Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-29 · Administracinė byla Nr. AS-822-676-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
AS-822-676-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Atsakovas
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Pareiškėjas
V. Z.
Administracinė byla Nr. AS822–676/2010Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2010-09-14 kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-08-19 sprendimą Nr. 6306-19-7063, kuriuo nurodyta mokestinę nepriemoką išieškoti iš pareiškėjo turto, bei prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t.y. laikinai, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, sustabdyti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-08-19 sprendimo Nr. 6306-19-7063 galiojimą. Prašymas grindžiamas ta aplinkybe, kad šiuo metu rinkoje yra mažos kainos, todėl pardavus pareiškėjui priklausantį turtą ir vėliau sprendimą Nr. 6306-19-7063 nuginčijus, gali susidaryti tokia situacija, kai Mokesčių inspekcijos grąžinti pinigai bus nuvertėję ir nebebus įmanoma atkurti iki skundžiamo akto buvusios padėties. Be to, įvykdžius ginčijamą sprendimą, nebeliks ginčo objekto.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą priėmė nagrinėti, bei nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymėjęs, kad priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo vykdymas, išieškojus mokestinę nepriemoką, gali būti apsunkintas.

III.

Nesutikdama su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalimi, atsakovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Atskirajame skunde nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nebuvo pagrįstas. Nurodo, kad dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau jo skundas nebuvo priimtas, atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris dar nėra šio klausimo išnagrinėjęs. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 6 dalimi, ginčijamos mokestinės nepriemokos išieškojimas sustabdomas tik priėmus sprendimą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs įrodymų, į kokį jo turtą gali būti nukreiptas išieškojimas, kokį turtą pareiškėjas apskritai turi. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, sąskaitų kredito įstaigose ir registruoto nekilnojamo turto neturi, VĮ Regitra duomenimis, pareiškėjo vardu yra registruota 21 transporto priemonė, pareiškėjo įmonės vardu – virs 500 transporto priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Nagrinėjamu atveju kolegija vertina, kad pareiškėjas motyvuotai nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nesiėmus taikyti prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas prašyme išreiškė nuogąstavimą, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būsimo teismo sprendimo, jei jis bus palankus pareiškėjui, vykdymas bus apsunkintas, pareiškėjas galimai patirs materialinių nuostolių. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktiką, tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sutiktina atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo prašymas neturėjo būti tenkintas ir reikalavimo užtikrinimo priemonė neturėjo būti taikoma.

Atsižvelgusi į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu (galbūt neteisėtai išieškotų pinigų grąžinimas pareiškėjui). Pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutartį reikia panaikinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetant, o pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti (ABTĮ 151 str. 3 p.).

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą tenkinti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo V. Z. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė