Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka atsakovei J. R. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei J. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius prašo priteisti iš atsakovės J. R. 98,22 Eur žalą. Prašo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovė nepareikš atsiliepimo. Ieškinyje nurodė, kad J. R. per nustatytą terminą neinformavo pensijų skyriaus apie nutrauktą mokslą, todėl VSDFV Marijampolės skyrius 2016-07-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 atsakovei susidarė 98,22 Eur našlaičių pensijos permoka. Tokiu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 98,22 Eur dydžio žala.

Atsakovei J. R. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2016-11-04. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) metų pradėjo mokytis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre pagal socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programą. Atsakovė nuo 2015-09-01 toliau mokėsi toje pačioje programoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2015-09-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo atnaujintas 95,11 Eur našlaičių pensijos mokėjimas nuo 2015-09-01 iki 2016-06-30. Šis sprendimas taip pat buvo išsiųstas atsakovei, primenant apie pareigą informuoti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. 2016-07-01 pagal duomenis apie studijas ar mokymąsi pagal bendrojo ugdymo, formaliojo profesinio mokymo programas, gautus iš Mokinių ir studentų registrų, buvo nustatyta, kad atsakovė Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre mokėsi iki 2016-05-31, tačiau apie mokslų nutraukimą ji Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui nepranešė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2016-07-01 sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta nutraukti atsakovei našlaičių pensijos mokėjimą nuo 2016-07-01. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2016-07-07 sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 susidarė 98,22 Eur našlaičių pensijos permoka dėl to, kad atsakovė nepranešė, jog nuo 2016-05-31 nutraukė mokymąsi Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre. Ieškovas 2016-07-28 išsiuntė atsakovei raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame siūlė sumokėti našlaičių pensijos permoką geruoju, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis numato, kad fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau iki sukaks 24 metai, o to paties įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės J. R. ieškovui priteistinas 98,22 Eur žalos atlyginimas.

Iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio“, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), devyniasdešimt aštuonis eurus 22 ct (98,22 Eur) žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, juridinio asmens kodas 188677622.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkiolika eurų (15 Eur) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ji turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovė priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.