Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-31 · Administracinė byla Nr. eI-4077-428/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
eI-4077-428/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
K. D.
Atsakovas
Lietuvos
Administracinė byla Nr.eI-4077-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00866-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjai K. D., pareiškėjos atstovui advokatui A. T., atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. D. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės (toliau – ir KMEK, Komisija) 2018-04-11 ekspertinį nutarimą (toliau – ir Nutarimas, skundžiamas nutarimas) ir įpareigoti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją klausimą dėl pareiškėjos tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja skunde nurodė bei pareiškėja ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja 2018-01-30 pateikė prašymą krašto apsaugos ministrui priimti ją į profesinę karo tarnybą. Pareiškėjai, ketinančiai tarnauti profesionalioje karo tarnyboje, buvo atliktas medicininis patikrinimas dėl jos tinkamumo atlikti tokio pobūdžio tarnybą. Skundžiamu nutarimu pareiškėja buvo pripažinta netinkama profesinei karo tarnybai dėl psichologinių veiksnių, turinčių įtakos prisitaikyti prie aplinkos. Pareiškėjos teigimu, Nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, iš jo turinio neaišku, kokie psichologiniai veiksniai turėjo įtakos netinkamumui tarnybai. Pareiškėja mano, kad tokia išvada neatitinka pareiškėjos objektyvaus elgesio bei charakterio bruožų. Pareiškėjos nuomone, jos sveikatos būklė 2013 metais visiškai nepatvirtina jos dabartinės sveikatos būklės, nes šiuo metu pareiškėja yra sveika, neturi jokių psichikos ir elgesio sutrikimų. Pareiškėja ir jos atstovas advokatas teigia, kad dėl šių priežasčių KMEK, pripažindama pareiškėją netinkama profesionaliai karo tarnybai, nepagrįstai vadovavosi Ekspertinių išvadų lentelės 42 straipsniu, netinkamai jį taikė ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Nutarimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos kariuomenė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos netinkamumą karo tarnybai lėmė KMEK atliktas pareiškėjos psichiatrinis tyrimas bei psichologinis vertinimas, kuris atitiko sveikatos būklės kriterijuose nurodytą Ekspertinių išvadų lentelės 42 straipsnį (kiti psichologiniai veiksniai, turintys įtakos prisitaikant prie aplinkos (specialiose misijose, mokymuisi užsienyje, specialiose pajėgose). Psichiatrinio ir psichologinio tyrimo metu pareiškėjai buvo nustatyti asmenybės bruožai (duomenys neskelbtini), jos anksčiau turėti sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)) bei pareiškėjos žalingas poveikis savo kūnui ((duomenys neskelbtini)). Nustatyti asmenybės bruožai, anksčiau turėti pareiškėjos sveikatos sutrikimai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)laikytini kitais veiksniais, turinčiais įtakos prisitaikant prie aplinkos ir tapti profesionalios karo tarnybos kare. Pagal psichologijos mokslo, kaip socialinio mokslo, tiriančio psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, teoriją psichologų pareiškėjai akcentuoti kaip neigiami asmenybės bruožai yra priskiriami prie probleminių, susijusių su sugebėjimu įveikti gyvenimo sunkumus, o ne prie privalumų. Konstatavus probleminius pareiškėjos asmenybės bruožus ir savęs žalojimo polinkius, ankstesnius sutrikimus buvo vertinama, jog pareiškėjai nustatyti psichologiniai veiksniai trukdys jai tinkamai adaptuotis profesionalioje karo tarnyboje, nekeliant sunkumų nei sau pačiai, nei krašto apsaugos sistemai. Tai lėmė Ekspertinių išvadų lentelės 42 straipsnio taikymą ir pareiškėjos netinkamumą profesionaliai karo tarnybai. Atsakovės nuomone, Nutarimas priimtas objektyviai ir visapusiškai išanalizavus pareiškėjos asmenybę, jos psichikos sveikatos raidos istoriją, atlikus papildomus psichologinius tyrimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl KMEK 2018-04-11 ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta netinkama profesionaliai karo tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog skundžiamas nutarimas pripažinti pareiškėją netinkama profesionaliai karo tarnybai buvo grindžiamas KMEK narės gydytojos psichiatrės I. L. ekspertine išvada, nurodyta Medicinos ekspertizės akto Nr. 794/2018 Ekspertinių išvadų lentelės pirmos eilutės grafoje „Ekspertinė išvada“, jog pareiškėja netinka tarnybai. Ekspertinių išvadų lentelės pirmos eilutės grafoje „Diagnozė“ buvo nurodyta pareiškėjai nustatyta diagnoze – asmenybės bruožų akcentavimas, buvę asmeniui kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, atitinkantys TLK-10 (Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) kodus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kurie pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-11-24 įsakymu Nr. V-l142/V-l139 patvirtintus Sveikatos būklės įvertinimo principus, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – ir Kriterijai) atitiko Ekspertinių išvadų lentelės 42 straipsnį, taikomą, jei nėra nustatyta psichikos sutrikimo, bet yra ryškių psichologinio funkcionavimo sunkumų, susijusių su darbinės ir socialinės veiklos problemomis.

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad Ekspertinių išvadų lentelės 42 straipsnio taikymą nulėmė tai, kad psichologinio – psichiatrinio ekspertinio tyrimo metu pareiškėjai buvo diagnozuotas asmenybės bruožų akcentavimas ir 2013 metais nustatyti kiti psichikos ir elgesio sutrikimai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Ginčo teisiniams santykiams aktualus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ), redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-01-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai.

Karių sveikatos tinkamumą karo tarnybai nustato Karinė medicinos ekspertizės komisija (KASOKTĮ 65 str.). Profesionalios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Nuostatai.

Nuostatuose įtvirtinta, jog asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą, sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijoje (Nuostatų 1 p., 2 p.). Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo principais, metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje, civilinei krašto apsaugos ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (Nuostatų 25 p.).

Ekspertinė išvada – Komisijos pakomisės gydytojo specialisto, šeimos medicinos paslaugas teikiančio šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamojo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (Nuostatų 5.2 p.). Ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie priimtą ekspertinį nutarimą (Nuostatų 5.4 p.). Ekspertinis nutarimas – ekspertinių išvadų pagrindu priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės (Nuostatų 5.5 p.).

Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos pakomisės gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, kario asmens sveikatos ambulatorinę kortelę (forma KAM 40-025/a) ir Lietuvos kariuomenės kompiuterinę duomenų bazę. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis, tinkamumas karo, šaulio tarnybai koviniame būryje, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal nustatytą ligą. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai arba atliekama karo prievolininkų, kurių sveikata patikrinta kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, medicinos ekspertizė (Nuostatų 31p.).

Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjai medicininę ekspertizę atliko KMEK, kuri sudaryta iš gydytojų specialistų ir kurios sudėtis buvo patvirtinta Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2018-02-05 įsakymu Nr. P-59.

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja Nutarimo neteisėtumą ginčijo dėl to, kad nebuvo atliktas tinkamas, objektyvus jos psichologinės ir psichinės sveikatos vertinimas (psichologinis ir psichiatrinis vertinimas), nes jos psichikos sveikatos būklė buvo normali, psichikos sutrikimo požymių nebuvo, o psichologinis ir psichiatrinis vertinimas prieštaringas, neatitinka jos objektyvaus asmens elgesio bei charakterio bruožų, todėl jos sveikatos būklės vertinimui buvo netinkamai pritaikytas Kriterijų 42 straipsnis.

Sveikatos būklės ir tinkamumo karo tarnybai nustatymo principai ir metodika numatyti Kriterijuose. Kriterijus sudaro: 1) ekspertinių išvadų lentelė, kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją; 2) atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimas; 3) sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymas; 4) tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė.

Teismui pateikti medicininės ekspertizės duomenys iš esmės patvirtina, jog atliekant ekspertizę, Kriterijuose įtvirtintų principų, metodikos, juose numatytos struktūros buvo laikomasi.

Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama kiekvieno atskirai asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato tarnybos vadas (Nuostatų 26 p.). Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlikdami medicinos ekspertizę įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie tiriamajam diagnozuotas ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamojo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Nuostatų 29 p.).

Taigi atliekant ekspertizę vadovaujamasi ne vien tiriamojo sveikatos būkle ekspertizės atlikimo metu, bet ir visais turimais medicininiais ir kitais duomenimis, pagrindžiančiais tiriamojo sveikatos būklę.

Iš Ekspertizės metu 2018-02-22 atlikto psichiatrinio tyrimo duomenų matyti, kad Komisijos narė gydytoja psichiatrė I. L. vertino tai, kad pareiškėjai pagal KMEK turimą medicininę dokumentaciją 2013 metais buvo nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gydytoja psichiatrė I. L. psichiatriniame vertinime nurodė, kad pareiškėja manieringa, gynybiška, kad pareiškėjos kūno srityje yra tatuiruočių, randų dėl auskarų, tai, kad pareiškėja teigė rūkiusi „žolę“, mąstymas normalus, emocijos adekvačios.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. L., Komisijos narė gydytoja psichiatrė, atlikusi pareiškėjos psichiatrinį vertinimą, paaiškino, jog psichiatrinio vertinimo metu paaiškėjo, jog pareiškėja, pildydama Medicinos ekspertizės akto specialiąją dalį ir atsakydama į klausimus dėl turėtų miego ar psichikos sutrikimų, nenurodė šių sutrikimų atsakydama neigiamai, nors iš pateiktų Valstybinės ligonių kasos išrašų buvo matyti, jog pareiškėja 2013 metais turėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai parodė pareiškėjos asmenybės gynybiškumą, polinkį manipuliuoti. Liudytoja psichiatrė I. L. paaiškino, jog tai, kad pareiškėja anksčiau turėjo (duomenys neskelbtini), patvirtina jos psichinio funkcionavimo sunkumus, kuriuos pareiškėja neigė, dėl to pareiškėjai buvo skirtas papildomas išsamesnis emocijų ir asmenybės psichologinis tyrimas.

Ekspertizės metu 2018-03-27 papildomo psichologinio tyrimo išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjai vertinimo metu pastebėjo pavienių nuovargio ir vidinės įtampos požymių, asmenybė pasižymi rigidiškumu, gynybiškumu, polinkiu dominuoti, kontroliuoti, tikėtina, kad nelinkusi eiti į kompromisus. Liudytoja D. S., Komisijos narė psichologė, atlikusi pareiškėjos psichologinį tyrimą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokie asmenybės bruožai, kaip rigidiškumas, gynybiškumas, leidžia teigti apie pareiškėjos tikėtinas santykių problemas ir kad tokios asmeninės savybės nepriskirtinos prie pozityvių.

Liudytoja I. L., Komisijos narė gydytoja psichiatrė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvertinusi papildomą psichologinį tyrimą, nustatė pareiškėjos akcentuotus asmenybės bruožus, tai, kad ji nenori sudaryti kompromisų, linkusi dominuoti, kontroliuoti, yra gynybiška, taip pat, įvertinusi ankstesnius pareiškėjos elgesio ir psichikos sutrikimus, konstatavo pareiškėjos psichinio funkcionavimo sunkumus, dėl kurių pareiškėja netinkama karo tarnybai.

Liudytoja G. B., Komisijos pirmininkė, nurodė, jog, įvertinusi Ekspertinių išvadų lentelėje nurodytą gydytojos psichiatrės I. L. ekspertinę išvadą, priėmė ekspertinį nutarimą, jog pareiškėja netinkama profesinei karo tarnybai. Liudytoja G. B. teigė, kad Komisijos narės gydytojos psichiatrės I. L. ekspertinė išvada, jog pareiškėja pagal nustatytą diagnozę netinkama tarnybai, buvo nuosekli, patvirtino psichologinio ir psichiatrinio tyrimo rezultatus ir nekėlė jokių abejonių.

Iš teismui pateiktų medicininės ekspertizės duomenų ir minėtų liudytojų Komisijos narių parodymų nustatyta, jog konkrečiu ginčo atveju buvo laikomasi Nuostatų 26 ir 29 punktų reikalavimų.

Komisijos narė gydytoja psichiatrė I. L., įvertinusi pareiškėjos asmenybės savybes, pateiktus visus pareiškėjos medicinos dokumentus, susijusius su jos sveikata, skyrusi papildomą psichologinį pareiškėjos emocijų ir asmenybės vertinimą, pateikė ekspertinę išvadą apie pareiškėjos psichologinio funkcionavimo sunkumus, susijusius su asmenybės bruožų akcentavimu ir buvusiais kitais psichikos ir elgesio sutrikimais, dėl kurių pareiškėja netinkama profesionaliai karo tarnybai. Psichologinio ir psichiatrinio vertinimo rezultatai tinkamai užfiksuoti nustatytos formos Medicinos ekspertizės akte Nr. 794/2018.

Nors pareiškėja nesutiko su jos sveikatos būklės vertinimu jai pritaikius Kriterijų 42 straipsnio nuostatas, tačiau Medicinos ekspertizės akto Nr. 794/2018 duomenys, pirmiau minėtų liudytojų išsamūs parodymai patvirtino, jog pagal nustatytas pareiškėjos asmenybės savybes ir buvusius psichikos ir elgesio sutrikimus pareiškėjai pagrįstai buvo taikomas Kriterijų 42 straipsnis, (kiti psichologiniai veiksniai, turintys įtakos prisitaikyti prie aplinkos specialiose misijose, mokymuisi užsienyje, specialiose pajėgose), nesant jai nustatyto psichinio sutrikimo, bet esant ryškiam psichologinio funkcionavimo sunkumui, susijusiam su darbinės ir socialinės veiklos problemomis, nulėmusiam pareiškėjos netinkamumą profesionaliai karo tarnybai.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir ekspertizei pateiktų duomenų visumą, minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog KMEK tinkamai taikė Kriterijų 42 straipsnį ir pagrįstai pripažino pareiškėją esant netinkamą profesionaliai karo tarnybai.

Teisėjų kolegijai nekilo jokių abejonių dėl Komisijos narės gydytojos psichiatrės I. L. kompetencijos ir ekspertinės išvados, jog pareiškėja netinkama profesionaliai karo tarnybai, pagrįstumo. Visų pirma, teismas neturi specialių žinių vertinti gydytojos specialistės kompetencijos ir jos ekspertinės išvados pagrįstumo. Minėta išvada yra susijusi su medicininių tyrimų rezultatų vertinimu ir su tuo susijusiomis specialiomis žiniomis. Pareiškėja nepateikė jokių kitų tinkamų ir kompetentingų specialistų ar ekspertų išvadų dėl jos tinkamumo profesionaliai karo tarnybai. Pareiškėjos pateikta gydytojos A. S. pažyma apie pareiškėjos esamą psichinės sveikatos būklę nėra pakankama vertinti, jog pareiškėja tinkama profesionalai karo tarnybai, nes nenustatyta duomenų, kad ši gydytoja turėjo teisę vertinti pareiškėjos tinkamumą profesionaliai karo tarnybai. KMEK yra specializuota (karinė) medicinos ekspertizės komisija, kuri sprendžia asmenų stojančių į tikrąją karo tarnybą, tinkamumą tarnybai, vadovaudamasi pirmiau aptartais specialiaisiais teisės aktais. Be to, pažymėtina ir tai, kad Komisijos narės gydytojos psichiatrės I. L. ekspertinė išvada nebuvo pagrįsta vien tik buvusiais pareiškėjos psichinės sveikatos ir elgesio sutrikimais, psichiatrė šiuos sutrikimus nurodė kaip buvusį sveikatos sutrikimo faktą, kuris ateityje gali turėti įtakos pareiškėjos psichikos sveikatos būklei. Atkreiptinas dėmesys, jog, teismo vertinimu, pareiškėjos sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti ekspertinio nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str. 1 d.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio pobūdžio bylose yra konstatavęs, jog medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) nepriklauso teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012).

Nagrinėjamo ginčo atveju teismas nenustatė, kad KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo karinei tarnybai medicininę ekspertizę, būtų nesilaikiusi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių ekspertizės tvarką, sąlygas, jos rezultatų įforminimo reikalavimus.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė pagrindų konstatuoti, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, jog 2018-04-11 Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 796 patvirtina, jog joje buvo išdėstyti skundžiamo nutarimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, susiję su pareiškėjos sveikatos būklės vertinimu. Todėl teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjai buvo žinomi skundžiamo nutarimo teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės, bei tai nesutrukdė pareiškėjai, ginti jos manymu, pažeistas teises kreipiantis su skundu į teismą.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, minėtą teisės aktų reglamentavimą, konstatuotina, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos sveikatos būklės įvertinimu, sprendžiant klausimą dėl jos sveikatos būklės tinkamumo profesionaliai karo tarnybai.

Taigi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos K. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė