Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnas (toliau – ir Institucija) 2016 m. liepos 8 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-65647817-16 pagal administracinių teisės pažeidimų protokolą Nr. 81P-64640925-16, kuriuo G. Š. paskyrė 40 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2016 m. birželio 27 d., 9.26 val., Radviliškio r. sav. Kelyje Panevėžys-Šiauliai, 49,60 km vairavo automobilį ,,Suzuki Grand Vitara XL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo tempė priekabą ,,Tiki Treiler C-275L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kroviniu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 15 punktus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, t. y., ar priekaba tvarkinga, ko pasėkoje važiuojant kelyje nuo priekabos ašies kairės pusės atsisuko ir nuriedėjo ratas, o velkamos priekabos ašis slysdama asfaltuotu ir žvyruotu kelkraščiu kėlė akmenis, bei apgadino priešpriešai važiuojantį ir prasilenkiantį automobilį ir asfaltuotą kelkraščio dangą.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, G. Š. pastarąjį apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui, tačiau teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi skundą atmetė, padaręs išvadą, kad G. Š. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, kad byloje pakanka įrodymų (administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno 2016-06-28 tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema ir prie jos esančios nuotraukos, autoįvykio dalyvių R. D., G. A., liudytojo E. S. paaiškinimai) patvirtinančių, tiek eismo autoįvykio faktą, tiek automobilio ,,Mazda“ apgadinimus ir tai, kad G. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį.

Taip pat skunde deklaruoja nuomonę, kad atskilę nuo asfalto 0,5–0,75 mm akmenukai negalėjo nuskrieti 4 metrų ir apgadinti kitoje eismo juostoje važiuojantį automobilį. Atkreipia dėmesį, kad įvykio vietoje nebuvo užfiksuotas joks akmenukas, ant kurio būtų likę nukentėjusiojo automobilio dažų, nebuvo atlikta ekspertizė, kuri objektyviai patvirtintų, kad automobilis ,,Mazda“ buvo apgadintas nukritusio jo automobilio rato pasekoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmiausia pažymėtina, kad ATPK 280 str. nustato, jog organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Taip pat atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, organo (pareigūno), teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Be to, kas paminėta, teismas pažymi, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (taip pat ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, Institucija, priimdama nutarimą G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje nesiaiškino ir neįvardino esminių pažeidimų padarymo aplinkybių. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame G. Š., nei jo atžvilgiu Institucijos priimtame nutarime nebuvo nurodytos kai kurios esminės pažeidimo aplinkybės. Pirmiausia, iš protokolo ir nutarimo neaišku, kokiu būdu ir kokį priešpriešai važiuojantį ir prasilenkiantį automobilį apgadino G. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad G. Š., be kita ko, buvo inkriminuojamas ir kelio (kelkraščio) asfaltuotos dangos sugadinimas, tačiau byloje nėra jokių šį faktą patvirtinančių duomenų, nenustatytas nei kelio savininkas, neaiški ir jo pozicija dėl kelio dangai padarytų/nepadarytų apgadinimų. Eismo įvykio vietos schemoje yra paminėta 37,20 m priekabos ašies slydimo žymė, fotonuotraukose, kurios visiškai neinformatyvios, matyti kažkokie niekur neapibūdinti, neaprašyti, nelokalizuoti įbrėžimai. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos galima tik spėti, kad tie nufotografuoti įbrėžimai galbūt yra ant automobilio ,,Mazda“ kėbulo dalių. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nepaisant to, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi anksčiau paminėtų trūkumų, iš teismui pateiktos medžiagos taip pat neaišku, buvo ar nebuvo sugadinta kelio danga, koks sugadinimo mastas, ar fotonuotraukose užfiksuoti įbrėžimai yra tie priešpriešai važiuojančio ir prasilenkiančio automobilio apgadinimai, kurie buvo inkriminuojami G. Š. – jei taip, koks tų apgadinimų pobūdis, individualūs požymiai, lokalizacija ir kt. Nepašalinus šių trūkumų administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra galimybės nustatyti priežastinį ryšį tarp G. Š. veiksmų ir kilusių padarinių, ir atitinkamai nuspręsti dėl asmens kaltės sukėlus eismo įvykį, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šioje byloje G. Š., be kita ko, inkriminuojamas objektyviosios pusės požymis – ,,...velkamos priekabos ašis slysdama asfaltuotu ir žvyruotu kelkraščiu kėlė akmenis, bei apgadino <...> automobilį...“, tačiau neįvardijamas apgadinimo būdas, koks objektas padarė atitinkamus apgadinimus, ar konkretus objektas atitinkamu būdu galėjo padaryti tokius apgadinimus, palikti trasologinius pėdsakus ant automobilio kėbulo tam tikros dalies.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktais įrodymais, neteikiant prioriteto nei vienai įrodymų kategorijai, tačiau įvertinant surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Įvertinus konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinę ir teisinę situaciją, darytina išvada, kad Institucija pirmiausia turėjo imtis būtinų neatidėliotinų priemonių, kad surinkti pakankamai duomenų apie galimą eismo įvykį, tinkamai užfiksuoti ir aprašyti galimo pažeidimo tyrimui reikšmingas aplinkybes (pvz. apklausti asmenis, išreikalauti duomenis, pasitelkti specialistų pagalba, esant reikalui skirti specialisto tyrimą, ekspertizę ir kt.), tada spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuojamų aplinkybių, dėl galimo kaltininko keliamų versijų, ir tada priimti atitinkamą sprendimą, tačiau to nepadarė, o apylinkės teismas į tai neatkreipė dėmesio. Vien jau dėl paminėtų aplinkybių Institucijos nutarimas ir teismo nutartis nelaikytini pagrįstais ir teisėtais procesiniais sprendimais. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, jog būtina patikrinti galimybę surinkti naujus įrodymus, todėl apie administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimą turėtų spręsti Institucija, priklausomai nuo patikrinimo rezultatų.

Apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju didžiausia dėmesį skyrė administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui ir konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinei ir teisinei situacijai, ir G. Š. kaltės klausimo iš esmės nesprendė, nes neturėjo galimybės pasisakyti dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., požymių apelianto veikoje, neatlikus didelės apimties papildomo aplinkybių tyrimo. Apibendrinant aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje neatskleista pažeidimo esmė, nenurodytos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, nesurinkti įrodymai, todėl nei Institucija, nei apylinkės teismas neturėjo realios galimybės objektyviai nuspręsti, ar G. Š. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo įvykis ir sudėtis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucija neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei bylą išnagrinėjo pažeisdama administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl tų pačių argumentų Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartis taip pat nelaikytina pagrįsta ir teisėta. Padarius išvadą, kad Institucijos nutarimas naikintinas, kiti skundo argumentai nenagrinėjami, kadangi apeliantas juos galės išdėstyti nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2016 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 81N-65647817-16.

Grąžinti G. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.