Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-293-880/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
1-293-880/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39546-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
E. J.
Nukentėjusysis
R. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-293-880/2020Proceso Nr. 1-01-1-39546-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.4.2.3.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei-Drazdienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam E. J.,nukentėjusiajam R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

E. J. 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 3.30 val. E. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,51 promilės etilo alkoholio ) savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sūnui R. J. į kaklą, tuo jam padarydamas skydinės kremzlės lūžį su poodinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, dėl ko savo šeimos nariui- sūnui R. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. naktį abu su sūnum buvo išgėrę. Naktį jis nuėjo miegoti. Po kurio laiko į jo ir žmonos miegamąjį atėjo sūnus R. J. ir įsijungė televizorių. Jie dėl to susikivirčijo. Konflikto metu jis R. J. suėmė už gerklės ir išstūmė iš kambario, tada išjungė televizorių ir nuėjo miegoti. Po jo pastūmimo sūnus R. J. išėjo iš kambario, dėl sužalojimo nieko nesakė. Jie dažnai nekonfliktuoja, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Jis prižiūri neįgalią žmoną, kuri yra akla. Su sūnumi jie susipykę nebuvo, susitaikė. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, tik prašo mokėjimą išdėstyti, nes gauna nedidelę 120 Eur pašalpą, o pensiją pradės gauti nuo vasaros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. vakare jis kartu su savo tėvu E. J. namuose adresu (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholinius gėrimus (degtinę, alų). Brolis G. J. ir mama anksčiau nuėjo miegoti, o jie su tėvu dar kažkiek laiko pasėdėjo. Po kurio laiko tėvas irgi nuėjo miegoti. Kadangi jo kambaryje televizorius buvo sugedęs, tai televizorių jis nuėjo žiūrėti į tėvų kambarį, kur tėvai miegojo. Dėl to, kad jis nėjo miegoti ir žiūrėjo televizorių, ji susipyko su tėvu E. J., nes tėvui trukdė miegoti. Jie abu susiginčijo. Konflikto metu tėvas, norėdamas jį išvaryti iš kambario, kažkaip pastūmė, viena ranka staigiai įsiremdamas jam į kaklą ir pirštais suspausdamas gerklę. Nuo tėvo pastūmimo jis neišsilaikė ant kojų ir dar nugriuvo, užsigaudamas krūtinę. Jis griuvo, nes jo kojos yra anksčiau operuotos, o be to jis buvo neblaivus. Jis jautė, kad jam skauda kaklą (gerklę) ties ta vieta , kur tėvas jam įsirėmė ranka ir suėmė pirštais stūmimo metu, buvo sunku kvėpuoti ir ryti seiles. Taip pat skaudėjo krūtinę, vėliau ant krūtinės buvo mėlynės. Jis labai išsigando ir iškvietė GMP. Vėliau su tėvu susitaikė, jam pretenzijų neturi (b.l. 68-69).

GMP kvietimo kortelėje fiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. apžiūros metu R. J. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (b.l. 29-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4052/2019 (01) nurodyta, kad R. J. nustatytas skydinės kremzlės lūžis su poodinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose. Nustatytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b.l. 40-41).

2019 m. rugsėjo 14 d. 04.32 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ E. J. nustatytas 1,51 promilių girtumas (b.l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog E. J. tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį. Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo R. J. parodymais, GMP kvietimo kortele, alkotesterio parodymų išrašu ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis E. J. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis vieną kartą teistas, administracine tvarka baustas 5 kartus, paskutinį kartą 2019 m. kovo 16 d. pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį (b. l. 129), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b.l. 130-131), tačiau prižiūri neįgalią sutuoktinę, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jis su nukentėjusiuoju susitaikė.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti laisvės atėmimo bausmė 12 mėnesių.

Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailėjosi, savo elgesį vertino neigiamai. Smurtinio pobūdžio nusikaltimą E. J. įvykdė pirmą kartą, su nukentėjusiuoju susitaikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis prižiūri neįgalią žmoną, kuri yra akla. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad E. J. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pakeisti savo gyvenimo būdą. Šiuo atveju teismas mano, kad paskirti griežti įpareigojimai, užtikrins, kad E. J. nedarytų naujų teisės pažeidimų, o jų nesilaikius bus vykdoma paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Prokuroras prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prižiūri neįgalią, aklą sutuoktinę, gauna labai mažas pajamas, o įpareigojimas vykdomas ganėtinai ilgą laiką ir užsiėmimai yra pakankamai dažni, o į juos reikia nuolat važinėti pakankamai didelį atstumą, ši baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta 30 MGL (1 129, 80 Eur) dydžio bauda jas visiškai sudedant.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 764,12 Eur žalą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamojo neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui iš viso buvo padaryta 764,12 Eur turtinė žala, ši žala yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu pateiktais rašytiniais įrodymais, žala iki šiol nėra atlyginta, turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė civiliniu ieškiniu priteistą sumą išdėstyti, kadangi gauna nedidelę 120 Eur pašalpą. Kaltinamojo prašymas tenkintinas, civiliu ieškiniu priteista suma išdėstoma dalimis dvejų metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 12 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. J. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. 30 MGL (1 129, 80 Eur) dydžio bauda, jas visiškai sudedant ir galutinę subendrintą bausmę skirti 30 MGL (1 129, 80 Eur) dydžio baudą ir laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-09-14 04.00 val. iki 2019-09-14 15.13 val. (1 parą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. J. panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo E. J. priteisti 764,12 Eur padarytą žalą. Priteistos 764,12 Eur žalos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, 23 mėnesius mokant po 32 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 28,12 Eur, pradedant mokėti nuo 2020 m. kovo 1 d.

Civiliniu ieškiniu priteistos sumos turi būti mokamos į Vilniaus teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783796, atsiskaitomoji sąsk. Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank AB.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius