- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-24
- Bylos Nr.
- 1A-658-491-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00173-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- E. D., ir V
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. N., tačiau jis teismo nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
E. D. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 15 d. apie 18.30 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. N., įsibrovė į Z. R. garažą, iš kur pagrobė jos turto už 200 litų.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. konkretaus prašymo nesuformulavo, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, kad jis prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis nusikalto būdamas jaunu ir nesuvokė savo kaltės, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jis gyvena kartu su savo mama ir jaunesnėmis sesėmis, yra vyriausias vaikas šeimoje ir mamai labai reikalinga jo pagalba ūkio darbuose. Būdamas laisvėje jis norėtų mokytis toliau ir susirasti darbą. Šiuo metu jis jau suvokė, kad laisvė yra labai brangi.
Teismo posėdyje nuteistasis, jo atstovė pagal įstatymą, gynėjas ir prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, paskyrė tinkamą bausmę ir teisingai subendrino ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme. To apeliantas ir neginčija.
Tačiau, kolegijos nuomone, teismas šioje byloje vis tik padarė neteisingą išvadą, kad nusikalstamiems apelianto polinkiams pakeisti būtina tik reali laisvės atėmimo bausmė.
BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 55 str. įtvirtinta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę tokiam asmeniui teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Skirdamas E. D. laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas apysunkis, tyčinis, baigtas nusikaltimas), į dvi apelianto atsakomybę lengvinančias ir vieną ją sunkinančią aplinkybes. Iš bylos taip pat matyti, kad apeliantas teisiamas jau ne pirmą kartą, paskutinį nusikaltimą jis padarė bausmės – laisvės apribojimo, vykdymo metu, turi administracinių nuobaudų. Tai jį apibūdina kaip akivaizdžiai linkusį nusikalsti. Tačiau, vis tik E. D. yra tik 16 metų amžiaus – taigi, jis visus nusikaltimus padarė dar būdamas nepilnamečiu. Jis augo didžiulės rizikos šeimoje, kurioje, galima sakyti, buvo paliktas likimo valiai, nes motina vaikais iki paskutinio jo padaryto nusikaltimo realiai nesirūpino tiek juo, tiek kitais savo vaikais. Matyti ir tai, kad apeliantas stengėsi mokytis ir mokykloje pagal jo gabumus buvo apibūdinamas patenkinamai. Tačiau čia pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos paskutinės jo charakteristikos matosi, jog pagerėjo jo lankomumas, mokyklą jis baigė teigiamais pažymiais. Be to, pats apeliantas teisme parodė, kad toliau siekia mokytis ir nuo rudens tęs mokslus Panevėžyje, siekdamas įgyti specialybę.
Matyti ir tai, kad tėvai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, apelianto motina N. D. paskutiniu metu pradėjo rūpintis savo vaiku, sekti jo mokslus, lankytis mokykloje. Tai rodo teigiamus pokyčius ne tik vertinant paties nuteistojo asmenybę, tačiau ir aplinką, kurioje jis gyvena – jo šeimą. Pagaliau, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats apeliantas nusikaltimus, tame tarpe ir paskutinį, už kurį nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarė iš esmės bendrininko iniciatyva ir jo pasiūlymu. Nusikaltimo padarymo metu jis dar nebuvo teistas.
Įvertinus šiuos iš esmės teigiamus pokyčius rodančius duomenis, kolegijos nuomone, šiuo atveju galima manyti, jog bausmės tikslus apeliantui dar galima pasiekti ir neskyrus jam realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjus ilgesniam laikui, griežčiau stebint ir kontroliuojant jo elgesį. Apylinkės teismas šios galimybės nuosprendyje nepagrįstai neaptarė, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 92 str. (2011-12-22 įst. Nr. XI-1861 red.) pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.).
Atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, jam taip pat skiriamos BK 82 str. numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas
NUSPRENDĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nuosprendį pakeisti.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d. (2011-12-22 įst. Nr. XI-1861 red.), E. D. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę : elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti savo namuose nuo 22 iki 6 val. ir mokytis.
Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.