Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-26 · Civilinė byla Nr. 2S-2554-221/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-26Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-11-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-26
Bylos Nr.
2S-2554-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16860-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Trečiasis asmuo
E. V.
Ieškovas
J. E. K., J. A.
Advokatai
Marina Laurinaitienė
Civilinė byla Nr. 2S-2554-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16860-2014-8
Procesinio dokumento kategorijos:(S)110.4; 121.21; 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens E. V. atstovės advokatės Marinos Laurinaitienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21212-191/2014 pagal ieškovų J. E. K. ir J. A. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 15 d. priimtas ieškovų J. E. K. ir J. A. prašymas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Šalies argumentai

Ieškovai prašė iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti vykdyti statybos darbus – sklypo aptvėrimą betoniniais stulpeliais ir reguliuojamo atitvaro įrengimą valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 2) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perduoti ar kitu būdu perleisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies – iki ieškinio teismui pateikimo dienos, taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje uždraudė vykdyti statybos darbus, t. y. sklypo aptvėrimą betoniniais stulpeliais ir reguliuojamo atitvaro įrengimą valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atmetė ieškovų prašymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei perduoti ar kitu būdu perleisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad iš ieškovų pateikto prašymo matyti, jog jie ketina reikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, statybos leidimo nuginčijimo. Teismo vertinimu, ieškovų nurodyti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, tačiau atlikus numatomus statybos darbus – sklypo aptvėrimą betoniniais stulpeliais ir reguliuojamo atitvaro įrengimą, ieškovų namų kiemas būtų atitvertas nuo įvažiavimo, įrengto iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriuo naudojasi visų susisiekiančių kiemų daugiabučių namų gyventojai ir per kurį įmanoma įvažiuoti greitosios medicinos pagalbos ir avarinių tarnybų automobiliams. Teismas darė išvadą, kad iš pareikšto prašymo turinio galima spręsti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo teismui, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovų prašymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perduoti ar kitu būdu perleisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises, atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, jog nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai ketina pateikti ieškinį dėl servituto nustatymo, o servitutas yra nustatomas daiktui, ne asmeniui, todėl galimas daikto savininko pasikeitimas negali turėti įtakos servituto nustatymui. Teismas sprendė, kad minėtas laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra netikslinga.

2014 m. rugsėjo 23 d. ieškovai Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties patikslinimo. Prašyme įtraukė naują trečiąjį asmenį E. V., kadangi paaiškėjo, jog būtent E. V. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 1 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui, kurį ieškovai ieškinyje prašys pripažinti neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patikslino Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarties rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant taip:

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų – iki įsiteisės sprendimas šioje byloje uždrausti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vykdyti statybos darbus, t. y. sklypo aptvėrimą betoniniais stulpeliais ir reguliuojamo atitvaro įrengimą valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Trečiojo asmens E. V. atstovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-21212-191/2014 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo ir prašymą dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties patikslinimo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kurios neatskiriama dalimi teismas laikė 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį, apeliantė negavo.

2. Pagal ieškovų J. E. K. ir J. A. būsimą ieškinį E. V. yra trečiasis asmuo. Todėl, sutinkamai su CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktu draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų taikytinas išskirtinai tik atsakovui, bet ne trečiajam asmeniui.

3. Apeliantei Kauno miesto savivaldybė 2014 m. rugsėjo 1 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-140901-00790 statinio projektui, kuriuo E. V. leidžiama statyti žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini)aptvėrimo stulpelius. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas remiantis įstatymų nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1542 patvirtintu apie 1 855 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu. Ieškovų gyvenamųjų namų teritorijos nepatenka į patvirtinto detaliojo plano sprendinius, todėl ieškovai privalo nuginčyti administracine tvarka patvirtintą detalųjį planą ir jo pagrindu apeliantei išduotą statybas leidžiantį dokumentą. Apeliantės teisėti statybos darbai pagal Kauno miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytinį pritarimą nenulemia būsimo teismo sprendimo įvykdymo, juolab, kad E. V. nėra šio ginčo atsakovė

4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai nevertino pirmosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apeliantės nuomone, jos atskirajame skunde nurodomi argumentai patvirtina, kad ieškovų prašymas yra visiškai nepagrįstas.

5. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra galimybės įvykdyti, kadangi joje nenurodyti konkretūs asmenys, kuriems taikomi draudimai atlikti veiksmus, atsakovais nurodytos valstybės institucijos nesiruošė ir neplanavo vykdyti statybos darbų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo teismo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis palikti nepakeistas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo teismui, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nors nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, tačiau galima daryti prielaidą, kad atlikus numatomus statybos darbus, ateityje gali kilti grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Tam, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju yra patenkintas visų aplinkybių visetas, būtinas laikinosioms apsaugos priemonėms iki ieškinio padavimo pritaikyti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis palikti nepakeistas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Visiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad laikinosios priemonės negalėjo būti pritaikytos trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos iki ieškinio pateikimo teisme momento, nes ieškovai neturėjo jokių dokumentų, kurių pagrindu trečiasis asmuo ketino vykdyti statybą. Ieškovai susipažinę su informacija, kad 2014 m. yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu numatomas sklypo aptvėrimas betoniniais stulpeliais ir reguliuojamo atitvaro įrengimas, suprato, kad šiais statybos darbais kaimynystėje gyvenantys asmenys ketina prie daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys būstai, esančius kiemus atitverti nuo įvažiavimo į kiemus, įrengto iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ir kuriuo visų susisiekiančių kiemų daugiabučių namų gyventojai naudojosi iki šiol. Prašymas buvo pateiktas CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, nežinant nei kam išduotas leidimas, nei kokiu pagrindu buvo nuspręsta leisti statyti kelio aptvėrimą. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra teisėtos. Ieškovai, gavę dokumentus, parengė ieškinį, kuriuo yra ginčijamas tiek pritarimas projektui, tiek detalusis planas. Ginčijant pritarimą projektui, atsakove trauktina Kauno miesto savivaldybės administracija, o asmuo kurio projektui pritarta – trečiuoju asmeniu. Tačiau, realiai statybos darbus gali vykdyti tik trečiasis asmuo, todėl Kauno apylinkės teismas visiškai pagristai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Trečiajam asmeniui įgyvendinus aptvėrimo stulpelių (duomenys neskelbtini) projektą, būtų pažeistos ieškovų tiesioginės teisės įvažiuoti į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, kadangi šioje teritorijoje nėra kito laisvo įvažiavimo į kiemus. Todėl teismas pagrįstai svarstė ir laikinųjų apsaugos priemonių tikslus. Apeliantė siekia patenkinti tik savo interesus, tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju ginčijamos teismo nutartys yra proporcingos ir atitinka siekiamus teisėtus tikslus, nevaržo trečiojo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarčių, kuriomis tenkinti ieškovų prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 148 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui: turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Kaip priežastį ieškinio padavimui atidėti ieškovai nurodė, kad neturi surinkę visų dokumentų iš valstybinių įstaigų, būtinų tinkamam ieškiniui pateikti ir ieškinio reikalavimams pagrįsti. Ieškovai yra gyvenamųjų namų, kurių kiemai susisiekia su (duomenys neskelbtini)žemės sklypu, gyventojai. Ieškovai nurodo, kad iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) stulpelių aptvėrimo projekto matyti, jog ieškovų namų kiemas būtų atitvertas nuo įvažiavimo, įrengto iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriuo visų susisiekiančių kiemų daugiabučių namų gyventojai naudojasi visą laiką. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad galimai kils grėsmė ieškovų interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes ieškovų namų kiemas bus atitvertas nuo įvažiavimo, įrengto iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi, iš viso to, galima spręsti, kad yra patenkintas visų aplinkybių visetas, būtinas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir panašiai, todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai ir pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo ir jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009). Taigi teismas dėl grėsmės, kad būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, sprendžia neturėdamas ieškinio, ir dėl šios priežasties negalėdamas ne tik preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų, bet netgi ir apskritai spręsti dėl ieškovo tinkamumo. Tokiais atvejais (kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių paduodamas dar nepareiškus ieškinio), teismas turi atidžiai vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui ir patikslintą prašymą, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje uždraudė E. V. vykdyti statybos darbus, t. y. sklypo aptvėrimą betoniniais stulpeliais ir reguliuojamo atitvaro įrengimą valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Apeliantė nurodo, kad ji negavo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios neatskiriama dalimi teismas laiko 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie apeliantės argumentai neįtakoja skundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė apie 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį žino, nurodo, kad ši nutartis yra absurdiška, joje nenurodytas konkretus asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismo prašo ją panaikinti. Pažymėtina, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patikslino, t. y. nurodė konkretų asmenį – E. V., kuriai taikė draudimą atlikti tam tikrus veiksmus. Kaip jau minėta, ši nutartis yra neatskiriama 2014 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apeliantės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi ji nagrinėjamu atveju yra trečiasis asmuo. CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, tačiau tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik atsakovo atžvilgiu, įtvirtinta minėto straipsnio 1 dalies 7 punkte, kuriame numatytas draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą ar vykdyti kitas prievoles. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ketino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, statybos leidimo ginčijimo. Nagrinėjamos bylos atveju, siekiant tinkamai užtikrinti ieškovų reikalavimus, buvo reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens E. V. atžvilgiu, kadangi būtent jai yra išduotas Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui, kurį ieškovai ketino ginčyti teisme, t. y. tokios laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškovų reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovų nurodyti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, tačiau numatomus statybos darbus – sklypo aptvėrimą betoniniais stulpeliais ir reguliuojamojo pobūdžio atitvaro įrengimą, ieškovų namo kiemas būtų atitvertas nuo įvažiavimo, įrengto iš (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi visų susisiekiančių kiemų daugiabučių namų gyventojai ir per kurį įmanoma įvažiuoti greitosios medicinos pagalbos bei avarinių tarnybų automobiliams. Todėl pagrįstai sprendė, kad atlikus numatomus statybos darbus ateityje gali kilti grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, t. y. gali tekti reikšti reikalavimą ne tik dėl detalaus plano, statybos leidimo, žemės sklypo suformavimo nuginčijimo, bet ir reikalauti panaikinti tam tikrus sandorius bei nugriauti betoninius stulpelius, reguliuojamo atitvaro įrengimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pritarimas statinio projektui, kurį ieškovai ketino ginčyti išduotas E. V., pagrįstai nutarė Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį patikslinti, nurodant konkretų asmenį, kuriam taikomi draudimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 175² straipsnio 2 dalis), ieškovams šioje byloje pareiškus ieškinį, 2014 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškinio priėmimo klausimas byloje pagal ieškovų J. E. K., R. S., K. J., A. M., R. U., R. Š., L. O., I. A., V. A., A. S., K. S., K. S., K. G., A. K., L. A., J. A., J. N., Z. S., A. L., S. L., S. L. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. A-1542, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790, panaikinti 2012 m. spalio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. 8SK-(14.8.100)-372, perduotas spręsti Kauno apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. atsisakė priimti pareiškėjų skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. spalio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. 8SK-(14.8.100)-372, o skundą dėl reikalavimų: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. A-1542, 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 1 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-140901-00790 priėmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjų skundas yra susijęs ir su E. V. teisėmis bei pareigomis, kadangi būtent jai yra išduotas pritarimas statinio projektui.

Vadovaujantis ekonomiškumo principu, bylą sprendžiantis teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymą, o teisingumo principas reikalauja, kad bet kokios taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei atitiktų siekiamus teisėtus tikslus, nevaržytų asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trečiojo asmens atžvilgiu yra proporcingos siekiamiems tikslams bei pagrįstai suvaržo trečiojo asmens teises ir pareigas, norint užtikrinti ieškinio reikalavimus, todėl atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo priimtas nutartis naikinti, pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos, skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja Virginija Lozoraitytė