- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-1047-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., D. K., I. K., VĮ Registrų centras
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant V. K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., D. K., V. K., I. K. ir VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007-12-20 sprendimu nustatė, jog A. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą 1A1ž, priestatą 1a1ž, ūkinį pastatą 2I1b, garažą 1i1ž, malkinę 2i1ž, malkinę 3i1ž, daržinę 4i1ž, tvartą 5i1b, rūsį 4I1b, esančius (duomenys neskelbtini) , Jurbarko rajone. Nekilnojamojo turto registre A. K. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 1A1ž, ūkinį pastatą 2I1b, kiemo rūsį 4I1b. Iš VĮ “Registrų centro” Tauragės filialas paaiškino, jog A. K. nuosavybės teisės pagal 2007-12-20 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą yra įregistruotos į visus pastatus, kurie yra išvardinti minėtame teismo sprendime - priestatas 1a1ž yra registruotas kaip gyvenamojo namo priestatas, neformuojant jo atskiru nekilnojamuoju daiktu, garažas 1i1ž, malkinė 2i1ž, malkinė 3i1ž, daržinė 4i1ž, tvartas 5i1b yra įregistruoti kaip ūkinio pastato 2I1b priestatai, neformuojant šių priestatų atskirais nekilnojamaisiais daiktais, šie priestatai yra ūkinio pastato 2I1b sudedamosios dalys (t. II, b.l. 55).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1050-670/2007, panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, pareiškėjo A. K. prašymą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo V. K. prašymą tenkino, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir priėmė naują sprendimą – A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog statiniai (duomenys neskelbtini) , Jurbarko rajone, pastatyti teisėtai, t.y. statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o esant statybai neteisėtai, ginčo statiniai negali būti laikomi nekilnojamuoju daiktu bei negali būti nuosavybės teisės objektu, todėl negali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi (CK 4.69 str. 1 d.), nes nėra visų būtinų elementų tokiam faktui nustatyti. Spręsdamas dėl nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo ir valdymo trukmės, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad bent vieno iš statinių valdymą jis būtų įregistravęs viešame registre, todėl vienintelė sąlyga, kuriai esant galima spręsti dėl nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį - CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas turėtų būti suėjęs iki 2003 m. liepos 1 d., tai yra daikto valdymas turėtų būti prasidėjęs ne vėliau kaip 1993 metų liepos 1 d., tačiau iš pareiškėjo pareiškime išdėstytų reikalavimų bei nekilnojamojo turto registre užregistruotų statinių (t. III, b.l. 93-95) teismas darė išvadą, kad iki 1993 metų liepos 1d. nebuvo pastatytas nei vienas iš pareiškėjo nurodomų statinių, todėl nei vienas iš jų negalėjo būti valdomas 10 metų iki 2003 m. liepos 1 d. Teismas konstatavo, kad nėra sąlygų pripažinti, jog pareiškėjas A. K. jo pareiškime nurodytus statinius atvirai valdė 10 metų. Teismas taip pat nurodė, kad suinteresuotasis asmuo V. K., kurio prašymu buvo atnaujintas procesas, ginčijo pareiškėjo A. K. valdymą, nurodydamas, kad prie šio turto sukūrimo darbu ir lėšomis prisidėjęs ir jis, V. K., tačiau šioje byloje minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2009 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi, suinteresuotajam asmeniui V. K. prašant, byloje pareikštas V. K. reikalavimas pripažinti, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtas plane 1A1ž, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtas plane 2I1b, kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtas plane 4I1b, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtas plane 3I1ž priklauso V. K. ir A. K. po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, paliktas nenagrinėtu (t. 3, b.l. 137). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo V. K., pažymėjo, kad jis šioje byloje buvo pareiškęs savarankiškus reikalavimus ir dėl to turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. II, b.l. 36-37), tačiau V. K. prašymu jo reikalavimai buvo palikti nenagrinėtais, todėl sprendė, kad nėra įstatyminio pagrindo priteisti iš A. K. išlaidų, susijusių su šių reikalavimų pareiškimu. Dėl kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį ir sudėtingumą, iškeltų reikalavimų pobūdį ir dalyvaujančių byloje asmenų interesus, sprendė, kad tiek A. K., tiek V. K. patirtos bylinėjimosi išlaidų rūšys bei dydžiai nebuvo tiesiogiai ir neišvengiamai sąlygotos priešingų interesų turinčio proceso dalyvio veiksmų ar neveikimo, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. K. prašo Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-12-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir A. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmetimo palikti nepakeistą, priteisti iš A. K. 5132,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo nepriteisė jam – V. K. bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo A. K., nes pareiškėjo veiksmai bylinėjimosi procese buvo neteisėti. Nurodo, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, kadangi gyvena 75 km. nuo teismo vietos ir dėl atvykimo į teismo posėdį, teismo posėdžio protokolo ar teisininko paslaugų bei maitinimosi išlaidos būtinos ir pagrįstos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar atnaujinus civilinėje byloje procesą, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas naujas sprendimas - pareiškėjo A. K. pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį atmestas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byla nagrinėjama pagal suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, - ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Dispozityvumo principas lemia, kad apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti šalys (šiuo atveju apeliantas), o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo šalys (apeliantas). Apeliacinio nagrinėjimo ribos sudaro tą bylos nagrinėjimo apimtį, kurios neperžengiant peržiūrimas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. pareiškimą, 2007-12-20 sprendimu nustatė, jog A. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą 1A1ž, priestatą 1a1ž, ūkinį pastatą 2I1b, garažą 1i1ž, malkinę 2i1ž, malkinę 3i1ž, daržinę 4i1ž, tvartą 5i1b, rūsį 4I1b, esančius (duomenys neskelbtini) rajone. Išnagrinėjus bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo A. K. prašymą atmetė, t.y. iš esmės priėmė sprendimą suinteresuoto asmens (šioje byloje apelianto) V. K. naudai.
Kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo pagrindą bei dalyką, sprendžia, kad apeliantas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nesutinkama tik su teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, taip pat apeliaciniame skunde dėstomi argumentai susiję su kitomis tarp šalių nagrinėjamomis bylomis, keliami reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme: prašoma apeliantui pripažinti nuosavybės teises į ginčo statinius, bei pripažinti pareiškėjo A. K. veiksmus įgyjant nuosavybės teises į ginčo statinius neteisėtais. Kadangi CPK 312 straipsnyje įtvirtinta nuostata, draudžianti kelti reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl su šiais reikalavimais susijusių apeliacinio skundo argumentų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtas 2009-06-25 ir 2009-09-15 nutartis. Pirmosios instancijos teismo nutartis atskiruoju skundu galima apskųsti per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 straipsnis). Kadangi skundas dėl šių nutarčių paduotas 2010 m. kovo 19 d., yra pagrindas pripažinti, kad skundas dėl šių nutarčių paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti. Sutinkamai su CPK 315 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, skundą padavus praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Kaip jau minėta, atmetus pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties nustatymo, sprendimas yra priimtas apelianto naudai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata nustatančia, kad nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, be to sprendė, kad suinteresuotas asmuo neįrodė patirtų byloje bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos šalių interesus, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka iš dalies. Nustatyta, kad pareiškėjas siekė įgyti nekilnojamuosius daiktus įgyjamosios senaties pagrindu. Teismo sprendimu patenkinus pareiškėjo prašymą bei nustačius prašomą juridinį faktą, suinteresuotas asmuo V. K. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, vienu iš argumentų, kuriais grindė teismo sprendimo neteisėtumą, nurodydamas, kad ir jis siekia nuosavybės teisių į ginčo statinius. Kolegijos vertinimu, dalyvaujančių byloje šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl dalyvavęs byloje asmuo įgijo teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš asmens, kurio pareiškimas buvo nepatenkintas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. K., pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, sumokėjo 118 Lt žyminį mokestį (b.l. 38, 1 t.), kuris suinteresuoto asmens pareiškimo patenkinimo atveju yra priteistinas iš pareiškėjo A. K.. Grįsdamas kitų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, suinteresuotas asmuo pateikė kvitus (b.l. 65, 4 t.). Kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pateikti kuro, prekių įsigijimą bei paslaugų suteikimą patvirtinantys kvitai nėra pakankami išvadai, jog šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Ši išvada darytina įvertinus tai, jog pateiktos bendros telefoninių pokalbių apmokėjimo sąskaitos, neindividualizuojant kam buvo skambinta, kokios trukmės telefoniniai pokalbiai buvo apmokėti, kuras įsigytas ūkininko V. K. vardu, kuras įgytas dienomis, kai teismo posėdžiai nevyko, nepateikta sunaudoto kuro skaičiuotė. Nesant šių duomenų nėra galimybės individualizuoti patirtų išlaidų ir jų sąsajos su nagrinėjama byla, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme.
CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstoma teismo išvada dėl ieškinio ir (ar) priešieškinio išsprendimo, 3 punkte – kad į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įeina nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, tai yra pagrindas priimti papildomą sprendimą. Ta aplinkybė, kad nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų šių civilinio proceso normų pagrindu yra įtrauktas į teismo sprendimą, nesudaro pagrindo traktuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo kaip materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui ar šalių ginčo dalies. Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra keli reikalavimai ir kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos perskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, kolegija
nutarė:
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d.ir 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarčių.
Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išdėstant:
Priteisti iš A. K. V. K. 118 Lt bylinėjimosi išlaidų.