Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1180-125/2009

Teisėja Elena Bartulienė (Proceso Nr. 2-42-3-00136-2009-2) Procesinio sprendimo kategorija

NUTARTIS

2009 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. S., A. S., L. S. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-339-439/2009 pagal pareiškėjų E. S., A. S., L. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Kęstučiui Košiui, išieškotojui AB DnB NORD bankui dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo išieškotojas AB DnB NORD bankas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-06-29 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad daugiau nė 1,5 metų ginčas dėl buto nuosavybės yra galutinai išspręstas, konstatuota, kad buto teisėtas savininkas yra Bankas. Nei antstolis, nei Bankas neturi jokios pareigos užtikrinti nepilnametės teises, tokią pareigą turi jos tėvai. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų nėra. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi skolininko ir išieškotojo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas, o pareiškėjų skundas atmestas.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis K. Košys vykdomojoje byloje Nr. 0118/05/01119/1 pagal Šilalės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-18-439/2005 vykdo pareiškėjų iškeldinimą iš buto. Pareiškėjai 2009-05-04 raštu prašė sustabdyti iškeldinimą, tačiau antstolis 2009-05-05 raštu Nr. 541 pareiškėjų prašymą atmetė.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Pagal CPK 625 str. 1 d. sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavęs CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis atmetė pareiškėjų prašymą stabdyti vykdymo veiksmus, motyvuodamas, kad pagal pareiškėjų išdėstytus motyvus nėra teisinio pagrindo stabdyti iškeldinimo procedūros. Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla, kurioje sprendžiamas nepilnametės E. S. socialinio būsto, kuriame turėtų būti apgyvendinta nepilnametė, klausimas antstoliui įvykdžius iškeldinimą iš buto, kuriame gyvena nepilnametė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant ir gyvenamosios vietos užtikrinimą, turi tėvai. Nei antstolis, nei išieškotojas neturi jokios pareigos užtikrinti nepilnametei kitą gyvenamąjį būstą, todėl kolegija sutinka, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjai kreipėsi dėl socialinio būsto, nelaikytina svarbia.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismas pažeidė protingumo ir sąžiningumo normas, priteisdamas išieškotojui atstovavimo išlaidas. Kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjų motyvais. CPK 443 str. 6 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjų išieškotojo turėtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.