvo su batais, todėl ir smūgis didelis. Tuo metu pajuto smūgį , bet neskaudėjo. Namuose pabaigė gerti butelį ir nuėjo miegoti. Su motina nebendravo. Kodėl ji sako, kad bendravo, nežino, gal dėl girtumo jis pokalbio neatsimena. Prigėręs kartais eina pavalgyti, gal tuo metu su motina ir kalbėjosi. Koma „pasijungė“ namuose. Jam nuo dviejų butelių komos nebūna. Jei dviese geria, gali išgerti 5 litrus, bet pareina į namus.
Liudytoja D. R. parodė, kad su kaltinamuoju V. M. santykiai geri. R. M. yra jų kaimo gyventojas. Jis ateidavo pas juos, jei ko reikėjo. Po to įvykio nebendrauja. Grėbė kiemą, buvo „ negeros dūšios“. Iš parduotuvės išėjo R. M., turėjo “fleškutę“. Jis siūlė išgerti už kampo. Ji pasakė, kad negers lauke, nuėjo į jos namus. Išgėrė ir jis pasakė, kad eina nupirkti dar vieną butelį. Ji pasakė, kad daugiau negers, ir ėjo prigulti. Nematė, kad ir jis eina jai iš paskos. Jis pradėjo ją draskyti, tada ji jam spyrė. R. M. nebuvo nusirengęs, jam buvo nusmauktos kelnės. V. M. R. R. M. nieko nedarė, tik jį išvarė. Gal už peties paėmęs buvo ir išvarė iš kambario. Jos vyras klausė, kas nutiko, jai buvo pikta, ji, nieko nesakius, išėjo. Ji spyrė R. M., nes gynėsi. R. M. nuspyrė, po to jis vėl lindo, tada nuo lovos spyrė R. M. , nusimušė koją. R. M. buvo kambaryje. Vieną kartą spirdama pataikė į koją, kitą kartą į lytinius organus. Atrodo, kad spyrė iš priekio. Spyrė du kartus, vieną kartą nepataikė. Atėjo iš lauko, batų , gal kedų, nebuvo nusimovus, buvo su batais. R. M. ją nustūmė skersai lovos. Su R. M. turėjo lytinius santykius, bet per prievartą. Išgėrė „fleškutę“ ir ji jam liepė eiti į namus. Ji ėjo į miegamąjį, norėjo pagulėti, kad sugyventinis nesuprastų, jog ji išgėrus. R. M. norėjo sekso. Jis ją nustūmė, ji nugriuvo ant lovos, tada jis pradėjo mauti kelnes. Jai pavyko jį nuspirti. Ji šoko nuo lovos ir gynėsi. Manė, kad vėl puls. Iš pradžių jie abu stovėjo. Ji atsistojo ir spyrė, tada įėjo V. M.. Ji prisėdo ant lovos, nes buvo be kelnaičių. Įėjo vyras, iš paskos žentas. Vyras pradėjo šaukti, ką sakė, neatsimena. Žino, kad R. M. išvarė. Ji buvo išsigandus ir pati išėjo. Į policiją ji norėjo kreiptis, bet R. M. sakė, kad nesikreips , ir ji nebesikreipė. Galvojo rašyti pareiškimą, bet sakė, nereikia, nes mėlynių nebėra. R. M. norėjo seksualiai ją išprievartauti. Jis meluoja, sakydamas, kad sekso ji pati norėjo. Tą vakarą nekalbėjo apie tą įvykį, po to ji paaiškino, kaip buvo. Pasakė, kad išgėrė „fleškutę“ ir liepė R. M. eiti namo. Vėliau sužinojo, kas nutiko R. M.. Jo motina M. paskambino ir pasakė, kad ateitų pažiūrėti. R. M. parodė, kas nutiko ir ji išėjo. Pasiliko sugyventinis V. M.. Ką jie kalbėjo, nežino. R. M. sakė, kad nerašys pareiškimo. Į ligoninę ji važiavo, nes klausė R. M., kodėl jis rašo ant sugyventinio pareiškimą, jei ji jam sutrenkė. Pinigus skolinosi ir davė, R. M., bet sakė, kad grąžins. R. M. gatvėje sutiko apie pietus. Jis buvo neblaivus, matėsi iš veido, nes ,kai negėręs, atrodo kitaip. Jie išgėrė tik fleškutę. Po to R. M. atsinešė didelį butelį, gal 0.7 ml. Ji sakė, negers. Butelį R. M. po to išsinešė į namus. Išgėręs fleškutę, alkoholio skonį pajuto. R. M. alkoholis įtakos turėjo. Ji tik fleškutę išgėrė. Jai įvykio dieną R. M. mama neskambino , ji neatsiprašinėjo, nes nebuvo už ką. Jei nebūtų apsigynusi, būtų nukentėjusi. Ji pareiškimo nerašė, nes nieko neįvyko. Ji nuo alkoholio valėsi organizmą, savo noru, po to įvykio daugiau alkoholio nebevartoja. R. M. išėjo iš parduotuvės, ji sakė, kad jai negera. Jis sako, turi fleškutę, einam už kampo išgersim. Ji pasakė, kad geriau į jos namus eiti. Nukentėjusysis meluoja, kad V. M. jį sužalojo. V. M. jį paėmė už peties ir išmetė į kiemą. Kambarys mažas, po to koridorius, kuris jungia virtuvę ir miegamąjį. Iš miegamojo per koridoriuką jį išmetė laukan. R. M. ,gali būti, kad nepamena visko dėl alkoholio. Gal nemeluoja, bet nepamena. Ji neklausė, ar jis iki jos su kuo gėrė. Tai buvo nepagirios, o išgėrimas.
Liudytojas G. J. parodė, kad su V. M. santykiai geri. R. M. mato, tiek kiek vaikšto (duomenys neskelbtini). Su V. M. buvo išvykęs į Pakruojį, gerai visko nepamena, nes tai buvo senai. Buvo blaivus. Grįžo ir namuose rado R. M. ir D. R.. V. M. įėjo pirmas, jis ėjo iš paskos. Įėjo į koridorių, po to į kitą koridorių. Jis buvo atsilikęs pusę metro. Įėjo į miegamąjį, D. R. gulėjo, jai kelnės nusmauktos iki pusės. R. M. buvo šalia. Jo kelnės irgi nusmauktos iki pusės. Jis klūpėjo prie jos, apsižergęs D. R.. V. M. pradėjo šaukti ant jų. Kad V. M. kam įspirtų, nematė. D. R. ir R. M. apsirengė ir atėjo į virtuvę. Jis, V. M. ir D. R. sėdėjo prie stalo, kalbėjosi ir aptarinėjo, kas įvyko. Jis pasakė, kaip R. M. taip gali elgtis, žino, kad kartu gyvena. D. R. tylėjo. R. M. irgi tylėjo. Jis išėjo ir išvažiavo į namus. Kiek butelių buvo, nepasakys. R. M. gėrė degtinę, turėjo butelį. Apie ligoninę nieko nežino. Iš kaimo gyventojų sužinojo, kas nutiko. Kas jam skambino, neatsimena, gal kas ir skambino dėl pamėlusių „kiaušinių“, bet jis pasakė, kad nieko nežino ir niekur nevažiavo. Už ką prašė pinigų, nežino. Žino, kad pinigus nuvežė, nes skolino pinigus. Važiavo kartu su V. M., su R. M. nebendravo. Pinigus padavė jis R. M. lauke. V. M. stovėjo šalia. Kam pinigai, neklausė .Jis suprato, kad buvo lytinis aktas, nes kelnės numautos. V. M. ant jų šaukė. Kontakto tarp V. M. ir nukentėjusiojo nebuvo. Jis nematė, kad V. M. būtų prisilietęs. Apsirengė ir atėjo į virtuvę. Iš D. R. nematė jokių veiksmų. D. R. buvo virtuvėje kartu, ji buvo kažkiek išgėrusi. R. M. daug išgėręs. Sekančią dieną, niekur nevažiavo. Su D. R. dukra gyvena 10 metų, vaikui 5 metai. V. M. netrukus irgi pradėjo kartu gyventi su D. R.. Jie gyvena 7 kilometrai atstumu vieni nuo kitų, kai reikia padėti, važiuoja. Vaiką prižiūri, šeimos šventes kartu švenčia, V. M. pas juos svečiuojasi. Santykiai su V. M. draugiški. Duodamas parodymus, jaučia kaltės jausmą, asmeninė nuoskauda yra. Pareigūnė kai apklausinėjo, neklausė, ar jie yra šeimos nariai. Realiai, jis nematė ,kad lytinis aktas vyko tarp D. R. ir R. M., matė, kad kelnės numautos, o R. M. klūpėjo prie jos. Matė vieną butelį, ką nukentėjusysis išsinešė, nematė. R. M. buvo stipriai neblaivus , jis buvo nepagiringas, kalba nerišli.
Liudytoja V. M. parodė, kad R. M. yra jos sūnus, santykiai su sūnumi normalūs. V. M. pažįsta, nesipyksta, jis gyvena kaime. Įvykio dieną ji buvo išvažiavus į Šiaulius. Parvažiavus rado sūnų , gulintį lovoje. Tai buvo vakare. Galvojo, išgėręs miega. Vėliau nuėjusi paklausė, kodėl miega? Tai galėjo būti apie 17 val., pavakaryje. Po to paklausė antrą kartą, kodėl nesikelia, tai buvo ne nakties miegas. Sūnus jai papasakojo, kas buvo , kad jam skauda. Sakė, kad jis buvo su D. R. , grįžęs V. M. suspardė jam lytinius organus. Ji sakė sūnui kviesti greitąją, bet jis nesutiko. Sakė, kad lauks ryto. Ryte sūnaus lytiniai organai dar labiau ištino, lytinius organus pasirodė jai . Ji tada sakė, kad reikia kviesti greitąją ir policiją. Sūnus liepė skambinti V. M.. Ji paskambino ir paklausė, ką prisidirbo. Vėliau V. M. skambino R. M.. R. M. liepė ateiti pas jį, sūnus pasakė, kad negali vaikščioti. Tada V. M. atvažiavo pas juos, pradėjo atsiprašinėti, sūnus parodė , kaip atrodo jo lytiniai organai. V. M. sakė, kad taip yra buvę ir jam, liepė patepti tepalais ir praeis. D. R. stovėjo prie spintelės ir prašė nerašyti pareiškimo. V. M. buvo atsinešęs alaus, išgėrė. Tada sūnus nutarė nevažiuoti pas gydytojus. Visi išėjo į parduotuvę. D. R. V. M. išvarė į namus. Išėjo prie parduotuvės, prisigėrė. Vakare sūnaus savijauta pablogėjo, iškvietė greitąją. Ligoninėje sūnų operavo. Kai grįžo iš Šiaulių, ir pakalbėjo antrą kartą su sūnumi, jis pasakė, kad jam skauda, kad su D. R. jis santykiavo. D. R. jam pasakė, kad skiriasi su V. M. , kad V. M. išvykęs ir greitai negrįš. Tačiau V. M. grįžo ir spyrė į lytinius organus du kartus. Jis sakė, kad nulipo nuo D. R., V. M. užrakino duris, kad jis neišeitų, pasikvietė žentą ,ir jie kalbėjosi. R. M. dar gėrė. D. R. nesakė, kad nenorėjo santykiauti, tai buvo ne pirmas kartas. Kad D. R. jam nieko nedarė, abejonių nekilo, nes ji prašė pareiškimo nerašyti V. M.. V. M. pats atėjęs atsiprašinėjo sūnaus. Su D. R. sūnus santykiavo ne pirmą kartą . Pirma atėjo V. M. ir D. R.. Žentas buvo lauke. V. M. burnojo ant D. R., kad sugadino jam gyvenimą. Ji prašė sūnaus nerašyti pareiškimo. Ji suprato , kad kaltas V. M.. R. M. gulint ligoninėje, D. R. skambino jai ir klausė, kaip jis. Ji sakė, kad padarė operaciją, reikalingi pinigai vaistams. Sakė, kad pinigų nuveš. Ji suprato , kad D. R. vežė, ji buvo iniciatorius. Pinigus vežė į ligoninę, sakė davė 350 eurų. D. R. jautėsi kalta prieš V. M.. Sekančią dieną atėjęs V. M. prisipažino , kad taip padarė. Tada pas juos buvo A. L.. Ji jam skambino, klausė, ar dalyvavo kartu. Nesupratęs apie ką ji kalba, A. L. atėjo pasiaiškinti. Atėjęs namuose V. M. gėrė alų. Vėliau dar pirko. Alų pirko, kad atsiprašyti ir susitaikyti su jos sūnumi. D. R. maldavo, kad nerašytų pareiškimo. Ji paprasčiausiai stovėjo ir prašė. Ji nesiguodė, kad jai kažkas negerai. Ji nieko nesakė, kad jai kažką sūnus padarė. Ar buvo išeiginė, ar tai buvo darbo diena, nepamena. Į Šiaulius važiavo su dukra. Išvažiavo prieš pietus. Grįžo apie 17 val. Praėjus 2-3 val. nuėjo pas sūnų. Kai su juo kalbėjo , jis gulėjo. Jis buvo išgėręs, neblaivus, bet jie susikalbėjo. Pokalbio su ja jis neatsimena, bet nežino, dėl ko. Jam labai skaudėjo, jis raitėsi. Jai sūnus papasakojo, kas nutiko, ji norėjo kviesti medikus, bet jis nesutiko. Kodėl A. L. sako, kad vakare jam skambino, nežino. Jam skambino ryte. Kad R. M. su D. R. santykiavo ir anksčiau, sakė jos vyro brolis. Jis gyveno sodyboje, atėjęs pasakė, kad D. R. su R. M. jo lovoje guli, ir jis neturi vietos. Sūnus sakė, kad mylėjosi su D. R. , kad V. M. jam spyrė du kartus. Sūnui greitąją pagalbą iškvietė ji. V. M. atvyko su D. R., be sūnaus pasakojimo, suprasti, kas spyrė ,būtų sunku pasakyti. Moteris taip nebūtų padarius. V. M. atsiprašė, sakė yra buvę ir jam , reikia tepti tepalais. Jos irgi atsiprašė. Sakė, daržą nuakės, jautėsi kaltas. D. R. maldavo nerašyti pareiškimo. Ji neatsiprašinėjo. 2018 m. lapkričio mėn. įvykį atsiminė geriau. D. R. tik toks atsiprašymas ir buvo, ji tylėjo. Stovėjo nuleidus galvą, galėjo sakyti, kad atsiprašo. D. R. jautėsi kalta prieš ją ir prieš V. M..
Liudytojas A. L. parodė, kad nukentėjusįjį R. M. pažįsta, V. M. irgi pažįsta, santykiai su jais geri. Gyvena netoli jų. Pas V. M. į namus nuėjo, nes skambino. Jam paskambino prieš pietus, reikėjo R. parnešti „pachmielo“. Pas R. M. buvo V. M. atvažiavęs. Jis nuėjo pas juos. Ten niekas nevyko, buvo V. M. ir D. R.. R. M. parodė lytinius organus. Visi matė, kaip jie atrodo. Kodėl rodė lytinius organus, nežino. Kas nutiko, turi pasakyti nukentėjusysis. Lytiniai organai buvo sumušti. Kas jį sumušė, reikia klausti nukentėjusiojo. Nukentėjusysis sakė, kad V. M. jį sumušė. Tai paskutinis atsakymas, daugiau nieko nesakys. Dėl ko spyrė, nežino. Kodėl V. M. spyrė, reikia jo klausti. R. M. užėjo pas jo sugyventinę , V. M. pamatė, kad jie mylisi, ir spyrė. V. M. pas M. neatsimena, ar aiškinosi, ar ne. Toliau nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus, išgėrė su V. M., kas dar gėrė, nežino. Gėrė prie parduotuvės. Pas R. M. nepasakys, ar gėrė. Jis daug ko nepamena. Jam paskambino R. M. mama. Skambino gal apie 10 val. Iš vakaro jam neskambino R. M. mama. Įvykio dieną nukentėjusiojo nematė, nekalbėjo ir telefonu. Ką jam sakė R. M. mama, neprisimena. Iš vakaro alkoholio buvo vartojęs. Ryte ,jei reikėjo pagiriotis, tai buvo gėręs. V. M. nukentėjusiajam ar sakė, atsiprašau, nežino. D. R. iš viso nekalbėjo. V. M. kažką sakė. Nukentėjusysis, kad sakytų jog jį sumušė, negirdėjo. Kambaryje buvo 5 žmonės, gėrė alų, pokalbis turėjo vykti, bet apie „kiaušinius“ niekas nekalbėjo. Posėdyje negali paaiškinti, nes praėjo nemažai laiko. Jie geriau žino, kas jiems nutiko, jis kartu su jais nebuvo. Jis apie skambutį nesakė, skambučio iš vakaro nebuvo. Apie D. R. irgi parašyta kažkaip ne taip.
Atlikus akistatą tarp įtariamojo V. M. ir nukentėjusiojo R. M., nukentėjusysis R. M. pasiliko prie savo parodymų, kad jam smūgius sudavė ir jį sužalojo V. M., įtariamasis V. M. taip pat liko prie savo parodymų, teigdamas, jog smūgių R. M. nesudavė, tik išmetė jį lauk. (t.1, b.l. 176-178).
2018-10-26 R. M. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2018-10-20 apie 13 val. jis nuėjo pas pažįstamą D. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Jiems su D. begeriant, apie 16.30 val. grįžo D. R. sugyventinis K. M., kuris supykęs, jog jis girtauja su D., vieną kartą spyrė jam į lytinius organus. Po smūgio, jam atsikėlus, dar vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį ir tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. (t. 1, b.l. 22-23).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. (t. 1, b.l. 24-33).
Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo D. K. 2018-10-22 tarnybiniame pranešime „Dėl R. M. sužalojimo“ nurodyta, jog 2018-10-21 20.43 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), skauda lytiniai organai. Vakar pranešėjui pažįstamas spyrė į lytinius organus. GMP vyksta, policijos atsisakė. 22.45 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl išorinių lyties organų traiškytinio sužalojimo iš namų 21.44 val. GMP ekipažo atvežtas neblaivus (2,92 prom.) R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurį 2018-10-20 apie 16 val. sužalojo pažįstamas. (t.1. b.l. 10).
Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 0118000576712) nurodyta, jog 2018-10-21 20.43 val. buvo gautas R. M. pranešimas, jog skauda lytiniai organai. Vakar pranešėjui pažįstamas spyrė į lytinius organus. 22.45 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl išorinių lyties organų traiškytinio sužalojimo iš namų 21.44 val. GMP ekipažo atvežtas neblaivus (2,92 prom.) R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurį 2018-10-20 apie 16 val. sužalojo pažįstamas. Papildoma informacija apie patikrinimą – pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d. (t. 1, b .l. 11-14).
Specialisto išvadoje Nr. G 1565/2018(04) nurodyta, kad R. M. padaryti sužalojimai: kapšelio dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš minkštųjų audinių, gaktos srities poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus tarpvietę/pilvo apatinę dalį. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kapšelio sumušimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (t. 1, b.l. 88).
Specialisto išvadoje Nr. pG1691(2018(04) nurodyta, jog R. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek koja smūgiuojant iš priekio, tiek koja smūgiuojant iš nugaros. Nėra galimybės atsakyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus tarpvietę/pilvo apatinę dalį. (t..1, b.l. 93).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad išklausius garso įrašą, užfiksuotą 2018-10-20 20.40 val. dėl kūno sužalojimo, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, nustatyta, jog R. M. bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, kad „jį vakar perspyrė, sėklidės ištino taip, kad net nebegali paeit“, o į operatorės klausimą – „tai vakar susimušėt su kažkuo?“, atsako: „nu ten jis mane vakar biški pridauže, bet aš galvojau, kad per naktį praeis, bet nepraėjo“. (t. 1, b.l. 82-83).
Šiaulių AVPK 2019-02-06 pažymoje apie įvykius, kuriuose dalyvavo fizinis asmuo, užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-02-06 nėra bylų, kuriose D. R. būtų įregistruota kaip nukentėjusioji. (t.1, b.l. 160).
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra išimtinė teismo, priimančio baigiamąjį aktą byloje, prerogatyva, tačiau teismas privalo išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Šioje byloje nėra tiesioginių kaltinamojo kaltės įrodymų, tačiau pažymėtina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatomis įrodymai baudžiamajame procese yra bet kokie įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo aspektu įtariamo ar kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu asmens parodymai, jei jie gauti nepažeidžiant įstatymo, taip pat laikytini tokiais pat reikšmingumo prasme įrodymais kaip ir kitų proceso dalyvių (nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymai, kiti įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys.
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė dėl nukentėjusiojo R. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra įrodyta. Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, nurodydamas, kad jo sugyventinė D. R. gynėsi nuo R. M.. Buvo numautos jos kelnaitės iki pusės kojų, viršutinė dalis nurengta, ant sugyventinės kojos buvo mėlynė. Sužalojimas R. M. nustatytas, gal jį sugyventinė sužalojo, nes ji turėjo gintis, nes ją jis draskė , ji buvo prievartaujama. Jis R. M. nespyrė. Kad moteris buvo draskoma, suprato, nes ji buvo atsitraukusi nuo jo per 2 metrus. Mano, kad ji spyrė ir atsitraukė, o R. M. tupėjo. Tačiau tokie kaltinamojo V. M. parodymai yra vertinami , kaip jo pasirinkta gynybinė versija , kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie kaltinamojo V. M. parodymai yra paneigti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kuriais teismas netikėti pagrindo neturi, bei kitais byloje surinktais įrodymais:
1.Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis R. M. duoda vienodus ir nuoseklius parodymus , kad jis buvo sužalotas kaltinamojo V. M., o ne D. R.. 2018-10-26 R. M. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2018-10-20 apie 13 val. jis nuėjo pas pažįstamą D. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Jiems su D. begeriant, apie 16.30 val. grįžo D. R. sugyventinis K. M., kuris supykęs, jog jis girtauja su D., vieną kartą spyrė jam į lytinius organus. Po smūgio, jam atsikėlus, dar vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį ir tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 22-23).
Atlikus akistatą tarp įtariamojo V. M. ir nukentėjusiojo R. M., nukentėjusysis R. M. pasiliko prie savo parodymų, kad jam smūgius sudavė ir jį sužalojo V. M., įtariamasis V. M. taip pat liko prie savo parodymų, teigdamas, jog smūgių R. M. nesudavė, tik išmetė jį lauk. (t.1, b. l. 176-178).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, kad , kai jis V. M. namuose, miegamajame, ant lovos lytiškai santykiavo su D. R., grįžo D. R. sugyventinis V. M., kuris jam spyrė į lytinius organus -„kiaušinius“. Jis į V. M. buvo atsisukęs nugarą. V. M., spyręs, jį nutempė už pakarpos ir trenkė kumščiu į veidą. D. R. jo prašė atleisti V. M.. V. M. jo atsiprašė, jo atsiprašymą girdėjo mama ir A. L.. Dar davė patarimą, kaip gydytis (pasitepti karvių gydymui skirtu tepalu) .Į ligoninę V. M. jam atvežė ir davė 350 eurų gydymuisi. D. R. meluoja, ji jam nieko nedarė, ji duoda melagingus parodymus, kad ji jam spyrė. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiuoju R. M.. Nors jis buvo neblaivus, tačiau ne tiek, kad negalėtų atsiminti įvykio aplinkybių.
2. Byloje yra pirminė informacija, pranešimas į BPC, kad nukentėjusįjį sužalojo vyras, o ne moteris . Apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo jis, pažįstamas , patvirtina Apžiūros protokole užfiksuoti duomenys- išklausius garso įrašą, užfiksuotą 2018-10-20 20.40 val. dėl kūno sužalojimo, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, nustatyta, jog R. M. bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, kad „jį vakar perspyrė, sėklidės ištino taip, kad net nebegali paeit“, o į operatorės klausimą – „tai vakar susimušėt su kažkuo?“, atsakė: „nu ten jis mane vakar biški pridauže, bet aš galvojau, kad per naktį praeis, bet nepraėjo“ (t. 1, b. l. 82-83).
Policijos registre nurodyta, kad pristačius nukentėjusįjį į ligoninę , jis nurodė, kad jį sužalojo pažįstamas. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo D. K. 2018-10-22 tarnybiniame pranešime „Dėl R. M. sužalojimo“ , policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 0118000576712) nurodyta, jog 2018-10-21 20.43 val. buvo gautas R. M. pranešimas, jog skauda lytiniai organai. Vakar pranešėjui pažįstamas spyrė į lytinius organus. 22.45 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl išorinių lyties organų traiškytinio sužalojimo iš namų 21.44 val. GMP ekipažo atvežtas neblaivus (2,92 prom.) R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurį 2018-10-20 apie 16 val. sužalojo pažįstamas(t. 1, b .l. 11-14).
3. Tokius nukentėjusiojo R. M. parodymus , kad jį sužalojo kaltinamasis V. M., patvirtino byloje apklausti liudytojai V. M. ir A. L., kurių parodymais teismas netikėti pagrindo neturi, nes jie teisme buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Liudytoja V. M. , kuri yra nukentėjusiojo mama, parodė, kad apie šį įvykį ji sužinojo iš sūnaus R. M., kuris jai pasakė, kad jis lytiškai santykiavo su D. R. , į namus grįžęs V. M. suspardė jam lytinius organus. Ryte sūnaus lytiniai organai dar labiau ištino, lytinius organus pasirodė jai ,sūnus liepė skambinti V. M.. Tada V. M. atvažiavo pas juos, pradėjo atsiprašinėti, sūnus parodė , kaip atrodo jo lytiniai organai. V. M. sakė, kad taip yra buvę ir jam, liepė patepti tepalais ir praeis. D. R. prašė nerašyti pareiškimo. D. R. nesakė, kad nenorėjo santykiauti, su D. R. sūnus santykiavo ne pirmą kartą . Kad D. R. jam nieko nedarė, abejonių nekilo, nes ji prašė pareiškimo nerašyti V. M., D. R. nesiguodė, kad jai kažkas negerai, ji nieko nesakė, kad jai kažką sūnus padarė. V. M. pats atėjęs atsiprašinėjo sūnaus. Ji suprato , kad kaltas V. M. , nes jis prisipažino , kad taip padarė. V. M. vežė pinigus sūnui į ligoninę, davė 350 eurų.
Liudytojas A. L. parodė, kad jis pas R. M. buvo nuėjęs kitą dieną. Pas R. M. buvo V. M. su R. atvažiavęs. R. M. parodė lytinius organus, kurie buvo sumušti. Nukentėjusysis sakė, kad V. M. jį sumušė, nes M. užėjo pas V. M. sugyventinę ,V. M. pamatė, kad jie mylisi, ir spyrė. D. R. iš viso nekalbėjo. V. M. kažką sakė.
4. Kad nukentėjusiajam R. M. buvo padaryti sužalojimai patvirtina Specialisto išvada Nr. G 1565/2018(04), kurioje nurodyta, kad R. M. padaryti sužalojimai: kapšelio dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš minkštųjų audinių, gaktos srities poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus tarpvietę/pilvo apatinę dalį. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kapšelio sumušimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (t. 1, b. l. 88). Specialisto išvadoje Nr. pG1691(2018(04) nurodyta, jog R. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek koja smūgiuojant iš priekio, tiek koja smūgiuojant iš nugaros. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus tarpvietę/pilvo apatinę dalį. (t..1, b .l. 93).
5. Liudytojų D. R. ir G. J. teisme duoti parodymai vertintini kritiškai ir teismas jais nesivadovauja, kadangi D. R. yra kaltinamojo sugyventinė, o G. J. yra D. R. žentas, todėl jie yra suinteresuoti padėti kaltinamajam V. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką.
Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė. Teisiamajame posėdyje ji tvirtino savo sugyventinio V. M. parodymus, nurodydama, kad tai ji, o ne jos sugyventinis V. M. sužalojo R. M.. V. M. R. M. nieko nedarė, tik jį išvarė, gal už peties paėmęs buvo. Ji parodė, kad savo namuose išgėrė su R. M. , paskui ėjo prigulti. Jis pradėjo ją draskyti, tada ji jam spyrė, nes gynėsi. R. M. nebuvo nusirengęs, jam buvo nusmauktos kelnės. R. M. nuspyrė, po to jis vėl lindo, tada nuo lovos spyrė R. M. , nusimušė koją. Vieną kartą spirdama pataikė į koją, kitą kartą į lytinius organus. Atrodo, kad spyrė iš priekio. Spyrė du kartus, vieną kartą nepataikė, ji buvo su batais. R. M. ją nustūmė skersai lovos. Su R. M. turėjo lytinius santykius, bet per prievartą. R. M. norėjo sekso. Jis ją nustūmė, ji nugriuvo ant lovos, tada jis pradėjo mauti kelnes. Jai pavyko jį nuspirti. Ji šoko nuo lovos ir gynėsi, nes manė, kad vėl puls. Ji atsistojo ir spyrė, tada įėjo V. M., iš paskos įėjo jos žentas. Ji prisėdo ant lovos, nes buvo be kelnaičių. Į policiją ji norėjo kreiptis, bet R. M. sakė, kad jis nesikreips , ir ji nebesikreipė. R. M. norėjo seksualiai ją išprievartauti, sekso ji pati nenorėjo. Vėliau sužinojo, kas nutiko R. M., nes jo motina M. paskambino ir pasakė, kad ateitų pažiūrėti. R. M. parodė, kas nutiko . Į ligoninę ji važiavo, nes klausė R. M., kodėl jis rašo ant sugyventinio pareiškimą, jei ji jam sutrenkė. Pinigus skolinosi ir davė R. M.. Ji R. M. neatsiprašinėjo, nes nebuvo už ką. Jei nebūtų apsigynusi, būtų pati nukentėjusi. Ji pareiškimo nerašė, nes nieko neįvyko. Nukentėjusysis meluoja, kad V. M. jį sužalojo, nes V. M. tik jį paėmė už peties ir iš miegamojo per koridoriuką išmetė laukan. R. M. ,gali būti, kad nepamena visko dėl alkoholio.
Liudytoja D. R. turi motyvą kalbėti, kad ji , gindamasi, sužalojo R. M., nes jos sugyventinis V. M. ją užklupo su kitu vyru lovoje. Kad išlaikytų šiuos santykius, ji prisiima sugyventinio kaltę. Jei R. M. tikrai būtų bandęs D. R. išprievartauti, naudojęs prieš ją smurtą, ji būtų policijos įstaigoje parašiusi pareiškimą, pranešusi apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, būtų vykusi į medicinos įstaigą dėl jai padarytų sužalojimų nustatymo ( nes nurodė, kad ant kojos buvo mėlynė). Tačiau toks pareiškimas nebuvo parašytas. Kad D. R. nesikreipė į policiją, patvirtina Šiaulių AVPK 2019-02-06 pažyma apie įvykius, kuriuose dalyvavo fizinis asmuo, kurioje užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-02-06 nėra bylų, kuriose D. R. būtų įregistruota kaip nukentėjusioji. (t.1, b .l. 160). Į medikus D. R. taip pat nesikreipė, nes byloje tokių duomenų nėra. Nukentėjusysis R. M. nurodė , kad tai buvo ne pirmas kartas, kai jis santykiavo su D. R. jos sutikimu. Liudytoja V. M. šias sūnaus nurodytas aplinkybes patvirtino.
Kaltinamasis V. M. turėjo priežastį taip elgtis, nes jo sugyventinė D. R. lytiškai santykiavo su R. M..
Nors kaltinamasis V. M. tvirtino, kad , kai jis grįžo namo, R. M. tupėjo prie miegamajame, prie durų, buvo apsirengęs, jis jį paėmė už pakarpos ir išmetė, jam nespyrė, nieko nesakė ir neklausė. Sugyventinė stovėjo prie spintos, buvo numautos jos kelnaitės iki pusės kojų, viršutinė dalis nurengta. Mano, kad ji turėjo gintis, nes ją draskė. Kad moteris buvo prievartaujama, draskoma, suprato, nes ji buvo atsitraukusi nuo jo per 2 metrus. Mano, kad ji spyrė ir atsitraukė, o R. M. tupėjo. Jis nematė, kad smūgiai būtų suduoti. Kai išmetė R. M., D. R. išbėgo per duris.
Tačiau liudytojas G. J., kuris, kaip teigia, įėjo iš paskos V. M. į miegamąjį, atsilikęs nuo jo pusę metro, parodė, kad matė vykstantį lytinį aktą, t. y. D. R. gulėjo, jai kelnės buvo nusmauktos iki pusės. R. M. buvo šalia, jo kelnės irgi nusmauktos iki pusės, jis klūpėjo prie jos, apsižergęs D. R., V. M. pradėjo šaukti ant jų. D. R. ir R. M. apsirengė ir atėjo į virtuvę. Jie sėdėjo prie stalo, kalbėjosi ir aptarinėjo, kas įvyko. Jis pasakė, kaip R. M. taip gali elgtis, žino, kad kartu gyvena. D. R. ir R. M. tylėjo, R. M. gėrė degtinę, turėjo butelį. Jis suprato, kad buvo lytinis aktas, nes kelnės numautos.
Liudytojas G. J. teigia, kad jis nematė, kad V. M. kam įspirtų. Kontakto tarp V. M. ir nukentėjusiojo nebuvo, jis nematė, kad V. M. būtų prisilietęs. Iš D. R. nematė jokių veiksmų. Tokie jo parodymai vertintini kritiškai, nes tiek pats kaltinamasis V. M., tiek liudytoja D. R. teigia, kad tam tikri veiksmai buvo atlikti - V. M. paėmė už pakarpos R. M. ir išmetė jį laukan.
Liudytojo G. J. ir nukentėjusiojo R. M. parodymai sutampa, kad jie buvo virtuvėje, kalbėjosi, G. J. R. M. pasakė moralą ir V. M. išleido jį į namus. Liudytojas G. J. taip patvirtino, kad V. M. ligoninėje davė 350 eurų R. M..
6. Nukentėjusysis R. M. tvirtino, kad kaltinamasis V. M. jam trenkė vieną kartą į veidą iš nervų, bet žymių neliko, policijai nieko nesakė apie galvą, jam buvo svarbu „kiaušiniai“.
Kaltinamasis V. M. neigia, sudavęs vieną smūgį kumščiu į veidą R. M.. Kadangi tik pats nukentėjusysis R. M. savo protokole-pareiškime ( t.1., b.l.22-23) ir pirminiuose parodymuose ( t.1., b.l.46-47) nurodė šį smūgį, tačiau apie šį smūgį jis nepaminėjo nei medikams, nei policijos pareigūnams, liudytojo papildomos apklausos protokole apie smūgį veidą taip pat nedavė jokių parodymų ( t.1., b.,l.50-53), apie šį smūgį nepapasakojo ir savo motinai liudytojai V. M., nes ji tokių parodymų, kad būtų suduotas smūgis jos sūnui į veidą, nedavė ( t.1., b.l.72-75), specialisto išvadoje nėra konstatuoti R. M. veido sužalojimai, todėl teismas daro išvadą, kad , be paties nukentėjusiojo parodymų, nėra surinka kitų patikimų įrodymų , patvirtinančių, kad V. M. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam R. M., todėl iš kaltinimo V. M. šalintina , kad jis trenkė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam į veidą.
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą - tai yra nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. M. sveikatą, yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia spyrė ne mažiau kaip 1 kartą į tarpvietę/pilvo apatinę dalį nukentėjusiajam R. M. , tuo padarydamas nukentėjusiajam R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kapšelio dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš minkštųjų audinių, gaktos srities poodinę kraujosruvą, nes dėl kapšelio sumušimo R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. M. neteistas (t.1., b .l.188-189), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu , nebaustas administracine tvarka (t.1., b. l.190), dirba, neregistruotas darbo biržoje ( t.1., b. l.191,192), nusikaltimu buvo padaryta turtinė žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kuri nėra atlyginta, yra pareikštas 509,03 eurų civilinis ieškinys.
Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo V. M. atžvilgiu bus pasiekti ,paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamajam V. M. 2018-11-09 paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b .l. 179-181) ir dokumentų paėmimas. (t. 1, b. l. 182-186), kurios iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti .
2019-02-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės nutarimu nuo 2019-02-21 iki 2019-08-21 skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 509,03 eurų, esančias įtariamojo V. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB "Swedbank"), leidžiant V. M. disponuoti per mėnesį ne didesne kaip 380 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (t.1, b. l. 117-118).Šis nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki bus atlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys .
Šiaulių Teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 509,03 Eurų turtinei žalai atlyginti (t. 1, b .l. 100-109) už nukentėjusiajam R. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 2019-02-06 Šiaulių apskrities vyresniosios tyrėjos V. P. nutarimu, Šiaulių teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu. (t.1, b. l.107-109). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl priteistinas iš kaltinamojo V. M., kadangi žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su garso įrašu iš BPC .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M. a .k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant V. M. visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir būti registruotam visą bausmė atlikimo laiką.
V. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.
2019-02-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės nutarimu nuo 2019-02-21 iki 2019-08-21 skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 509,03 eurų, esančias įtariamojo V. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB "Swedbank"), leidžiant V. M. disponuoti per mėnesį ne didesne kaip 380 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje , palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlyginimo dienos.
Priteisti iš V. M. a .k. (duomenys neskelbtini) , gyvenančio (duomenys neskelbtini) 509,03 eurų (penkių šimtų devynių eurų 3 centų) civilinį ieškinį Šiaulių teritorinei ligonių kasai, atsiskaitomoji sąskaita: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, esančiai Europos aikštė 1, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini) AB “Swedbank”, banko kodas 73000.
Daiktinį įrodymą- skaitmeninę laikmeną su garso įrašu iš BPC palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie liudytojos D. R. šioje baudžiamojoje byloje duotus melagingus parodymus pranešti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui pagal BK 235 straipsnio 1 dalį pradėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.